Padėkosime sau, jei gyvensime aktyviau ir sveikiau

Parašyta: 2022-08-19 | Kategorija: Naujienos, pagalba, Seniūnijos, Sveikata, Trakai |

Gintarė Baštunova įspėja – pasyvus ir žalingas gyvenimo būdas kenkia ne tik sveikatai, bet ir visapusiškai gyvenimo kokybei. Nuotr. Iš Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro archyvo

Sveika gyvensena atlieka ypatingą vaidmenį kiekvieno iš mūsų savijautai. Nors sveikatą taip pat lemia genetiniai bei biologiniai veiksniai, aplinka ir sveikatos priežiūra, vis dėlto gyvensenos ir elgsenos įtaka sveikatai yra milžiniška.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Gintarė Baštunova tvirtina keičiant gyvensenos įpročius, galima pagerinti sveikatą, sumažinti pavojų susirgti ir pailginti gyvenimo trukmę. O apie savo kasdienius įpročius pasakoja aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą puoselėjanti tinklaraštininkė, dietologė Indrė Trusovė.

 

Visapusiška nauda žmogui

Sveika gyvensena – daugialypė sąvoka, apimanti sveiką ir subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę ir dvasinę gerovę, rizikos sveikatai prevenciją.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 50 procentų gyventojų sveikatos priklauso nuo jų gyvenimo būdo, o vien sveikai maitinantis galima būtų išvengti 90 procentų antrojo tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų ir 30 procentų vėžinių susirgimų.

„Sveikos gyvensenos įpročiai gali padėti sumažinti streso įtaką, leidžia išvengti ar net pakeisti neigiamą lėtinio streso poveikį, padidina endorfinų kiekį organizme, pagerina nuotaiką, stiprina pasitikėjimą savimi, sumažina nusivylimo jausmą neigiamose situacijose“, – sako visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė G. Baštunova.

Fizinis aktyvumas – būtinas kiekvienam

Neatsiejamas geros sveikatos palaikymo veiksnys ir vienas iš patikimų lėtinių neinfekcinių susirgimų prevencijos būdų yra fizinis aktyvumas.

Pasak G. Baštunovos, subalansuota mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas tiesiogiai prisideda prie svorio kontrolės, medžiagų apykaitos spartinimo. Buvimas fiziškai aktyviu gerina kognityvines funkcijas, sportuojantys žmonės pasižymi aukštesne saviverte, geresniais mokymosi rezultatais, rečiau turi žalingų įpročių.

„Reguliari fizinė veikla gali skatinti kaulų ir raumenų augimą, lavinti judesių koordinaciją ir pusiausvyrą, stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, teigiamai veikti kvėpavimo sistemą, virškinimo sistemos darbą, pagerinti medžiagų apykaitą raumenų ląstelėse, judėjimo – atramos aparato struktūrą ir funkcijas, pagerinti sąnarių sandarą ir funkciją, stiprinti širdies raumenį, teigiamai veikti kraujospūdį ir turėti kitų naudų organizmui“, – teigia visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė.

Kaip pradėti sportuoti?

Fiziškai pasyvus žmogus – dirbantis sėdimą darbą ir neturintis aktyvių hobių, nemėgstantis judėti – pirmiausia turi savyje atrasti noro ir motyvacijos keisti gyvenimo būdą.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė pabrėžia – svarbu suvokti, kokią įtaką sveikatai ir gyvenimo kokybei daro pasyvus gyvenimo būdas. „Jei kol kas sveikata nesiskundžiama, vertėtų pažvelgti į situaciją perspektyviai – kaip aš jausiuosi savo kūne po penkerių ar dešimties metų, jei iki tol gyvensiu taip, kaip šiuo metu? Be to, gali padėti savišvieta sveikos gyvensenos klausimais, bendravimas su aktyviai gyvenančiais žmonėmis“, – pataria ji.

Nusprendus pradėti sportuoti, reikėtų atrasti mėgstamą aktyvią veiklą ir nepulti stačia galva į nepamatuotus pasirinkimus. Rekomenduojama kūną pratinti iš lėto, pamažu didinant fizinį krūvį, išsikelti pamatuojamą tikslą, kuris motyvuotų sportuoti reguliariai. Atsižvelgiant į esamus sveikatos negalavimus, vertėtų pasikonsultuoti su specialistais renkantis fizinio aktyvumo rūšį ir krūvį.

„Jeigu žmogus niekada nesportavo, staigus išbėgimas į stadioną apsukant dešimt ratų gali baigtis skaudžiomis pasekmėmis sveikatai“, – perspėja specialistė. Anot jos, geras pasirinkimas pradedantiesiems – ėjimas: „Tai pati natūraliausia fizinio aktyvumo rūšis, tinkama bet kokiai amžiaus grupei.“

Sveikatai kenkiantys įpročiai

G. Baštunova įspėja – sveikatą žalojančios, rizikingos elgsenos poveikis sveikatai priklauso nuo to, koks žalingas elgesys yra propaguojamas: „Neracionali mityba ir nepakankamas fizinis aktyvumas gali prisidėti prie antsvorio ir nutukimo, lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo, tokių kaip cukrinis diabetas ar širdies ir kraujagyslių ligos.“

Vienas iš pagrindinių plaučių ligų – lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, bronchinės astmos, plaučių vėžio ir daugelio kitų – rizikos veiksnių yra rūkymas. Rūkantys žmonės lėtiniu bronchitu serga 5,5 karto, o plaučių vėžiu – 10 kartų dažniau negu niekada nerūkiusieji.

„Tabake esantis nikotinas neigiamai veikia psichiką – išsivysto priklausomybė, neparūkius jaučiamas nerimas, sunku sutelkti dėmesį, sutrinka kraujotakos, virškinimo, imuninė, lytinė sistema. Susilpnėja uoslė ir klausa, pagelsta dantys, atsiranda rūkymo raukšlės aplink lūpas, papilkėja veido oda ir pablogėja burnos kvapas“, – sako specialistė, pridurdama, kad alkoholio vartojimas taip pat kenkia fizinei ir emocinei sveikatai, ir neretai tampa prielaida pradėti vartoti kitas psichoaktyviąsias medžiagas.

„Jaunesniame amžiuje vartojamas alkoholis gali neigiamai paveikti besivystančias smegenis. Patekęs į organizmą alkoholis gali sukelti organizmo apsinuodijimą, žmogui sutrinka mąstymas, judesių koordinacija, gebėjimas orientuotis erdvėje ir laike. Dėl kvėpavimo centro užslopinimo galima komos būsena ar net mirtis“, – perspėja G. Baštunova.

Norėjo gyventi kokybiškai

Tinklaraštininkė, dietologė Indrė Trusovė sako, kad būdama 23-ejų metų amžiaus jau turėjo nemažai sveikatos problemų, antsvorį. Tuo metu ji vakarėliuose rūkydavo, vartodavo alkoholinius gėrimus.

„Man nuolat trūko energijos, buvau apatiška ir depresuota. Vieną dieną lipdama laiptais uždusau trečiame aukšte. Tuomet supratau, kad arba kažką turiu daryti, arba bus bėdų. Nuo tada jau praėjo dvylika metų ir sveika gyvensena tapo ne tik mano hobiu, gyvenimo būdu, bet ir darbu“, – pasakoja I. Trusovė. Ji žinojo, kad privalo rasti būdą valgyti ne tik sveikai, bet ir skaniai – taip gimė jos maisto tinklaraštis.

Indrė Trusovė įsitikinusi: „Jei žmogui nesiseka bet kurioje gyvenimo srityje, reikėtų pradėti tai keisti nuo mitybos ir fizinio aktyvumo.“ Martyno Stankaičio nuotr.

„Džiaugiuosi, kad man pavyko įrodyti pirmiausia sau, o tada ir dešimtims tūkstančių žmonių, kad sveikatai palanku gali būti ne mažiau skanu nei bet koks kitas maistas“, – teigia I. Trusovė. Ji kiekvieną rytą pradeda stikline vandens, nevalgo mažiausiai 3 valandas iki miego, kasdien į mitybą įtraukia daržoves ir baltyminius produktus, bent 3 kartus per savaitę sportuoja.

„Tai yra proto varomoji jėga“

Tinklaraštininkė juokauja – jei tik kas galėtų padovanoti papildomą valandą paroje, ji tikriausiai išbandytų visas aktyvias veiklas. Tačiau dabar turint du vaikus ir kelis skirtingus verslus, dažniausiai ji renkasi tai, kam nereikia atskiro pasiruošimo ar rezervacijos: „Prie ežero mėgstu bėgioti ir atlikti tempimo pratimus. Namuose darau viso kūno mankštą su svareliais, gumomis.“

Be to, ji dievina fitnesą, pilatesą ir jogą, o nuo rugsėjo mėnesio pradės lankyti jogos mokytojų kursus.

Vis dar tingintiems išeiti iš namų, nemėgstantiems sporto salės ir nuolatos randantiems vis naujų pasiteisinimų, I. Trusovė sako: „Fizinis aktyvumas nėra pasirinkimas – tai yra psichikos, kūno ir, apskritai, bendro mūsų, kaip žmogaus, higienos priemonė. Tai turi būti išaiškinta nuo mažens. O rinktis galime tik tai, kokią to formą norime bandyti.“

Moteris savo gyvenimo be aktyvių veiklų ir sveikos bei subalansuotos mitybos neįsivaizduoja – tai yra jos laimė, galvos „pravėdinimas“ ir meditacija.

Ji atvirauja: „Jei žmogui nesiseka bet kurioje gyvenimo srityje, reikėtų pradėti tai keisti nuo mitybos ir fizinio aktyvumo. Tai yra proto varomoji jėga, kuri daro didžiulę įtaką asmenybės augimui ir ugdymui. Garantuoju, kad jei sugebėsite šioje srityje save kontroliuoti, nustebinsite patys save, kiek daug pasieksite tiek karjeroje, tiek asmeniniame gyvenime.“

Užs Nr. 359


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *