Šiemet ligonių kasos išsikėlė tikslą aktyviai skatinti žmones naudotis išskirtine privalomojo sveikatos draudimo garantija – nemokama prevencine patikra dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos, tiesiosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Siekiant šio tikslo susitinkama su įvairiomis gyventojų grupėmis ir kalbama, kas bei kaip turėtų tikrintis prevenciškai, kodėl ši patikra itin svarbi.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) Gyventojų aptarnavimo skyriaus patarėja Rūta Liaudanskienė nuotoliniame susitikime su Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės darbuotojais ir pacientais priminė, kad Lietuvoje jau keliolika metų visi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu gali pagal prevencijos programas nemokamai pasitikrinti, ar neserga viena iš minėtų penkių ligų. Šios ligos gali pasirodyti be juntamų simptomų, o jiems pasirodžius padėti pacientams tampa gerokai sunkiau. Prevencinė patikra leidžia nustatyti riziką susirgti arba aptikti ligos užuomazgas ir laiku pradėti gydymą. Taigi labai svarbu prevencinės patikros neatidėti.
Susitikime R. Liaudanskienė paaiškino esmines dalyvavimo penkiose ligų prevencijos programose sąlygas. Nemokamai tikrintis pagal šias programas gali ir turi apdraustieji, sulaukę vadinamojo rizikos amžiaus, kai grėsmė susirgti prevencinių programų ligomis ypač išauga. Be to, tikrintis reikia reguliariai.
Dėl gimdos kaklelio vėžio turi tikrintis moterys nuo jau 25 iki 59 m. (imtinai) kartą per 3 metus, dėl krūties vėžio – moterys nuo 50 iki 69 m. (imtinai) kartą per 2 metus, dėl storosios žarnos vėžio – vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 m. (imtinai) kartą per 2 metus, dėl prostatos vėžio – vyrai nuo 50 iki 69 m. (imtinai) ir vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo šia liga, kas 2 ar 5 m., dėl širdies ir kraujagyslių ligų – vyrai nuo 40 iki 54 m. (imtinai) ir moterys nuo 50 iki 64 m. (imtinai) kartą per 1 metus.
Gyventojai dažnai klausia, kaip žinoti, kada vyrams reikia pakartotinai tikrintis dėl prostatos vėžio – po 2 ar po 5 metų, kaip numatoma sąlygose. Vilniaus TLK atstovė paaiškino, kad pakartotinio tikrinimo laiką pasako šeimos gydytojas, atsižvelgdamas į atlikto tyrimo rezultatus ir paciento amžių.
Dėl dalyvavimo ligų prevencijos programose rizikos amžiaus apdraustieji turi kreiptis į savo šeimos gydytoją gydymo įstaigoje, kurioje jie yra prisirašę. Šeimos gydytojas atliks visus reikiamus pirminius tyrimus, prireikus nusiųs į gydytojo specialisto konsultaciją ar atlikti detalesnių tyrimų. Turėdami siuntimą programų dalyviai tyrimus nemokamai gali atlikti bet kurioje gydymo įstaigoje, dėl reikiamų paslaugų sudariusioje sutartį su ligonių kasa.
R. Liaudanskienė atkreipė dėmesį, kad įprastai gydymo įstaigos prie jų prisirašiusius rizikos amžiaus pacientus vizito pas šeimos gydytoją metu, elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ar kitais būdais informuoja, kad jiems laikas prevenciškai pasitikrinti pagal vieną ar kelias programas. Gavus tokį pranešimą svarbu ilgai nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasitikrinti. Jei žmogus pranešimų negauna ar į juos neatkreipia dėmesio, reikėtų pačiam klausti savo šeimos gydytojo, ar jau laikas pasitikrinti pagal kurią nors iš ligų prevencijos programų.
Gyventojai teiraujasi, ką daryti nepriklausant rizikos amžiaus grupei. Ar tokiu atveju už patikrą ir į programas įtrauktas paslaugas apdraustieji turi mokėti? Vilniaus TLK atstovė pabrėžė, kad nerimaujant dėl savo sveikatos, jaučiantis blogai būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis atliks reikiamus tiriamuosius ir gydomuosius veiksmus, apmokamus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Tai Lietuvos apdraustiesiems garantuoja privalomasis sveikatos draudimas.
Išsami informacija apie ligų prevencijos programas pateikiama ligonių kasų interneto svetainės www.ligoniukasa.lrv.lt skiltyje „Ligų prevencijos programos“, pranešimas – čia.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos informacija
