Nederlingose žemėse gali žaliuoti miškai

Parašyta: 2019-01-18 | Kategorija: Gamta, Naujienos |

Raseiniškis Vytautas Bartusevičius atviravo, kad auginti miškus jam – vienas sėkmingiausių gyvenimo projektų, kurį realizuoti padeda dalyvavimas Lietuvos kaimo plėtros programos  priemonėje „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimas“ pagal veiklos sritį „Miško veisimas“. 

 

Pasinaudojus Europos Sąjungos finansine parama, ir nenaudinguose plotuose galima įveisti miškus

Medžiai – ir pasidžiaugti

Pagojukų seniūnijoje, šalia Bargailių draustinio, įsigijęs 120 hektarų žemės, kurioje jokia žemdirbystė neįmanoma dėl labai žemo našumo – aplink telkšo vien pelkės, – pašnekovas svarstė, ką gero čia nuveikus.

„Vieną rytą vaikščiodamas per tas savo pelkutes pro atviras automobilio duris per „radijušą“ girdžiu – ūkininkus, privačių ir valstybinių miškų savininkus Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia dalyvauti paramos programoje ir sodinti miškus!“ – apie veiklos pradžią pasakojo 57-erių pašnekovas, pagal profesiją teisininkas. Pasitarė su šeima, su specialistais, su projektuotojais – taip  ir gimė pirmasis miško įveisimo projektas. Šiandien buvusiame 80-ies ha nenaudingame plote veši V. Bartusevičiaus jaunuolynas. Ąžuolai, beržai, juodalksniai, gudobelės yra pasodinti pasinaudojus NMA parama.

„Mūsų miškai – ne visiškai pramoniniai. Sodiname, kad, kol kada nors kam nors duos pelną, ir patys galėtume pasidžiaugti. Eini sau pakalnėmis, o čia tau erškėtis ar putinas žydi“, – su pasigėrėjimu į savo valdas žvelgia pašnekovas.

Kas gali pretenduoti

Pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2014–2020 metų programos  priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ remiamas miško veisimas išmokant vienkartinę kompensacinę išmoką, taip pat – įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas. Išmokos dalis gali būti teikiama ir įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių arba žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti, tačiau ji bus proporcinga įveisto miško plotui, kuriame miško želdiniai arba žėliniai yra žuvę.

Paramą gali gauti juridiniai, ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise. Tinkamos pretendentės gali būti ir savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise. Svarbiausia, kad pareiškėjas užtikrintų, kad išlaidos, kurioms kompensuoti bus prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuotos iš kitų Europos Sąjungos fondų ir kitų viešųjų lėšų. Paramos taisyklėse taip pat keliama sąlyga neturėti įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondui. Jei pareiškėjas nori veisti mišką ne miško žemėje, jis turi būti gavęs leidimą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus įveisti mišką ne miško žemėje.

Apie dydžius

Kiekvienu atveju išmokos dydis bus skirtingas, kadangi vienkartinės miško įveisimo, kasmetinės priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos suskaičiuojamos kiekvienam projektui atskirai, priklausomai nuo veisiamų želdinių rūšinės sudėties. Miško įveisimo (Eur už 1 ha) ir miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo kasmetinės išmokos (mokamos 12 metų, Eur už 1 ha) skirstomos taip: kai sodinamos paprastosios pušys, – 1 tūkst. 97 Eur (įveisimo išmoka) ir 363 Eur (priežiūros, apsaugos ir ugdymo kasmetinė išmoka), kai sodinamos paprastosios eglės, – atitinkamai 988 Eur ir 284 Eur. Išmoka už karpotuosius ir plaukuotuosius beržus, paprastuosius skroblus – iki 1 tūkst. 2 Eur ir 123 Eur, už juodalksnius – 1 tūkst. 23 Eur ir 123 Eur, klevą, uosį, kalninę guobą – 2 tūkst. 491 Eur ir 224 Eur. Išmokos dydžiai, kai sodinamos mažalapės liepos, siekia 2 tūkst. 578 Eur ir 178 Eur, už ąžuolą, paprastąjį buką – 3 tūkst. 140 Eur ir 246 Eur, už drebulę – 1 tūkst. 546 Eur ir 136 Eur, už hibridinę drebulę – 2 tūkst. 123 Eur ir 150 Eur. Miško įveisimo išmoka mokama tik už želdinamą plotą, o miško priežiūros, apsaugos ir miško ugdymo – už veisiamo miško plotą.

Apie kriterijus

Privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius – 30 balų. Jei paramos paraiškų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad paramos paraiškai neskirta privalomo mažiausio 30 balų skaičiaus, ji atmetama. Visiems su paramos paraiška pateiktiems projektams, kurie skirti tik miško žėliniais apaugusiam plotui prižiūrėti, saugoti ir ugdyti, taip pat miškui veisti miško žėliniais apaugančiame plote, kuriame reikalingas tik papildomas želdinimas, – skiriama 20 balų;
daugiau nei 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, – 15 balų; jei miškas veisiamas žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai, – skiriama 15 balų; jei visi su paramos paraiška pateikti projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc., – 15 balų; jei miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc., – 10 balų; kai pareiškėjas, veisiantis mišką jam (arba ir bendraturčiams) nuosavybės teise priklausančioje žemėje, yra fizinis asmuo, – 15 balų, kai juridinis, – skiriama 10 balų; jei veisiamas miškas ribojasi su esamu mišku arba su veisiamu mišku, už kurį skirta ankstesnių KPP laikotarpių parama ir laikomasi joms numatytų įsipareigojimų, – 5 balai; kai pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško kooperatyvo narys, – 5 balai.

Dariaus Šypalio nuotr.

Užs. Nr. 73

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *