Prof. R.Venskutonis: vis daugiau tyrimų patvirtina CBD poveikį, tačiau naudojimas maistui ir maisto papildams oficialiai dar neįteisintas

Parašyta: 2022-03-31 | Kategorija: Sveikata, Trakai |

Pluoštinės kanapės

Pastaruoju metu itin išpopuliarėjo įvairiausi produktai su CBD (kanabidioliu) – aliejus, ekstraktai, kosmetikos priemonės. Kuo ypatinga ši medžiaga ir koks jos galimas poveikis savijautai, odai?

Nuo 2014 metų pluoštinėmis kanapėmis ir jose esančiais kanabinoidais besidomintis bei mokslinius tyrimus sekantis ir verslo įmones konsultuojantis KTU profesorius  Rimantas Venskutonis dalijasi, ką rodo naujausi tyrimai apie kanabinoidus, kokiomis savybėmis jie pasižymi ir kuo skiriasi pluoštinės kanapės nuo narkotinės.

Keičiasi požiūris į kanapes, tačiau dar daug neapibrėžtumo

„Pluoštinėmis kanapėmis domiuosi nuo 2014 metų, kai jų auginimas buvo įteisintas Lietuvoje. Į mane kreipėsi verslininkai, prašydami pateikti mokslinių tyrimų duomenis apie pluoštinėse kanapėse esančius kanabinoidus, jų išskyrimą ir pritaikymą. Taigi žinias nuo to laiko ir gilinu: seku informaciją patikimuose šaltiniuose, fiksuoju naujausius tyrimus pasaulyje, taip pat kanapių produktų įteisinimą įvairiose šalyse. Be to, gavę teisės aktais nustatytus leidimus, vykdėme tyrimus su verslo partneriais.

Per tuos aštuonerius metus tikrai yra poslinkių, ką galime matyti ir iš priimtų įstatymų Lietuvoje. Pamažu liberalizuojami pluoštinių kanapių produktų tyrimai, perdirbimas, tad belieka sulaukti poįstatyminių aktų, kuriais bus konkrečiai nustatomos tokių produktų tvarkymo ir vartojimo sąlygos.

Iki šiol verslo įmonės ar mokslo įstaigos, kurios norėdavo kurti ar tirti produktus iš pluoštinių kanapių, turėdavo gauti leidimą – analogišką, kaip ir darbui su psichotropinėmis medžiagomis. Priimti poįstatyminiai aktai turėtų pakeisti padėtį“, – teigia profesorius.

Produktų su kanapėmis verslą turinti, viena prekių ženklo „Jorus“ įkūrėjų Ieva Balevičienė, paklausta apie verslo vystymą, sako, jog CBD situacija Lietuvoje turi daug neapibrėžtumo.

Ieva Balevičienė

„Dėl šios ne iki galo reglamentuotos padėties mums palankiau plėsti savo veiklą kitose Europos Sąjungos šalyse, kur CBD priimamas palankiau. Jau turime patirtį su JAV rinka, taip pat plečiame akiratį Europoje ir pastebime, jog gana nemažai žmonių žino, kas tai yra, o dažnas yra ir išbandęs.

Lankydamiesi užsienio parodose iš kitų prekių ženklų atstovų ne kartą girdėjome, jog Baltijos valstybių klimatas ir dirvožemis yra ypač tinkamas kokybiškų pluoštinių kanapių auginimui. Tokie atsiliepimai iš užsienio verslininkų džiugina ir rodo, kad Lietuva turi didelį potencialą užimti stiprias pozicijas pluoštinių kanapių industrijoje, jei tik būtų suteiktos palankesnės galimybės kurti produktus ir jais drąsiai prekiauti“, – aiškina I. Balevičienė.

Kuo pluoštinės kanapės skiriasi nuo psichotropinių?

Reikėtų paminėti, kad yra daug kanapių veislių: tos, kurios sukaupia daugiau kaip 0,2 proc. (kai kuriose šalyse 0,3 proc.) psichotropinio kanabinoido THC (tetrahidrokanabinolio), pagal Jungtinių Tautų 1961 m. Bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją yra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą.

„Visi draudimai ir taikomos kontrolės priemonės būtent susiję dėl narkotinių kanapių poveikio. Taigi teisės aktus išties derėtų tinkamai sutvarkyti, kad nebūtų jokių dviprasmiškumų, nors botaniškai visos veislės šiuo metu priskiriamos tai pačiai – Cannabis sativa (lot.) rūšiai, – teigia prof. R. Venskutonis.

– Dar įdomus niuansas, jog kanapei apibūdinti lietuvių kalboje turime tik tą vieną žodį. O štai angliškai narkotinė kanapė, iš kurios gaunama nelegali marihuana, vadinama cannabis, o pluoštinė, pramoninė kanapė – hemp (industrial hemp). Būtent pastaroji yra legali, iš jos gaunami įvairūs kanapių produktai: kanabinoidų (daugiausia) CBD ekstraktai (naudojami CBD aliejui gaminti), sėklų aliejus ir daug baltymų turintys miltai, tekstilės pluoštas ir net statybinės medžiagos. Tokiose kanapėse psichotropinio kanabinoido THC yra labai mažai ir jos netinka narkotinių medžiagų gamybai.“

Lietuvos įstatymai tokias kanapes leidžia auginti bei iš jų gaminti produktus, tačiau tikslių poįstatyminių aktų tokiems produktams gaminti dar nėra.

Kodėl iš visų kanabinoidų tiek dėmesio skiriama CBD?

„Įvairios pluoštinės kanapių veislės būtent CBD pagamina daugiausia, apie 2–3 proc., kai kurios veislėse taip pat susikaupia nemažai kanabigerolio (CBG). Kitų kanabinoidų yra daug mažiau, todėl ir jų išskyrimas bei tyrimų apimtys dėl didelės kainos yra daug mažesnės.

Yra tyrimų, teigiančių kad kompleksiniai preparatai – CBD drauge su CBG, CBN – gali pasižymėti efektyvesniu poveikiu, nes gali turėti platesnį spektrą savybių. Viskas priklauso nuo to, ko siekiama atskiru preparatu, tarkim, kanapių ekstraktu su CBD ar su CBD+CBG. Dar reikėtų daug daugiau išsamesnių mokslinių tyrimų kompleksiniam poveikiui ir ypač saugiai bei naudą sveikatai suteikiančiai dozei įrodyti“, – teigia mokslininkas.

Prof. Rimantas Venskutonis

Nepsichotropiniai kanabinoidai, įteisinus jų taikymą žmonių mitybai, galėtų būti panaudojami sveikatai naudingų maisto produktų bei maisto papildų gamybai. Pvz. Europos pluoštinių kanapių augintojų asociacija (EIHA) remdamasi skaitlingais moksliniais tyrimais, pasiūlė, kad CBD dozės, viršijančios 200 mg per dieną, būtų priskiriamos vaistų kontrolei, 20–200 mg – maisto papildams,  o mažiau kaip 20 mg būtų leidžiama maistui“, – aiškina R. Venskutonis.

JAV įteisino CBD kaip vaistą nuo epilepsijos

Ar žmogaus organizme yra kanabinoidų? Koks kanabinoidų poveikis žmogaus sveikatai? Žmogaus organizme yra labai svarbi sistema, sudaryta iš endokanabinoidų ir jų  receptorių – CB1 ir CB2. Šios sistemos mokslinių tyrimų dar labai trūksta, tačiau manoma, kad pluoštinių kanapių kanabinoidų sąveikos su šiais receptoriais gali turėti povaikį įvairioms fiziologinėms funkcijoms. Pavyzdžiui, yra duomenų, kad CBD gali turėti priešingą poveikį žalingam THC poveikui. „Būtent dėl mokslinių tyrimų, kuriais siekiama plačiau išsiaiškinti kanabinoidų poveikį sveikatai, kanapės ne vienerius metus kelia didelį mokslo ir verslo žmonių susidomėjimą, – aiškina R. Venskutonis.

– Tik čia jau derėtų skirti, kas skiriama maistui ar maisto papildams, o kas – vaistams. Štai jau minėtas CBD neseniai įteisintas JAV kaip efektyvus vaistas, skirtas sunkioms epilepsijos formoms gydyti. Pasaulyje yra ir anksčiau įteisintų vaistų, tarkim, yra vienas, kurio sudėtyje yra ir CBD, ir THC  – vaistas skirtas išsėtinės sklerozės sukeltiems spazmams silpninti, nemigai gydyti, o JAV laukiama patvirtinimo onkologinių ligų skausmui malšinti.“

Kanabinoidų poveikis žmogaus organizmui

Tyrimų apie kanabinoidų poveikį yra labai daug. Mokslininkų teigimu, nuolat vartojami šie kanabinoidai gali ne tik padėti apsisaugoti, bet ir paskatinti pacientų atsistatymą. Kaip yra iš tikrųjų?

„Nesu biomedicinos specialistas, kad galėčiau atsakyti į šį klausimą ar juo labiau pateikti kažkokių rekomendacijų. Esu maisto chemikas (taip pat ir fitochemikas) ir technologas, tad mano kompetencija apima su maisto mokslu susijusias sritis, ypač daug informacijos esu sukaupęs funkcinio maisto ir maisto papildų kūrimo klausimais.

Europos Sąjungoje kanabidiolis (CBD) yra įtrauktas į naujų maisto medžiagų sąrašą, tad belieka sekti, kaip bus elgiamasi su leidimu gaminti maisto produktus ir maisto papildus su CBD. Iki šiol tokio reglamento nėra. O apie CBD poveikį sveikatai jau pateikta mokslinių tyrimų: teigiama, kad kanabidiolis gerina miego kokybę, mažina nerimą, pagerina odos būklę – juk CBD, kaip kosmetikos ingredientą, Europos Sąjunga yra įteisinusi kaip antioksidantą, odos apsaugai ir priežiūrai skirtą medžiagą.

Štai „Journal of Clinical Oncology“ žurnale yra paskelbti apklausos duomenys apie CBD vartojusius žmones, kurie išsigydė vėžį. Didžioji dalis apklaustų žmonių, vartojusių (reguliariai arba ne, su gydytojų patarimu ir be jo) CBD, teigė pastebėję, jog sumažėjo neigiamų pojūčių, streso bei nerimo“, tačiau svarbu pabrėžti, kad tai jokiu būdu nereiškia, kad CBD gydo vėžį“, – tyrimų rezultatais dalijasi R. Venskutonis.

Reikalingi tyrimai su žmonėmis yra labai brangūs

Anot mokslininko, norint kalbėti apie kanabinoidų teigiamą poveikį sveikatai, reikėtų išsamesnių klinikinių tyrimų su žmonėms. Tai padaryti nėra taip paprasta, be to, gauti duomenys turi būti patikimi – atlikti pagal standartizuotas metodikas, įvertinti specialistų ir publikuoti recenzuojamuose moksliniuose žurnaluose. Atlikti klinikinius tyrimus su žmonėmis sudėtinga: sunku gauti leidimus, patys tyrimai yra labai brangūs, fiksuoti poveikio požymius irgi sudėtinga ir pan.

„Tačiau su gyvūnais atlikti toksikologiniai tyrimai parodė, kad reikėtų jau išties didelių kanabinoidų dozių, kad šie sukeltų kažkokius nepageidaujamus šalutinius poveikius ar net taptų nuodingais.

Taigi, viską įvertinus, nėra nieko nuostabaus, kad kanabinoidai taip lėtai skinasi kelią link vartotojo. Bet veikiausiai nereikės ilgai laukti, kol bus sutvarkyti įstatyminiai aktai ir maisto papildai su kanabinoidais bus notifikuoti.

Lietuvoje tokią procedūrą atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Jos internetiniame puslapyje galima rasti sąrašą, kurie maisto papildai notifikuoti, taip pat kurių notifikacijai yra pateiktos paraiškos“, – procedūros ypatumus aiškina mokslininkas.

Pranešimas žiniasklaidai

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *