Trakų, Senųjų Trakų, Lentvario ir Vievio parapijiečiai vyko į piligriminę kelionę į Šiluvą, Tytuvėnus ir Kryžių kalną.
Parapijiečiai pasiekė kelionės tikslą – Kryžių kalną
Piligriminė kelionė (lot. peregrinatio religiosa) – tradicinis keliavimas, siekiant aplankyti piligrimų pamėgtas vietas, turinčias religinę reikšmę. Piligrimai keliauja į šventas vietas nuo seniausių laikų. Šis reiškinys yra paplitęs visose svarbiausiose pasaulio religijose. Piligrimystė turi ir simbolinę reikšmę. Tai – kelionė ne tik į išoriškai apčiuopiamą vietą, bet taip pat kelionė į save, savo vidaus erdves.
Prieš metus Trakų parapijos namuose vyko 10 savaičių trukę Alfa kursai, kurių metu parapijiečiai galėjo susipažinti su tikėjimo pagrindais, atrasti ryšį su Dievu. Pasibaigus kursams parapijiečių bendravimas nenutrūko. Ir šiemet kiekvieną trečiadienį parapijos namuose buriasi tikintieji norėdami kartu skaityti šv. Raštą ir aiškintis, ką Dievas nori mums pasakyti. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios vikaras kun. Rimas Kalmatavičius pasiūlė suorganizuoti kelionę Jono Pauliaus II piligriminiu keliu. Ją sudaro Vilniaus arkikatedra bazilika, Aušros Vartų koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčia, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika ir Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia, Kryžių kalnas, Šiaulių katedra, Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis ir kt. Mes pasirinkome trumpesnį maršrutą Šiluva–Tytuvėnai–Kryžių kalnas.
Buvo pasiūlyta pasikviesti draugų, bičiulių, kurie galbūt ateityje norėtų prisijungti prie grupelės, vykti kartu. Taip susirinko 50 įvairaus amžiaus parapijiečių – nuo mamyčių su vaikais iki senjorų.
Šiluva
Spalio 10 d. gausus būrys tikinčiųjų nuo Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios pajudėjo piligriminiu keliu. Pirma stotelė – Šiluva. Švč. Mergelė Marija Šiluvoje apsireiškė 1608 metais. Tai – vienas pirmųjų Marijos apsireiškimų Europoje ir veikiausiai vienintelis, kai Marija kalbėjo kitos konfesijos žmogui. Artimo kaimo piemenėliai, ganydami bandą bažnytinėse žemėse, pamatė ant vieno didelio akmens mergelę, laikančią ant rankų vaikelį ir graudžiai verkiančią. Paklausta, kodėl ji verkia, atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama.“ Tai tarusi, ji pranyko. Abu kalvinai palaikė šį regėjimą piktosios dvasios darbu. Tačiau garsas apie tai greitai pasklido. Vienas senas ūkininkas, nuo senatvės beveik apakęs, prisiminė, kad toje vietoje, kur pasirodė mergelė su vaikeliu, stovėjusi katalikų bažnyčia. Jis liepė nuvesti jį į dirvą, kuri tais metais buvo apsėta rugiais. Senukas tikino, nors ir aklas, bet apčiuopomis parodysiąs tą vietą. Vos atvestas jis staiga atgavo regėjimą ir parodė, kur buvo užkastas senosios bažnyčios lobis. Atkasus rasta skrynia su senosios bažnyčios dokumentais ir Marijos paveikslu.
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje, kurią suprojektavo Antanas Vivulskis 1912 m., vikaras kun. Rimas Kalmatavičius aukojo šv. Mišias, kurių metu melstasi ir už piligrimų intencijas. Džiugu, kad šv. Mišiose dalyvavo ne tik mūsų grupelė, bet buvo tiek vietinių gyventojų, tiek kitų atvykėlių. Po to mus svetingai sutiko Jono Pauliaus II namai, kuriose stabtelėjome pailsėti. Buvo suruoštas bendras vaišių stalas, kuriame netrūko nei maisto, nei juoko, nei dvasinio pakylėjimo. Kiekvienam po pietų buvo skirtas laisvas laikas, kurį galėjome praleisti, kas kaip nori: vieni grožėjosi apylinkėmis, kiti pasimeldė Šiluvos koplyčioje, treti gėrėjosi Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika ir jos didžiajame altoriuje esančiu Marijos paveikslu, garsėjančiu stebuklais. 1993 m. baziliką aplankė Popiežius Jonas Paulius II.
Tytuvėnai
Keliaujant Jono Pauliaus II piligrimų keliu negalima aplenkti Tytuvėnų. Iki šių dienų išlikęs Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis – vienas įdomiausių ir didžiausių XVII–XVIII a. Lietuvos sakralinės architektūros pavyzdžių. Ansamblį sudaro ne tik vienas šalia kito išsidėstę bažnyčia, dviaukščio vienuolyno mūras ir šiam ansambliui priklausantys ūkinės paskirties pastatai, bet ir šventorius su Kristaus laiptų koplyčia – tikinčiųjų išbandymas –
teko keliais įveikti 28 laiptus, ant kiekvieno laipto sukalbant maldas –
„Tėve mūsų“, „Sveika Marija“, „Garbė Dievui Tėvui“.
Kryžių kalnas
Nutolęs maždaug 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, lygumose iškilęs nelabai didelis, pailgas, vidury įdubęs piliakalnis, visas tankiai nustatytas kryžiais. Tai – garsusis Kryžių kalnas, daugiau kaip pusantro šimto metų traukiantis piligrimus. Caro ir sovietų okupacijos metais kryžius statyti drausta. Tačiau draudimai tik paskatino tikinčiuosius atkakliai liudyti savo tikėjimą atperkamąja kryžiaus galia. Ypač nuožmiai maldininkai persekioti sovietų okupacijos metais, o pats Kalnas ne sykį naikintas, griautas, nuo jo buvo verčiami kryžiai. Tikintieji statydavo kryžius naktimis, juos nešdavo nepaisydami pavojų, draudimų ir persekiojimų. Kryžių kalnas tapo didvyriško pasipriešinimo tikėjimo laisvės užgniaužimui simboliu. 1993 m. rugsėjo 7 d. Kryžių kalne meldėsi, prie jo aukojo šv. Mišias popiežius Jonas Paulius II.
Trakų, Senųjų Trakų, Lentvario ir Vievio piligrimai šįkart čia paliko atminimą – Kryžių kalno pašlaitėje meldžiantis ir giedant giesmes buvo pastatytas Trakų parapijos kryžius. Po to apžiūrėjome kryžius, kas norėjo dar pasimeldė ar tiesiog pabuvo rimties apgaubtoje šventovėje.
Ši kelionė buvo ne tik proga aplankyti Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijai svarbias vietas, pabėgti nuo kasdienybės, bet ir pajusti Dievo artumą, sustiprinti ryšį su Juo.
Piligrimės (iš kairės) Nijolė Martišauskienė, Lolita Pipirienė ir Laima Burinskienė
Kun. Rimas Kalmatavičius Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje aukojo šv. Mišias
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ,
Irma STADALNYKAITĖ,
Jolantos Zakarevičiūtės
ir Tado Ringio nuotr.
