Spalio 25-oji tapo neeiline diena visai Trakų karaimų bendruomenei, poezijos mylėtojams ir pedagogų bendruomenei –Trakų viešojoje bibliotekoje pristatyta karaimų poetės, mokytojos a. a. Julijos Robačevskos-Tinfavičienės poezijos ir prozos kūrinių knyga „Saulė nusileido už Trakų pilies“, kurią sudarė jos mylimas vyras Romualdas Tinfavičius, o išleido VšĮ „Vorutos“ fondas (Trakai).
Knygos atsiradimas
Romualdą Tinfavičių sveikino Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Karolina Narkevič (kairėje) su Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Agata Mankeliūniene
Simboliškai, kad Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Irena Jocienė renginį pradėjo Julijos Tinfavičienės sukurtomis eilėmis, taip susirinkusiuosius tarsi įtraukiant į jautrų, tyrą ir nuoširdų a. a. Julijos dvasinį pasaulį, kuriuo ji norėjo pasidalyti su aplinkiniais. Knygos „Saulė nusileido už Trakų pilies“ sudarytojas Romualdas Tinfavičius savo kalboje irgi perskaitė mylimos žmonos eiles bei padėkojo bendraminčiams, kolegoms, kad palaikė jo sumanymą įamžinti Julijos atminimą.
„Knygų leidybos gausa Trakų rajone, kaip ir kituose, liudija apie mūsų kultūros lygį, dvasinį gyvenimą, – susirinkusiesiems bibliotekoje kalbėjo VšĮ „Vorutos“ fondo, leidėjas, steigėjas ir vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius. – Džiaugiamės mūsų bendradarbiu Romualdu, kuris jau išleidžia antrą knygą, skirtą karaimikai (pirmoji – „Nuo Juodosios jūros iki Trakų“ išleista 2013 m. – Aut. pastaba). Šioje knygoje sudėta mokytojos, kuri daug metų mokė vaikus net tik Trakuose, bet ir Šalčininkų rajone, kūryba.
Turbūt nėra gražesnio ir geresnio paminklo savo prabėgusiam gyvenimui įamžinti kaip knyga. Reikėtų dėkoti, kad Romualdas taip rūpestingai tvarkė žmonos palikimą. Kygoje yra daug visko sudėta – ir poezija, ir proza, ir memuarai, ir daug nuotraukų, jos rankdarbių iliustracijos. Taigi, išėjo gražus Julijos ir karaimų tautos atminimas.“
Jam antrino ir vėliau pasisakęs Romualdo bičiulis poetas Aleksandras Vytautas Zajančkauskas, žinantis, kaip žmona jį palaikė, kai jis leido savo knygą „Nuo Juodosios jūros iki Trakų“, ir kaip jam buvo svarbu supažindinti bendruomenę su Julijos kūryba.
Knygos „Saulė nusileido už Trakų pilies“ redaktorė Jolanta Zakarevičiūtė pristatė, kaip vyko leidinio gamybinis procesas. „Parengti ir išleisti tokią knygą neužtenka tik noro, reikia ir bičiulių, kolegų, bendradarbių pagalbos. Julija daugiausia kūrė gimtąja karaimų ir lenkų kalbomis, tad visų pirma jos kūrybą teko versti į lietuvių kalbą. Šį darbą atliko Trakų krašto literatų brolijos „Aukuras“ pirmininkė Teresė Balkutė. Karaimų kalba parašytą kūrybą į lietuvių kalbą vertė Gabrielius Juzefovičius. Po to visus tekstus pagal lietuvių kalbos gramatikos ir stilistikos taisykles suredagavo Aušra Girdžiušienė, kuri yra ne tik Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, bet ir poetė, Trakų krašto literatų brolijos „Aukuras“ narė, – apie knygos atsiradimą kalbėjo J. Zakarevičiūtė. – Knyga yra iliustruota nuotraukomis iš Julijos ir Romualdo Tinfavičių šeimos archyvo. Kai kurias nuotraukas darė pats Romualdas. Taip pat leidinyje atsirado ir profesionalių fotografų – Danos Buinickaitės, Jūratės Buivienės, Birutės Simanavičienės, Vytauto Žemaičio – nuotraukos. Pastarajam turėtume padėkoti ir už meniškai pagautą kadrą knygos viršeliui. Trakų Salos pilis, ežerai –tai be ko turbūt neįsivaizduojame Trakų miesto.“ Taip pat reikia pridurti, kad kai kurios iliustracijos buvo panaudotos iš Serajos Šapšalo karaimikos rinkinio. O kad visas poezijos ir prozos leidinys būtų patrauklus, viską gražiai sumaketavo dizainerė Jurgita Jakienė.“
Knygos pristatymo dalyviai Trakų viešojoje bibliotekoje: (iš kairės) redaktorė Jolanta Zakarevičiūtė, renginio vedėja Irena Jocienė ir Romualdas Tinfavičius. Skaidres susirinkusiesiems rodo bibliotekos Suaugusių vartotojų skyriaus vedėja Loreta Maliužinaitė
Akvilės Narbutienės nuotr.
Labai šiltai naują leidinį apibūdino jo redaktorė Irma Stadalnykaitė. „Julijos Tinfavičienės poezijos ir prozos kūrinių rinktinė neeilinė – ji kupina šilumos, dėmesio, rūpesčio, meilės šeimai, artimiesiems, draugams. Joje svarbiausiais tampa anksčiau ar vėliau sutiktieji. Knygai parinkti 54 Julijos Tinfavičienės eilėraščiai, o 49 iš jų turi dedikacijas, kiekvienas yra skirtas vis kitam asmeniui, užėmusiam svarbią vietą Julijos gyvenime, – tokiais žodžiais knygos pristatymą pradėjo redaktorė Irma. – Šie eilėraščiai – tarsi eiliuoti linkėjimai ir padėkos, prisodrinti pagarbos, optimizmo, guvumo ir nuoširdumo. Pavartę rinktinę rasime eilių, skirtų tėvams, broliams, seserims, vyrui, sūnui, sūnėnams, dukterėčioms, krikšto vaikams, draugams ar Julijos širdyje vietą suradusiems pažįstamiems. Štai eilėraščio „Gerbiamieji“ eilutės skirtos brangiems draugams, tačiau skaitant jas rodosi, kad tai linkėjimas ir visiems skaitytojams. Trys eilėraščiai pateikiami lietuvių ir karaimų kalbomis, primenant, kad autorė visą gyvenimą puoselėjo savo etninį tapatumą, aktyviai dalyvavo karaimų kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje.
Knygos redaktorė Irma
Stadalnykaitė
Knygoje yra ir trys autobiografiniai prozos kūrinėliai. Pirmu autorė pasakoja savo gyvenimo istoriją, antrame pasidalija patirtimi bei vaikų pedagogikos įžvalgomis, o trečiu prisimena sūnaus vaikystę ir svajones. Kūrinėlis „Mano patirtis“ jau buvo publikuotas 1995 m. žurnale „Pagrandukas“.
Galbūt skaitytojus nustebins tai, kad knyga, kurios didžioji dalis skirta poezijai, yra spalvota. Šis sprendimas neatsitiktinis. Apie kartkartėmis nelengvą, tačiau šviesų ir prasmingą autorės gyvenimą pasakoja ir vaizdai. Gausus Julijos ir Romualdo Tinfavičių nuotraukų archyvas rodo didelę fotografijos svarbą jų gyvenime, tad ir šiai knygai norėjosi suteikti tam tikrą atminties albumo prasmę. Knygos pabaigoje pateikiamomis nuotraukomis pasakojamas Julijos gyvenimas – skaitytojams pristatomos vaikystės, mokslo, jaunystės, darbo metų akimirkos ir laisvalaikio bei visuomeninės veiklos atspindžiai. Eilėraščių puslapiai taip pat iliustruoti – juose rasime karaimų tradicinių raštų (ornamentų) iš Serajos Šapšalo karaimikos rinkinio ir ypatingų Julijos rankų darbo nėrinių nuotraukų.“
Prieš dvidešimt metų Julija svarstė apie poezijos knygelės leidybą, buvo parašiusi netgi įžanginį žodį skaitytojui, tačiau knygos išleisti nesiryžo. „Taigi 1998 m. jos parašytas kreipimasis į skaitytoją atgulė šioje Romualdo Tinfavičiaus sudarytoje knygoje, – knygos sudarymo užkuliusius atskleidžia redaktorė Irma. – Šalia Julijos žodžio – ir sudarytojo Romualdo Tinfavičiaus žodis su padėka prisidėjusiesiems prie knygos leidybos darbų. Žodį „Post scriptum“ tarė ir artimas Julijos ir Romualdo Tinfavičių šeimos bičiulis, poetas Aleksandras Vytautas Zajančkauskas ir priminė šios knygos atsiradimo istoriją.“
Atsiliepimai
Istorikas Antanas Žilėnas
Istorikas Antanas Žilėnas teigė, kad šioje knygoje yra sudėta tai, kas brangiausia žmonijai: meilė, pagarba ištikimybė. Romualdas suvėrė gražiausią gyvenimo vėrinį, surinkdamas Julijos eilėraščius, gražiausius jos gyvenimo epizodus: „Kaip reta, prie kiekvieno eilėraščio Romualdas pridėjo Julijos mezginių, nėrinių nuotraukas. Taip pat knygoje sudėtos nuotraukos neturėtų tokios reikšmės, jei prie kiekvienos jų nebūtų įvardyti asmenys, nurodyta data. Tai darbas, kuris reikalauja daug atidos, darbštumo.“
Trakų krašto literatų brolijos „Aukuras“ pirmininkė, eilėraščių vertėja Teresė Balkutė dalijosi prisiminimais apie Juliją: „Ji „Aukuro“ nare buvo penkiolika metų. Tai buvo šiltas, geras žmogus. Julija yra tikra karaimė ir rašė taip, kaip rašė jos seneliai, proseneliai. Tai – jos palikimas.“
Trakų rajono savivaldybė buvo viena iš leidinio finansinių rėmėjų, todėl administracijos direktoriaus pavaduotoja Karolina Narkevič su Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Agata Mankeliūniene taip pat atvyko pasveikinti Romualdo Tinfavičiaus knygos išleidimo proga ir pabrėžė, kad Julijos Tinfavičienės eilėraščių ir prozos knyga yra didžiulis indėlis į karaimų kultūros puoselėjimą. Taip pat Karolina Narkevič palinkėjo Romualdui nesustoti ir parengti bei išleisti dar nė vieną knygą.
Daug nuoširdžių žodžių negailėjo ir kiti į renginį atvykę Romualdo ir Julijos bičiuliai. Fotografas Vytautas Žemaitis net padeklamavo savo eiles, skirtas pažymėti Julijos ir Romualdo meilei.
Deja, ne visi Tinfavičių bičiuliai galėjo dalyvauti knygos sutiktuvėse, bet atsiuntė savo įžvalgas apie poetės kūrybą. Literatūrologas Stanislovas Petrauskas pabrėžė, kaip Julijai buvo svarbu išsaugoti bendražmoniškumą, o Laimonas Inis, „Sakmės apie gervių tiltą“ autorius, rašo, kad jos eilėraščiai, skirti broliui, mamai, seserims, dukterėčiams ir kt. yra nuoširdūs, Julija rasdavo kiekvienam taikų žodį, šlovino meilę, grožį. Šia proga nuostabią padėką už istorinės atminties saugojimą, karaimų tautos tradicijų puoselėjimą ir sklaidą atsiuntė XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, Lietuvos universitetų moterų asociacijos prezidentė Dalia Poškienė ir Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro direktorius Valdas Kubilius.
Renginiui baigiantis Romualdas Tinfavičius dar kartą visiems padėkojo, kurie prisidėjo prie knygos leidybos, ir įteikė savo padėkas.
Rėmėjai
Verta pridurti, kad geriems norams dažniausiai reikia lėšų. Džiugu, kad knygų leidybos svarbą, poezijos reikšmę ir karaimų kultūros puoselėjimo tradicijos būtinybę suprato šie finansiniai rėmėjai: Trakų rajono savivaldybė (merė Edita Rudelienė, administracijos direktorius Darius Kvedaravičius), Lietuvos Respublikos Seimo nariai Jaroslav Narkevič ir Jonas Liesys, UAB „Fegda“ (direktorius Žydrius Baublys), UAB „Trakų vandenys“ (direktorius Romualdas Ingelevičius), UAB „Trakų kibinai“ (direktorius Jurij Špakovski), UAB „Trakų kooperacijos prekyba“ (direktorė Adelė Gedminienė), UAB „Karališka kibininė“ (direktorė Zinaida Juškienė), asociacija „Lietuvos keliai“ (vykdantysis direktorius Rimvydas Gradauskas), Ingrida ir Michail Špakovskiai, Dangutės Mikutienės labdaros ir paramos fondas, Romualda ir Tomas Petreikiai, Skirmantas Skrinskas, Stanislovas Petrauskas, Vita ir Andrius Mironovai, Dalia ir Juozas Ališauskai, Daiva ir Rimas Želviai, Albina Kukut, Silva ir Alfredas Kėzeliai, Eglė ir Linas Markevičiai, Jurgis Žabaliūnas.
Dėkojame jiems.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ,
Irma STADALNYKAITĖ
Jolantos Zakarevičiūtės nuotr.
