Prieš paveldo naikinimą Trakuose

Parašyta: 2017-03-13 | Kategorija: "Gelbėkim Trakus", Naujienos, Trakai |

Trakų seniūnijos seniūnaičių sueiga, Trakų seniūnijos bendruomenė „Santalka“, bei iniciatyvinė grupė „Gelbėkim Trakus, kreipėsi į UAB „Trastas“ dėl Prekybos paskirties pastato su autobusų stoties administracinėmis patalpomis Vytauto g. 90  ir automobilių aikštelių projektinių pasiūlymų. Į projektuotoją kreipėsi ir daugiau gyventojų. Visus klausimus šis pažadėjo atsakyti artimiausiu metu.

Liudas Gliebus

Nijolė Dočkuvienė

Lina Leparskiene

Sutinkame su tuo, kad Trakų autobusų stotis privalo būti tvarkoma, tačiau prieštaraujame pasirinktam būdui užstatyti stoties erdvę Trakų mastelio, užstatymo tradicijų ir įstatymų neatitinkančiu prekybos centru. Pritardami investicijų pritraukimui į stoties renovacijos procesus, nesutinkame, kad visuomenei būtų pristatoma tik viena idėja ir galimybė. Tuo atveju, jei kitų investitorių pasiūlymų nėra, arba jei tas pats investitorius nesugeba pasiūlyti kitokių variantų, manome, kad visus tenkinantis sprendimas būtų statinio mastelio sumažinimas iki teisėto dydžio, parinkus saugomai teritorijai ir urbanistiniam draustiniui tinkamus architektūrinius sprendinius.

Primename, kad per trumpą laiką jau daugiau kaip 800 žmonių pasirašė peticiją „Prieš paveldo naikinimą Trakuose“, protestuodami prieš šiuos projektinius pasiūlymus. Žmonių aktyvumas rodo kylantį didelį nepasitenkinimą, o tai daugiau nei pakankamas argumentas, kad projekto sprendiniai būtų peržiūrėti atsižvelgiant į išsakytą visuomenės nuomonę.

Atstovaudami viešą interesą teikiame šias pastabas dėl 2017 m. kovo 6 d. visuomenei pristatytų projektinių pasiūlymų:

  1. Projektiniuose pasiūlymuose numatyti architektūriniai pastato sprendiniai naikina per amžius susiklosčiusias Trakų senamiesčio (un. k. 17114) Kraštovaizdžio, Urbanistines, Architektūrines bei Istorines vertes. Paaiškiname, kad planuojamas stambiagabaritinio pastato tūris disonuoja su unikaliu istorinio miestelio masteliu, tapybišku užstatymo charakteriu, pastatų tradicine etnografine stilistika, darko kultūros ir gamtos paveldo santykį.
  2. Neįvertinta, kad didžiausia žala iki šiol istorinio Trakų miesto teritorijai padaryta 6-9 deš. pietinėje pusiasalio dalyje pristačius tipinių, svetimų miesto masteliui ir statybos tradicijoms daugiabučių namų ir visuomeninių pastatų. Planuojamo pastato projektiniai pasiūlymai derinti prie sovietmečio architektūros tūrių, nesistengiant atkurti istorinių kraštovaizdžio ir senamiesčio verčių ir planuojant naują destrukcinį urbanistinį elementą. Šiandieniniai miesto vystymosi procesai turi būti planuojami ir įgyvendinami atsakingai, pirmiausia stengiantis atkurti prarastas vertes.
  3. Numatyto masto statiniai Trakų pusiasalio prieigose prieštarauja teisės aktuose nustatytiems kultūros paveldo apsaugos principams. Autobusų stoties teritorija patenka į Trakų istoriniame nacionaliniame parke esantį Trakų senamiesčio urbanistinį draustinį, kurio tikslas – išsaugoti, atkurti bei eksponuoti istoriškai susiklosčiusios Trakų miesto planinės erdvinės struktūros, jos ryšio su gamtine aplinka, užstatymo elementų ir formų visumą. Atsižvelgiant į tai, kad Trakų senamiesčiui nėra nustatytos individualios apsaugos zonos, planuojama teritorija pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XIX skyrių patenka į laikinąsias zonas: 50 metrų nuo kultūros paveldo vertybės – apsaugos nuo fizinio poveikio ir 500 metrų nuo kultūros paveldo vertybės – vizualinės apsaugos zonas. Pagal šias sąlygas fizinės apsaugos zonoje draudžiama “statyti statinius, kurie nėra skirti nekilnojamosioms kultūros vertybėms apsaugoti ir šių vertybių naudojimui garantuoti,” o vizualinės apsaugos zonoje “draudžiami darbai, kurie gali pakenkti nekilnojamųjų kultūros vertybių kraštovaizdžiui ar optimaliai jų apžvalgai.”
  4. Įvertinus naujai planuojamo prekybos centro RIMI lokaciją – greta vienintelės Trakų miesto turgavietės, konstatuotinas smulkaus verslo žlugdymas. 2013 metais atnaujintas Trakų miesto turgus, svarbus tiek vietiniams gyventojams, tiek atvykėliams. Jo siūlomos apsipirkimo galimybės yra pakankamos miestelėnų poreikiams. Be to, čia nesusidaro varginančių eilių.
  5. Esamoje žiedinėje sankryžoje kelių eismo situacija yra sudėtinga dėl intensyvaus eismo ir specifinės geografinės padėties, kurią dar labiau komplikuoja stoties ir turgaus gretimybė. Čia pat pastačius dar ir didžiausią miesto prekybos centrą, tai neišvengiamai lems dar didesnę sankryžos apkrovą, kels avaringumo pavojų ir tuo pačiu taršą saugomoje teritorijoje. Į naują prekybos centrą vyks apsipirkti gyventojai iš apylinkių: tokiu būdu vasaros sezonas taps nepakenčiamas ne tik šiaurinei, bet ir pietinei Trakų pusiasalio daliai. Atkreipiame dėmesį, kad dabartinė Trakų stoties teritorija ir potencialus projektas joje – vartai ne tik į miestą, bet ir į Trakų senamiestį. Amoraliai galima vertinti tai, kad pagal dabartiniuose projektiniuose pasiūlymuose pateiktus architektūrinius pastato sprendinius miesto ir kultūros paveldo svečius pasitiks dominuojantis komercinės paskirties statinys, užgožiantis kultūros paveldo vertybės vertingąsias savybes.
  6. Projektiniame pasiūlyme nenumatyta, kaip bus užtikrintas žmonių saugumas ir jų teisė nueiti prie Bernardinų (Lukos) ežero, aplenkiant ekologinės ir urbanistinės taršos erdvę – automobilių stovėjimo aikšteles ir prekybos centrą. Pabrėžiame, kad paežerės trakiečiams yra itin svarbios. Neišsprendus šios problemos, kalvos, kur stovėjo stačiatikių Švč. Mergelės Marijos gimimo vienuolynas, pritaikymas lankymui netenka prasmės. Turint omenyje, kad nuo šios kalvos atsivers vaizdas į prekybos centrą – takų ir regyklos įrengimas vertintinas kaip absurdiškas.

Liudas Gliebus, Trakų miesto seniūnaitis

Nijolė Dočkuvienė, Trakų seniūnijos bendruomenės „Santalka“ pirmininkė

Dr. Lina Leparskienė, iniciatyvos „Gelbėkim Trakus“ atstovė, etnokultūrologė

 

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *