Nauja karaimikos knyga : Nuo Juodosios jūros iki Trakų

Parašyta: 2014-04-10 | Kategorija: Naujienos, Savivaldybė, Trakai |

Tokio pavadinimo publicistinių  straipsnių rinkinį parengė Lietuvos karaimikos puoselėtojas Romualdas Tinfavičius. Labai svarbu knygą parašyti, bet ne mažiau rūpesčių iškyla ir rengiant ją spaudai. Neatsitiktinai taip nuoširdžiai Romualdas dėkoja net penkiolikai knygos leidybos rėmėjams bei viešosios įstaigos „Voruta“ fondo steigėjui ir vyriausiajam redaktoriui Juozui Vercinkevičiui už knygos parengimą ir išleidimą. Iki šiol visa informacija apie karaimus buvo išbarstyta. Pastaraisiais metais labai kruopščiai Romualdo Tinfavičiaus straipsnius apie karaimų gyvenimą spausdino laikraštis „Trakų žemė“. Dabar visa ta medžiaga susisteminta, paįvairinta nuotraukomis, padėkos raštais, dokumentais. Kartu su autoriumi šios knygos pasirodymu gali didžiuotis ir redaktorė Irma Stadalnykaitę, dizainėrė Jolanta Vasiliauskaitė. O vien tik pažvelgus į dailininkės Alicijos Makauskaitės sukurtą viršelį pradedi galvoti, kad čia ir knygoje kažkas tobulo ir nepaprasto yra. Vien senosios karaimų tvirtovės Čufut Kalė nuotraukos ko vertos, o koks knygos viršelyje Vytautas Didysis iškilmingas, kaip rūpestingai svarbiausios karaimų kenesos sukomponuotos.
Nepaprasta knygoje yra Romualdo meilė savo tautai, savo šeimai,  bendradarbiams bei bendražygiams, kurie neabejingi karaimų tautos išlikimui. Knygos pradžioje aprašoma karaimų atsiradimo Lietuvoje istorija, karaimų liturgija, jų šventovės. Daug dėmesio skiriama kalbos ypatumams, papročių bei tradicijų aprašymui. Pateikta informacija apie karaimų medžiaginę kultūrą, literatūrą bei folklorą.

Skaitytojai supažindinami su  žymiausiais Lietuvoje gyvenančiais ir dirbusiais karaimais. Tarp jų mokslininkas orientalistas Hadži Seraja Šapšalas; karaimų tautos patriarchas, vyresnysis dvasininkas Simonas Firkovičius; akademikas Ananiašas Zajončkovskis; Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordino kavalierius, profesorius Simonas Pileckis; advokatas Jonas Rajeckas; poetas Aleksandras Zajančkauskas. Kalbant apie kiekvieną žmogų, pirmiausia atkreipiamas dėmesys į jo šeimą, mokymąsi, veiklos kryptį.   Bene svarbiausia kiekvienam iš jų yra jo ryšiai su šeima. Be šeimos, atsiranda ir tam tikri ryšiai su socialine aplinka – bendradarbiais, draugais. Ir dar vienas labai svarbus ryšys, tai žmogaus tautybė. Mikalojus Daukša 1595 metais „Postilės“ prakalboje į malonųjį skaitytoją rašė: „Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos?“. Taigi, vertėtų daug kam pasimokyti iš karaimų tokios negęstančios meilės savo tautai ir pagarbos valstybei bei jos įstatymams, pasiryžimo ginti savo šalies nepriklausomybę bei nuoširdžiu darbu stiprinti čia gyvenančių žmonių gerovę. Štai kaip įtikinamai tai išsako eilėraštyje „Lietuva“ Aleksandras Zajančkauskas: „O Lietuva, aš niekad negalėčiau tavęs iškeist į svetimas šalis. Čia mano žemė, mano girios, pievos, čia mano meilė, mano praeitis. Man daug mielesnė trim langeliais troba ant Galvės kranto, prie pilies senos. Aš, kaip Širvys, myliu berželį nuogą, kaip jis apsvaigstu nuo saldžios sulos.. “.

Nepamiršti leidinyje ir Vilniaus bei Panevėžio miestuose gyvenantys karaimai, susekti  Pasvalio bei Biržų karaimų gyvenimo pėdsakai. Pateikti faktai apie karaimų bendruomenių gyvenimą prieškario Lietuvoje. Deja, konstatuojama, kad Lietuvoje gyvenančių karaimų mažėja. Jeigu 1959 metais jų buvo 423, tai 2002 m. surašymo duomenimis, jų buvo tik 273 žmonės. Iš jų Trakuose gyvena 75. Kažin, ar per pastaruosius 12 metų jų padaugėjo?

Su didele pagarba savo tautiečiams aprašoma leidinyje karaimų ir totorių įsikūrimo Lietuvoje 600-osios metinės; tarptautinis karaimų vaikų pleneras „Gyvoji Trakų istorija“; vasaros mokyklos atidarymas ir kita.

Ir visur nesbaigiančios nuotraukos, nuotraukos, nuotraukos. Kruopščiai surašyti visų vestuvėse ir kituose renginiuose dalyvavusių žmonių vardai ir pavardės, yra karaimų prieškario bendruomenių žmonių bei įvairių jubiliejų nuotraukų. Atrodo, kad niekas nepamirštas. Kiekvienas karaimas čia save suras.

Jau rinkinio įžangoje labai šiltai Romualdas atsiliepia apie Trakų vidurinės mokyklos direktorių Aleksandrą Rezanovą ir Trakų bibliotekos skyriaus vedėją Jadvygą Kulikienę, kurie kruopščiai rinko medžiagą apie karaimų gyvenimą Lietuvoje. Medžiaga buvo sukomplektuota pagal temas, surišta į knygas ir jau po A. Rezanovo mirties padovanota Vilniaus universiteto bibliotekai. Štai kaip nuoširdžiai šios bibliotekos direktorė dėkoja už jubiliejinį rinkinį 600 metų karaimai Lietuvoje. „Šis rinkinys apie karaimus Lietuvos žemėje yra ne tik prisilietimas prie mažos karaimų tautos sudėtingos ir skaudžios istorijos ir kultūros, papročių ir tradicijų, bet ir labai vertinga ir reikalinga knyga karaimikos tyrinėtojams ir tiems, kuriems ne tas pats, kas saugo, išsaugo ir įprasmina Lietuvos dvasines ir materialines vertybes.“ Dabar tą patį galima pasakyti ir apie Romualdo Tinfavičiaus parengtą leidinį..

 

Dr. Zigmundas RAMANAUSKAS

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *