Nenašių žemių ūkininkų ir žemės ūkio ministro diskusija Trakuose

Parašyta: 2018-02-03 | Kategorija: Naujienos, Renginiai, Trakai, Žemės Ūkis |

Sausio 30 d., antradienį, Trakų kultūros rūmuose įvyko reikšmingas renginys šalies mastu – Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (toliau – LNŽNA) organizuojama konferencija „Dėl naujo nederlingų žemių žemėlapio sudarymo ir paramos nederlingų žemių ūkininkams užtikrinimo“. Joje žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, LNŽNA nariai, parlamentarai, ūkininkai diskutavo apie naują nenašių žemių žemėlapį ir jo pasekmes žemdirbiams. 

 

Konferencijoje su žemės ūkio ministru B. Markausku (ketvirtas iš kairės), dalyvavo LNŽNA pirmininkė D. Karalevičienė ir valdybos narys V. Kravčun (antras iš dešinės), LR Seimo nariai J. Baublys (trečias iš kairės) J. Liesys (antras iš dešinės)

Naujas nederlingų žemių žemėlapis

 

Naujasis didelių gamtinių ir specifi nių kliūčių turinčių vietovių žemėlapis kelia nemažai audrų. Dar 2009 m. Europos Komisija (EK) paskelbė komunikatą, kad turi būti sudarytas naujas nederlingų žemių visose Europos Sąjungos (ES) šalyse. ES teritorija yra didelė ir įvairi, todėl siekiant, kad ES subsidijosbūtų skiriamos tik ūkiams, esantiems vietovėse, turinčiose didelių ūkininkauti trukdančių gamtinių kliūčių, EK siekia nustatyti aiškią ir skaidrią vietovių ribų nustatymo sistemą. Naujasis nenašių žemių skaitmeninis žemėlapis su šių vietovių ribų nustatymo tvarka ir pagrindimu įtrauktas į Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos IV pakeitimą, kuris š. m. sausio 17 d. išsiųstas EK derinti ir tvirtinti. Jei EK pritars, 2018 m. parama bus teikiama jau pagal naująjį žemėlapį. Iš viso, vadovaujantis seniūnijų vidutiniu našumo balu, atrinkta 220 (iš 519) seniūnijų, iš kurių 161 seniūnija turi lygų ar mažesnį už 32 vidutinį našumo balą. Į naują žemėlapį taip pat įtrauktos 59 seniūnijos, kurių žemių vidutinis našumo balas didesnis už 32, bet ne didesnis kaip 34 balai. Deja, pagal naują žemėlapį paramos neteks 69 seniūnijos, „iškrito“ apie 500 tūkst. ha žemės, naujai įtrauktų bus per 140 tūkst. ha. „Iškritusiesiems“ žadama dvejų metų pereinamojo laikotarpio parama, t. y. 25 EUR/ha. Žemdirbių tai neguodžia ir jie kovoja už savo gerovę.

Kalba LNŽNA valdybos narys
Vladyslav Kravčun

LNŽNA valdybos narys Vladyslav Kravčun džiaugėsi, kad naujame nederlingų žemių žemėlapyje „neiškrito“nė viena Trakų rajono seniūnija. „Kai žemės ūkio ministre buvo Virginija Baltraitienė, iš tuo metu sudaromo nenašių žemių žemėlapio buvo „išmestos“ 4mūsų rajono seniūnijos, – pasakojo LNŽNA valdybos narys. – Tik mūsų asociacijai atkakliai minant ministerijos slenksčius, ministras B. Markauskas atsižvelgė į mūsų pastabas ir tos seniūnijos, remiantis vidutinio našumo balų vidurkio kriterijumi, „grąžintos“ į žemėlapį.“

 

Nuogastavimai ir siūlymai

 LNŽNA organizuotoje konferencijoje Trakuose dalyvavo žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, LNŽNA pirmininkė Danutė Karalevičienė, LR Seimo narys Jonas Liesys, Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas su komiteto nariais Juozu Baubliu, Aurimu Gaidžiūnu, Vytautu Kamblevičiumi, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Palionis, Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, LNŽNA valdybos narys Vladyslav Kravčun, Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis, Rokiškio rajono savivaldybės meras Antanas Vagonis, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovai, ūkininkai, žurnalistai ir kt. Taip pat atvyko ir renginio rėmėjų atstovai – UAB „Livila“, UAB „Galuotas“, UAB „Dotnuva Baltic“, UAB „Panevėžio agrochemija“.

Trakų rajono savivaldybės merė Edita
Rudelienė

Konferencijoje dalyvavusi Trakų r. savivaldybės merė E. Rudelienė teigė suprantanti mūsų rajono žemdirbių problemas, nes Trakai irgi nepasižymi derlingomis žemėmis. Kadangi konferencijoje buvo ir žemės ūkio ministras B. Markauskas, nemažai Seimo narių, rajono vadovė palinkėjo rasti atsakymus į rūpimas problemas. Jai antrino ir Seimo reikalų komiteto narys, buvęs LNŽNA pirmininkas J. Baublys: „Ši konferencija, žinoma, naudinga, kadangi žemdirbiai turi galimybę aiškiai, tiesiogiai išsakyti savo nuomonę, o valdžios atstovai – žemės ūkio ministras, LR Seimo nariai, ją išgirdę, susidaryti realios situacijos vaizdą ir ieškoti bendrų sprendimų problemoms spręsti.“

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė

Konferencijos veiklą ir tikslus apžvelgusi LNŽNA pirmininkė D. Karalevičienė išreiškė susirūpinimą naujo nederlingo žemių žemėlapio sudarymo tvirtinimu iš anksto nesuderinus su asociacija ir priekaištavo dėl išmokų mažinimo žemdirbiams. „Mums yra sunku konkuruoti su našių žemių ūkininkais, – teigė LNŽNA pirmininkė. – Vietovėse, kurios žemės nėra derlingos, ūkininkai be tiesioginių išmokų gauna papildomai 55–74 EUR/ha. Dabar pagal naują metodiką parengtame nenašių žemių žemėlapyje jų sumažėja beveik 0,5 mln. ha. Tai reiškia, kad išbraukus žemes iš nenašių žemių sąrašo, dalis ūkininkų praras dabar gaunamą ES paramą.“ Kaip teisingiausią sprendimo būdą, LNŽNA siūlo taikyti tam tikrą ekonominio vertinimo kriterijų, kurio ribinė vertė (slenkstis) – 90 proc. nuo atitinkamo kriterijaus vertės šalies mastu, o tai atitiktų 36 žemės našumo balus. „Jei kiltų abejonių, būtų galima atlikti pakartotinį žemės tyrimą ir gautus rezultatus patikslinti žemėlapyje“, – pridūrė D. Karalevičienė.

Taip pat LNŽNA pirmininkė apgailestavo, kad mažėja išmokos ūkininkaujantiems ekologiškuose ūkiuose ir nenašiuose žemėse beikritikavo, kad valstybė neremia jaunų ūkininkų, kurie kuriasi didelių gamtinių kliūčių turinčiuose vietovėse. „Iš 70 tūkst. nenašiose žemėse ūkininkaujančiųjų, kasmet pasitraukia apie 3–4 tūkst. ūkininkų. Šį procesą galima sustabdyti, jei būtų imamasi atitinkamų priemonių“, – konstatavo D. Karalevičienė.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Juozas Baublys

Seimo narys J. Baublys pareiškė, kad visos nederlingos žemės turi patekti į nederlingų žemių žemėlapį. „Pagal reglamentą yra leidžiama mokėti metinę išmoką iki 200 EUR/ ha. Ūkininkai to tikisi, tokia yra praktika, o žemės ūkio ministras informavo, kad į žemdirbių nuomones bus įsiklausyta ir ieškos galimybių rūpimas problemas išspręsti.“

 LNŽN pirmininkę D. Karalevičienę palaikė ir asociacijos valdybos narys, Senųjų Trakų ūkininkas Vladyslav Kravčun. „Pagrindinis ūkininkų rūpestis turėtų būti įsisavinti naujas technologijas dirbant žemę, atrasti naujas, geresnes sėklų rūšis, nagrinėti rinką, kur geriau realizuoti savo produkciją“, – teigė V. Kravčun. Deja, ne visi ūkininkai aktyviai kovoja už savo teises – dažniausiai susirūpina valdžios politika tada, kai netenka finansinės paramos. „Trakų rajone yra apie 1 500 asmenų, deklaruojančių vykdantys žemės ūkio veiklą, tačiau Trakų kultūros rūmų salėje, kažkodėl jų visų nėra, – svarstė V. Kravčun. –Gal kaltas žemdirbių pasyvumas? Gal atitinkamos institucijos per mažai viešino renginį ir ne visi apie jį žinojo?“ LNŽN valdybos narį neramina ir melioracijos klausimas – valstybė turėtų daugiausiai skirti tam dėmėsio, o ne ES fondas ar vien ūkininkai.

 

Žemės ūkio ministro pažadai

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas

Su žemdirbiais susitikęs žemės ūkio ministras B. Markauskas bandė paaiškinti, kodėl turėjo būti reformuotas nenašių žemių žemėlapis: „Kiekvienoje ES šalyse nederlingų žemių kriterijai buvo skirtingi, todėl EK nusprendė, kad reikia suvienodinti kriterijus ir taip tada būtų lengviau paskirstyti paramą ūkinininkams.“ Ministras nuramino, kad tik gavus EK pritarimą bus galima galutinai atsakyti, kurios seniūnijos, įgyvendinus mažiau palankių ūkininkauti vietovių reformą, bus priskirtos prie vietovių, turinčių gamtinių trūkumų.

Žemdirbius neramina ir sumažėjusios išmokos už ūkininkavimą. B. Markauskas metė akmenį į LNŽNA daržą, esą asociacija buvo per pasyvi, kai 2014 m. Seimas priėmė sprendimą dėl Kaimo plėtros programos finansavimo iš nacionalinio biudžeto – vietoj 25 proc. dabar yra skiriama 15 proc. parama. Taip 2014–2020 m. Kaimo programa neteko 370 mln. EUR „Jei 2014 m. nebūtų priimtasnepopuliarus sprendimas, tai šiemet nebūtume turėję už ką mokėti ūkininkams, kurie užsiima ekologiniu ūkininkavimu arba dirbą nenašią žemę“, – konstatavo B. Markauskas. Palaikyti žemdirbių atvyko ir buvęs Trakų r. savivaldybės administracijos direktorius, dabar jau Seimo narys J. Liesys. Parlamentaras džiaugėsi LNŽNA vieningumu. „Asociacijos dėl to ir kuriamos, kad visas problemas spręstų kolegialiai ir tinkamai. Tą parodė šios dienos Lietuvos nederlingų žemių asociacijos suorganizuota konferencija“, – dėstė J. Liesys. – Bendras sutarimas yra įmanomas laikantis asociacijos veik los tęstinumo ir kryptingai siekiantužsibrėžtų tikslų. Tai, ką šiandien sprendė žemdirbiai, bus pasiekta, ir tai patvirtino ministras. Man labai džiugu, kad mūsų nederlingų žemių ūkininkai prie šios konferencijos organizavimo daug kuo prisidėjo. Manau, kad priimtų sprendimų naudą pajus žemdirbiai, o tuo tarpu – ir mes, vartotojai.“

Susitikime su žemės ūkio ministru dalyvavo ir ūkininkė Stanislava Doškuvienė (antra iš dešinės) bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Trakų rajono biuro vadovas Albertas Malašauskas (antroje eilėje pirmas iš dešinės)

Ūkininkai Tauras Kurdzikauskas (kairėje) ir Vytautas Zalieckas

LNŽNA taip pat įteikė rezoliuciją žemės ūkio ministrui ir tikimės, kad valdžia pagaliau išgirs ūkininkų reikalavimus ir priims tam tikrus sprendimus, kurie nežlugdytų tų, kurie maitina mūsų Lietuvą.

Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ

Autorės nuotr.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *