Pastaraisiais metais Trakų rajono savivaldybės užsakymu buvo parengtas „Trakų senamiesčio gatvių ir viešųjų erdvių želdinių ir želdynų tvarkymo projektas“, kuris lapkričio mėnesį pagaliau pristatytas visuomenei. Deja, susipažinus su naujuoju projektu, tenka nusivilti.
Birutės g. Trakuose, 2009 m.
Apie neištesėtus pažadus
Pradėkime nuo to, kad pateikta projektinė dokumentacija neišpildo projekto užduoties. Pvz., pasižadėta „parengti investicinius naujų želdinių ir želdynų įrengimo skaičiavimus tipinėms situacijoms“, netgi patikslinta, kad „kiekvienai situacijai pateikiamas 1 investicinis paskaičiavimas“, kurie esą šio projekto sudėtinė dalis. Tačiau iš tikrųjų projekte jokių skaičiavimų nėra.
Antra vertus, želdynas pagal LR želdynų įstatymą yra ne mažesnis kaip 0,05 ha želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių. Tačiau tiek brėžiniuose, tiek želdynams ir želdiniams skirtame skyrelyje kalbama iš esmės tik apie medžius. Taigi, antraštė –apie želdynus, o turinys – apie želdinius. Projekto „Aiškinamąjį raštą“ sudaro 27 puslapiai, iš jų 5 – skirti želdiniams, iš kurių 3-juose rašoma tiesiogiai apie Trakų senamiesčio želdinius. Taigi, tik 3 puslapiai teksto apie esmę. Visa kita – kompiliacija iš teisės aktų, gyvenamų namų sąrašai, istorijos apie Vytautą ir Kęstutį t. t. Senais gerais laikais toks rinkinėlis vadintųsi „Silva rerum variarum“.
Norisi paklausti savivaldybės, kiek tai kainavo?
Apie medžių (ne)gerovę
Šiuolaikinėje arboristikoje priimta kalbėti apie medžių gerovę ir globą. Medžiai miestuose yra auginami, gydomi, maitinami, saugomi nuo kenkėjų, tikrinamas ir stebimas jų stabilumas, svarbios šakos yra rišamos ir t. t. Tačiau projekte siūlomos želdinių priežiūros priemonės visais atvejais yra tik ardomosios: šalinimas, genėjimas, visokie kirtimai, senų augalų keitimas naujais. Kitaip tariant, siūlomas „gaisrų gesinimas“, tačiau nesiūloma jokia prevencija, kad problemos (tikros ar tariamos) nesikartotų ateityje.
Galima nesunkiai nuspėti, kad įgyvendinus tokį projektą, po 5 ar 10 m. vėl tektų kalbėti apie blogą būklę ir teisintis, kad „ana valdžia blogai padarė“, todėl vėl reikia viską perdaryti. Tuo tarpu prisiminkime, kad medžiai sodinami ne 5 ar 10-čiai metų. Deramai prižiūrimi, daugelis Trakuose augančių medžių rūšių netgi miesto salygose galėtų sulaukti 100, 500 ir daugiau metų – gamtos paminklų amžiaus.
Projekte nuolat kartojama, kad želdinių būklė bloga. Pateikti pavyzdžiai rodo, kad to priežastys dažniausiai yra ne gamtinės, o žmogiškos, t. y. nesaikingas druskos pylimas Trakų gatvėse, netinkamas genėjimas, šaknų arba šakų sužalojimai tiesiant kokius nors tinklus, ir pan. Medžių priežiūrą Trakų mieste organizuoja, visų pirma, Trakų seniūnija, kuri yra Trakų r. savivaldybės administracijos padalinys. Taigi, vėl klausimas savivaldybei: kokios nuobaudos skirtos atsakingiems asmenims už miesto medžių būklės pabloginimą ir kas apskritai padaryta, ar planuojama daryti, kad ta būklė neblogėtų? Kitas klausimas projekto rengėjoms, ką jos apie visa tai mano ir kodėl projekte nieko nerašo?
Apie žaliąjį paveldą
Trakai XX a. pradžioje J. Bulhako nuotraukoje
Planuojamoje rekonstrukcijoje labai menkai paisoma istorinių želdynų paveldo: siūloma sodinti beveik vien naujų veislių medžius ir krūmus, tuo tarpu esami reliktai apskritai nelaikomi vertybe. Projekto autorės nenurodo net apytikrio esamų medžių amžiaus ar bent jau gabaritų, vengia tikslių rūšių pavadinimų, bet istorinius želdinius braukia lengva ranka.
Pvz., saugoma istorinė liepų alėja Birutės g. (viena iš senamiesčio vertingųjų savybių) plane pažymėta kaip „kraštovaizdžio formavimo kirtimai“. Šimtametės puikios būklės liepos Vytauto ir Karaimų g. įvardytos kaip „šalinami“, nors jos pakankamai gyvybingos, kad augtų dar kelis šimtus metų. Karvinės saloje planuojama genėti per 50 medžių – beveik visus ten augančius, o krūmus – turbūt apskritai išnaikinti (visi salos želdiniai pažymėti kaip kirtimas: „plynasis“, „kraštovaizdžio formavimo“, „sanitarinis“). Bažnytėlės saloje suplanuoti „kraštovaizdžio formavimo kirtimai“, nors jos lankymas yra ribojamas, o iš išorės jos matomą grožį nuo senų laikų kuria, būtent, natūrali augalija.
Daugelyje vietų, netgi centrinėse gatvėse, siūlomi šalinti gražūs medžiai, šiuo metu maskuojantys pastatus, gadinančius istorinio miesto kraštovaizdį. Vietomis ryškėja ydinga ir kraštovaizdžiui žalinga želdinių „atjauninimo“ tendencija, kai brandūs medžiai keičiami jaunais medeliais vien dėl jų amžiaus, tarp amžiaus ir būklės faktiškai dedant lygybės ženklą. Noriu pabrėžti, kad senieji medžiai visais atvejais yra vienas svarbiausių veiksnių, formuojančių istorinio miesto genius loci, jo autentišką vaizdą. Be to, jie paprastai yra kur kas geriau prisitaikę augti vietos sąlygomis, nei siūlomi brangūs, bet lepūs jų pakaitalai.
Tarsi pasiteisinant dėl plynų kirtimų gatvėse, teigiama, kad: „Esamas gatvių užstatymas –
perimetrinis, želdiniai auga labai arti gatvės. Toks [supraskim: perimetrinis] gatvių užsodinimas medžiais buvo istoriškai nebūdingas.“ Knieti paklausti projektuotojų, apie kuriuos Trakų istorijos laikotarpius jos rašo ir kuo remiasi? Kiek siekia mano žinios, toks gatvių užsodinimas yra ne tik būdingas Trakams, bet ir pripažintas saugotinu. Kitoje vietoje minimi „XIX a. pabaigoje vienuolių sodinto parko fragmentai“. Įdomu, kokie vienuoliai galėjo sodinti parką teritorijoje, kuri nepriklausė jokiam vienuolynui? Ar ne geriau būtų prieš rašant tokius dalykus pasikonsultuoti su specialistais?
Apie sprendinių pagrindimą
Autorės užsimena, kad šiais metais buvo atliktas „istorinio senamiesčio želdinių estetinio vertingumo vertinimas“. Tačiau estetinių apibūdinimų taikymas tekste yra, pripažinkime, iš piršto laužtas. Pridedamos nuotraukos medžių estetikos anaiptol neatskleidžia, bet kitokio estetikos pagrindimo projekte nėra. Negana to, pvz., kalbant apie „vizualinių ryšių analizę“, tos pačios gatvės nuotraukos pateikiamos vienur kaip Vytauto g., kitur kaip Karaimų g. Natūraliai kyla abejonių, ko vertas minėtas „vertingumo vertinimas“ ir kiek projektuotojoms pažįstamas Trakų senamiestis, jeigu taip lengva jame pasiklysti? Panašiai ir kitur, cituoju – „automobilių stovėjimo aikštelėse nesaugu dėl ne vietoje augančių medžių“. Toks teiginys yra „pagrįstas“ nuotrauka, kurioje matome sveiką medį. Taigi, galima numanyti, kad saugumas šioje aikštelėje priklauso ne tiek nuo medžių, kiek nuo vairuotojų ir netinkamai suformuotų automobilių stovėjimo vietų (jeigu ten iš tikrųjų nesaugu). Juo labiau, kad daugelis medžių yra gerokai senesni negu aikštelė, namas ar šaligatvis, kuriems jie, pasak projektuotojų, trukdo. Klausimas pamąstymui: jei senamiestyje seni objektai gali trukdyti naujiems, ką ir kodėl mes čia saugome?
Netgi teisės aktai naudojami nenuosekliai vienur cituojami, kitur ignoruojami. Ypač nesolidžiai atrodo netikslus jų interpretavimas, bandant sukurti teisinio pagrįstumo regimybę planuojamiems neteisėtiems veiksmams. Pvz., sprendinių brėžinyje nurodyta, kad „skubiai šalinami 45 laipsnių kampu ir daugiau pasvirę medžiai“. Teiginys apie 45 laipsnių kampą pasiskolintas iš 2008-01-31 LR aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-87. Tačiau šio teisės akto originalas teigia ką kitą: „pasvirę didesniu negu 45 laipsnių kampu ir pasvirimas kasmet didėja (nustatoma stebėsenos metu)“, taigi, svarbiausia ne pasvirimo kampas (jis iš prigimties gali būti 45 laipsniai), o kasmetinis jo didėjimas nuo 45 laipsnių. Akivaizdu, kad kasmetinės metodiškos stebėsenos niekas nepasivargino atlikti (dar klausimas, ar matavo pasvirimo kampus).
Projekte apskritai gausu abejotinų ar tiesiog klaidinančių teiginių, kurių nesistengiama pagrįsti nei logiškais argumentais, nei kokiais nors šaltiniais, nei kitų autorių darbais. Rengiant projektą neatlikti ir neplanuojami jokie arboristiniai, botaniniai, istoriniai tyrimai, nesivadovaujama ir anksčiau atliktais gausiais tyrimais, kraštovaizdžio analizėmis ar tyrinėtojų įdirbiu. Pabrėžiu, kad draustinio priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja tai daryti.
Išvados ir viltys
Taigi, nors brėžiniai iš pažiūros tvarkingi, tačiau dokumentacijos turinys išduoda, kad braižyta ir rašyta iš akies. Daugelis projekto teiginių neatitinka tikrovės, sąvokos vartojamos nesigilinant į jų turinį, gausios klaidos, neaiškus žymėjimas ir ženklų nesutapimai brėžiniuose – viskas rodo gana atsainų projektuotojų požiūrį į pačius svarbiausius dalykus. Tenka pripažinti, kad darbas atliktas nekokybiškai, neturint aiškios koncepcijos, neatlikus būtiniausių privalomų tyrimų arba jais nesivadovaujant, jame gausu pasenusių vertinimų ir kontroversiškų sprendinių, kurių įgyvendinimas padarytų didelę žalą Trakų kraštovaizdžiui.
Vis dėlto tikiuosi, kad savivaldybei užteks valios netvirtinti tokio projekto, o rengėjai iš esmės jį perdarys, remdamiesi deramai atliktais moksliniais-taikomaisiais tyrimais ir ištaisydami visus jo trūkumus. Siūlyčiau pradėti nuo konsultacijų su arboristais.
Dainius LABECKIS,
Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio narys
