Trakų parapijos Šv. Faustinos savanorių grupės nariai. Pirmoje eilėje – (iš kairės) L. Banuškevičiūtė ir M. Tumlovskaja; antroje eilėje – (iš kairės) D. Pivoriūnienė, Jadvyga Žarskaja, Nijolė Martišauskienė ir Ona Toločkaitė; trečioje eilėje – Tadas Ringys ir Irena Gimbickaja

Prieš metus, 2016 m. vasario 3 d., Trakų parapijoje savo veiklą pradėjo Šv. Faustinos savanorių grupė, kurios tikslas – atsiliepti į sergančių, neįgaliųjų, vyresniojo amžiaus žmonių bei jų artimųjų vienišumą ir kančią, lankyti juos, kalbėtis ir būti kartu maldoje. Švenčiant pirmąjį grupės gimtadienį, po šv. Mišių ir adoracijos Trakų parapijos namuose vyko agapė, kurios metu parapijiečiai galėjo ne tik pabendrauti prie arbatos puodelio, bet ir daugiau sužinoti apie grupės veiklą. „Trakų žemė“ pasikalbėjo su Trakų parapijos Šv. Faustinos savanorių grupės vadove Ona Toločkaite apie tai, nuo ko viskas prasidėjo, su kokiais sunkumais grupės nariai susidūrė ir kokiais lūkesčiais jie gyvena šiandien. Beje, Ona taip pat yra pedagogė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje dėsto vokiečių kalbą, taip pat dirba Trakų lopšelyje-darželyje „Obelėle“

Laikas bėga greitai. Trakų parapijos Šv. Faustinos savanorių grupė švenčia jau savo pirmąjį gimtadienį. Papasakokite, nuo ko viskas prasidėjo?

2016-aisiais – Popiežiaus Pranciškaus paskelbtais Gailestingumo Jubiliejiniais metais –
mūsų bažnyčios kunigai pasiūlė parapijiečiams burtis geriems gailestingumo darbams. Mes svarstėme, kokių darbų galėtume imtis, kreipiamės pagalbos ir konsultacijų į Vilniaus arkivyskupijos Carito organizaciją. Taip ir subrendo mintis, kad reikia kurti parapijos savanorių grupę ir lankyti senyvo amžiaus žmones.
Aš manau, kad ši savanorių veikla yra svarbi, nes mes padedame šalia esantiems, o taip pat tai – viena iš galimybių burti ir jautrinti mūsų parapijiečius, nes visuomet jaučiamas mūsų parapijos kunigų siekimas telkti ir aktyvinti bendruomenę.

Trakų parapijiečiai paminėjo pirmąjį Šv. Faustinos savanorių grupės gimtadienį

Kas nulėmė, kad savo grupes globėja pasirinkote, būtent, Šv. Faustiną?
Iš pradžių vadinomės tiesiog Trakų parapijos savanorių grupe. Tačiau jau nuo grupės susikūrimo norėjome pavadinimo, kuriame būtų šventojo vardas, nes tikėjome, kad jis globos mūsų veiklą ir mūsų lankomus žmones. Rinkome vardą visi, pasiūlymų buvo įvairių, tačiau dauguma mūsų pritarė Šv. Faustinos vardui. Tad dabar mes esame Trakų parapijos Šv. Faustinos savanorių grupė.
Šią šventąją pasirinkome mūsų globėja, nes, būtent, jos vardas yra ypač siejamas su Dievo Gailestingumu. Ši vienuolė gyveno Vilniuje, patyrė Jėzaus apsireiškimų, skelbė Viešpaties Gailestingumą ir pagal jos regėjimus buvo nutapytas Dievo Gailestingumo paveikslas. Mūsų grupė susibūrė Jubiliejiniais Gailestingumo metais, parapijos bendruomenės nariai aktyviai dalyvavo Nacionaliniame Gailestingumo kongrese, vykusiame 2016 m. gegužės 6–8 d. Vilniuje, keliavo Gailestingumo keliu. Matyt, tai ir lėmė savanorių grupės pavadinimo pasirinkimą.

Prisiminkime, kokie buvo Jūsų pirmieji žingsniai siekiant įgyvendinti idėją rūpintis kitais? Kas labiausiai Jums padėjo, motyvavo imtis šios veiklos?
Mums labai svarbus buvo susitikimas su Carito atstovėmis. Jos mus mokė, kaip turėtume elgtis pirmųjų ir vėlesnių susitikimų metu, kiek laiko turėtų trukti tie susitikimai, kaip bendrauti su senyvo amžiaus žmonėmis. Nors reikia prisipažinti, kad laikytis visų pamokymų mums nesiseka, bet manau, kad didelių nusižengimų nedarome.
Pabendravusios su Artumo programos dalyvėmis iš Vilniaus, mes daugiau pagalbos ir palaikymo tikėjomės iš Trakų globos ir socialinių paslaugų centro. Trukdžių nebuvo, bet bendradarbiavimo, bent šiuo metu, taip pat nėra, nors, atrodytų, kad ir jiems, ir mums yra svarbus tas pats senyvo amžiaus ar neįgalus žmogus. Bet aš tikiu, kad gražūs darbai ir geros nuostatos mus turėtų vienyti ir mes galime bendradarbiauti: mes galėtume padėti kaip Trakų parapijos Šv. Faustinos savanorių grupė.
Man asmeniškai labai padėjo mūsų grupės savanorių palaikymas, malonus bendravimas, rankų nenuleidimas, parapijos kunigų pasitikėjimas. Aš vis dar stebiuosi ir labai džiaugiuosi mūsų savanorės Reginos Narkevičienės aktyvumu ir iniciatyvomis.

Kiek parapijiečių šiuo metu priklauso Jūsų grupei? Kaip pavyko surasti bendraminčių?
2016 m. vasario 3 d. Trakų parapijos namuose vyko susitikimas su Vilniaus arkivyskupijos Carito atstovėmis M. Vyskupaitiene, direktoriaus pavaduotoja karitatyvinėms veikloms parapijose, Ž. Liobikaite, Artumo programos vadove, ir J. Versekėniene, Artumo programos kuratore šv. Jono Bosko parapijoje. Moterys papasakojo apie Carito vykdomą Artumo programą. Jau po šio susitikimo pradėjo burtis pirmosios savanorės (2016 m. vasario 3 d. yra parapijos savanorių grupės gimtadienis, nes šią dieną užsiregistravo pirmieji savanoriai). Apie parapijos savanorių veiklą mes du sekmadienius po šv. Mišių skelbėme bažnyčioje, kreipėmės į bendruomenę, prašydami, kad apie mus papasakotų vienišiems, sergantiems ar senyvo amžiaus žmonėms, kuriems reikalinga pagalba ir kurie norėtų, kad mes juos lankytume. Taip pat bažnyčioje platinome skrajutes, informuojančias apie mus ir kviečiančias į savanorių grupę. Gaila, bet šie skelbimai norimų rezultatų nedavė: norintys, kad mes juos lankytume, neatsiliepė, o savanorių grupė padidėjo dviem nariais; tai labai aktyvūs parapijos bendruomenės nariai, atsiliepę į kvietimą kartu melstis lenkų kalba. Taigi, šiuo metu savanorių grupėje yra 15 narių. Septynios savanorės –
Regina Narkevičienė, Irena Gimbickaja, Janina Žarskaja, Nijolė Martišauskienė, Meilė Tumlovskaja, Laimutė Banuškevičiūtė ir aš – kartą per savaitę lankome senyvo amžiaus žmones. Dalia Pivoriūnienė, Milda Audarienė, Teklė Kanclerienė, Tadas Ringys ir kiti, lydimi Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo kun. vikaro Rimo Kalmatavičiaus, susitarus su administracijos atstovais ir skyrių darbuotojais, vieną kartą per mėnesį lanko ligonius Trakų ligoninėje. Mes labai norėtume ligoninėje kartu su ligoniais pasimelsti kiekvieną savaitę, nes manome, kad ypač jiems reikalinga bendra malda. Laukiame ligoninės rekonstrukcijų pabaigos ir tikime, kad tokią galimybę turėsime.
Mes džiaugiamės kiekvienu savanoriu. Gal ne visi turi laiko aktyviai veiklai (Laima Martinavičienė, Jūratė Buivienė, Laura Ringienė, Raimondas Malužinas), bet jie patys atėjo į savanorių grupę, juos atvedė noras padėti šalia esantiems ir tikime, kad jie palaiko ir stiprina mus malda.
Šioje veikloje mes jaučiame ir kitų parapijiečių – Linos Šereivienės, Editos Kairaitienės, Virginijos Feofilaktovos – palaikymą. Tik tuomet, kai mūsų daug, kai mes vienas kitam padedame, mes esame stiprūs.

Kiek iš viso šiuo metu lankote senyvo amžiaus žmonių?
Šiuo metu mes lankome septynias moteris. Visoms moterims yra daugiau nei 80 m., kelios moterys – vyresnės nei 90 m. Šešios iš jų dėl įvairių negalių neišeina iš namų. Noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų lankomos moterys nėra vienišos. Jos gyvena su artimaisiais arba artimieji dažnai jas lanko. Jos yra jų globojamos ir labai mylimos. Ypatingos mūsų pagalbos joms nereikia: jei paprašo, mes stengiamės padėti. Mes džiaugiamės, kad šios moterys ir jų artimieji priima mus, nes tai daro mūsų tarnystę galima. Dažniausiai mes su jomis kartu meldžiamės ir klausomės jų pasakojimų. Visos jos gyvena jau ilgą amžių ir gyvenime yra patyrusios įvairiausių išbandymų. Jų nepaprastos gyvenimo istorijos praturtina kiekvieną iš mūsų ir mes tikimės, kad malda ir pokalbiai su mumis paįvairina bei nuskaidrina jų kasdienybę.
Nors šiuo metu mes lankome moteris katalikes, tačiau norėtume padėti kiekvienam Trakų gyventojui, nesvarbu, kokio jis būtų tikėjimo.

Gal galėtumėte pasidalyti savanorių asmeninėmis patirtimi? Juk turbūt lankant žmogų pirmą kartą ir dabar jausmai kinta.
Pas žmones mus vedė noras jiems padėti ir baisu nebuvo. Gal šiek tiek buvo nedrąsu eiti į namus, baimino nežinia, kaip mus priims. Kurią dieną lankysimės, mes aptariame kartu su žmonėmis, kuriuos lankome. Laiką deriname ir su jų artimaisiais.
Pabendravus kurį laiką su mūsų lankomais senjorais, savanoriai dažniausiai stebisi lankomų žmonių stiprybe: gyvenime šios moterys labai daug patyrė, bet išliko stiprios.
Bendraudamos jomis, savanoriai patiria jų tikėjimo stiprybę: jos dažnai pasako, kad tik Tikėjimas padėjo išgyventi. Kai kurios moterys spinduliuoja ramybę, bendraudamos skleidžia meilę artimui ir gyvenimui, nors gyvenime jos patyrė daug sunkumų (tremtis, negalia nuo vaikystės). Tačiau, nors ir kokie sunkūs buvo išgyvenimai, jų pasakojimai šviesūs, žmones jos prisimena su meile. Mums tai labai svarbi, mus stiprinanti patirtis, ją sunku perteikti žodžiais. Jie, kuriems reikalinga kitų pagalba, yra labai stiprūs dvasia. Manau, kad ir mums gera, nes ir mes, savanoriai, jaučiamės jiems reikalingi.

Jūsų skirtas laikas yra orientuotas ne tiek palengvinti buities rūpesčius, kiek suteikti dvasinę ramybę?
Šių susitikimų metu mums svarbi bendra malda, nes tai labai stiprina ir savanores, ir mūsų lankomas moteris. Visuomet skiriame laiko pokalbiams, nes manome, kad senyvo amžiaus žmogui tai labai svarbu: moterys prisimena savo gražiausius ir sunkiausius metus, išsikalba. Aš manau, kad jos tuomet nesijaučia užmirštos, o jaučiasi svarbios bei reikalingos, o mums visuomet įdomu ir mes džiaugiamės, kad jos yra, kad jos pasakoja mums. Kartu praleistas laikas praeina labai greitai.
Būna ir tokių senjorų, kuriems reikalinga trumpalaikė ar vienkartinė savanorių pagalba: pvz., pavėžėti iki ligoninės ar į šventę, išspręsti smulkią problemą buityje ar padėti namuose. Padeda tie, kas tuo metu turi laiko.

Apie ką šiuo metu Jūs svajojate?
Ieškodami žmonių, kuriuos mes galėtume lankyti ir kuriems galėtume padėti, mes patyrėme labai gražų jausmą: Trakų gyventojai padeda vieni kitiems. Vyresnio amžiaus žmonės pasakojo, kad jiems padeda kaimynai ar pažįstami, buvę bendradarbiai. Žmonės džiaugėsi ir socialinių darbuotojų teikiama pagalba. Dėl to labai gera ir džiugu. Todėl labai norėčiau, kad savanorių grupė tik didėtų, kad žmonės išdrįstų kreiptis pagalbos, kad įsitrauktų jaunimas. To turėtume siekti visi.
Linkiu mūsų Trakų parapijiečiams būti stipria ir vieninga bendruomene, įsitraukti į parapijos gyvenimą.
Kviečiu skelbti Dievą gerais darbais.

Dėkojame už pokalbį

Kalbėjosi
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Autorės nuotr.

Trakų parapijos Šv. Faustinos savanorių grupės iniciatyva kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį yra aukojamos šv. Mišios už vienišus, senyvo amžiaus, sergančius, neįgalius parapijiečius ir jų artimuosius bei Trakų ligoninėje gydomus žmones.
Norintiems daugiau sužinoti apie Trakų parapijos Šv. Faustinos savanorių grupę ar įsitraukti į savanorišką veiklą išsami informacija pateikiama internetinėje svetainėje www.trakubaznycia.lt, skiltyje Skelbimai.
Taip pat galima kreiptis į kunigus arba į grupės vadovę Oną Toločkaitę.