Nuostabi Trakų gamta
Trakų miškų urėdijos teritorijoje esantys miškai driekiasi Trakų, Vilniaus ir Prienų rajonų bei Elektrėnų ir Vilniaus miesto savivaldybių teritorijose ir užima per 62 tūkst. hektarų plotą. Šiame regione plytintys žalieji masyvai savo tankmėje slepia daugybę gyvosios gamtos ir architektūros stebuklų.
Vienas miškingiausių regionų
Trakų rajono miškingumas siekia net 42 proc. rajono teritorijos, tad miškininkams čia išties yra ką veikti.
Šiemet jie jau spėjo pasirūpinti grįžtančiais paukščiais – įkėlė apie 400 naujų inkilų, paruošė senuosius, taip pat jau išdėstė miškuose vabzdžiagaudę medieną ir feromonines gaudykles, kurios padeda naikinti medžių kenkėjus. O neseniai pradėtas įgyvendinti ir vienas svarbiausių darbų – miško sodinimas.
Kasmet miškų urėdija atkuria apie 220 ha miškų. Daugiausiai sodinama pušų – apie 100 ha, taip pat eglių – apie 90 ha. Likusioje dalyje auginamas ąžuolas, juodalksnis, beržas. Dar po 15–20 ha naujų miškų urėdijos miškininkai kiekvienais metais įveisia plotuose, kurie žemės ūkiui netinkami. Tiek šio regiono valstybinių miškų atkūrimui, tiek įveisimui naudojami miškų urėdijos medelyne specialiai išauginti sodmenys.
Kad pasodinti liauni medeliai virstų tankiais medynais miškininkams reikia juo apsaugoti ir nuo žvėrių, pavyzdžiui, tverti vielos tinklo tvoras, tvirtinti plastiko apsaugas, o spygliuočių želdinius tepti specialiais repelentais, ir nuo žolių, mat reikia išravėti greta sodinuko išaugusias viksvas, praretinti nevertingas krūmų ar medžių rūšis, kad jo neužgožtų. Miškininkų tikslas – suformuoti produktyvius ir atsparius medynus, tad ypač daug dėmesio skiriama jaunuolynų ugdymo kirtimams.
Be atkūrimo darbų, pavasarį urėdijos specialistai užsiėmę ir priešgaisrine miško priežiūra. Reikia su ugniagesiais suderinti veiksmų planus, atnaujinti gaisrų gesinimo inventorių, patikrinti techniką. Balandžio mėn. paprastai yra gaisrų sezono pradžia, tad jam ruošiamasi iš anksto.
Pritaikyta poilsiui
Trakų regionas dėl savo ežeringo ir miškingo kraštovaizdžio bei daugybės lankomų objektų itin vertinamas turistų, kurių čia ypač gausu šiltuoju sezonu. Kai 2006-aisais visų miškų urėdijų valdomi miškai buvo suskirstyti į keturis rekreacijos intensyvumo lygmenis, Trakų miškai buvo pripažinti aukščiausio rekreacijos intensyvumo, tad lankytojų reikmėms šiame regione skiriamas ypatingas dėmesys.
Trakų miškų urėdijos teritorijoje be Trakų istorinio nacionalinio parko ir Aukštadvario bei Neries regioninių parkų teritorijose esančių 32 draustinių, įsteigti ir 6 valstybiniai draustiniai. Pavyzdžiui, Taučionių geomorfologiniame draustinyje siekiama išsaugoti priešpaskutinės apledėjimo stadijos metu suformuoto moreninio gūbrio fragmentus, o Papio ornitologinio draustinio teritorijoje esantis Papio ežeras ir jo apylinkės – migruojančių paukščių apsistojimo vieta.
Trakuose verta aplankyti ne tik gerai pažįstamą Trakų pilį ir Užutrakio dvaro sodybą. Čia taip pat galima pasivaikščioti net keturiais pažintiniais takais: Varnikų, Saidės, prie Mergiškių alko akmens ir apie Strėvos įgriūvą, taip pat iš apžvalgos aikštelių apžiūrėti Velnio duobę, Mošos piliakalnius ir pilkapius, Kartuvių kalną, pailsėti vaizdingose teritorijose įrengtose stovyklavietėse ir atokvėpio vietose.
Racionalesnis valdymas
Šiuo metu siekiant efektyvesnio valstybinių miškų ūkio naudojimo planuojama pertvarkyti esamą miškų valdymo sistemą vietoj 42 regioninių miškų urėdijų ir jų veiklą prižiūrinčios Generalinės miškų urėdijos bei Valstybinio miškotvarkos instituto įkuriant vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 25 padaliniais regionuose.
Skaičiuojama, kad sujungus urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją kiekvienais metais būtų sutaupyta apie 10 mln. eurų įmonių lėšų ir iki 3 mln. eurų valstybės biudžeto pinigų. Dėl efektyvesnio valdymo ir sutaupymų galėtų didėti investicijos į miškų kokybę – pavyzdžiui, daugiau jų būtų skiriama miškams atkurti, juose esančiai poilsinei infrastruktūrai gerinti ir pan. Taip pat pertvarka leistų suvienodinti tą patį darbą atliekančių miškininkų atlyginimus, o daliai specialistų ir juos padidinti. Šiuo metu skirtingose urėdijose atlygis skiriasi iki dviejų kartų.
Aplinkos ministerijos duomenimis, urėdijose iš viso dirba apie 4000 specialistų, iš kurių apie 800 yra administracijos darbuotojai, 1200 – miškininkai. Pastarųjų per paskutinius 12 metų sumažėjo beveik 1000 ir tai gerokai apsunkino miškų priežiūrą. Taigi dėl reformos būtų sumažintas urėdijose dirbančių buhalterių, urėdų, administracijos darbuotojų skaičius, tačiau miškuose dirbančių specialistų neturėtų mažėti, o ir jų pareigos nesikeis.
Kad mūsų šalyje būtina įgyvendinti valstybės valdomų įmonių, tarp jų ir urėdijų, efektyvinimo reformas yra teigęs ir pernai Lietuvoje lankęsis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, kurios nare 2018 m. siekia tapti Lietuva, generalinis sekretorius Angelas Gurria. Anot jo, urėdijų atveju tai būtų galima padaryti jas konsolidavus.
2015-ųjų pabaigoje miškų urėdijos valdė 1,003 mlrd. eurų vertės biologinio turto ir pardavė 3,45 mln. kubų apvaliosios medienos – beveik 9,2 proc. daugiau nei 2014-aisiais.
Užs. Nr. 238
