Antradienį LR Seimas svarstė Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimus. Remiantis šiame įstatyme nustatytais kriterijais yra formuojami savivaldybių biudžetai, kuriuos sudaro savivaldybės biudžetui priskirtos mokestinės ir nemokestinės pajamos, taip pat valstybės biudžeto dotacija, apskaičiuojama pagal įstatyme išdėstytą formulę.
Kadangi savivaldybės yra nevienodos, skirasi tiek dydžiu, tiek gyventojų skaičiumi ir struktūra, tiek ekonominiu išsivystymu ir biudžetiniais pajėgumais, įstatymas numato papildomus demografinius, socialinius ir kitus rodiklius, kurie turi įtakos savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams, pvz. savivaldybės teritorijos dydis ar pensijinio amžiaus žmonių skaičius. Paprastai sakant, dėl to vienai savivaldybei tenka išleisti daugiau pinigų švietimui, o kitai – socialinėms paslaugoms. Šias papildomas išlaidas, tenkančias savivaldybės biudžetui, ir siekiama kompensuoti papildomu rodiklio ir jam priskirto koeficiento nustatymu.
Projektu buvo siūloma šiuos rodiklius pakoreguoti. Savivaldybei priklausančių (iš savivaldybės biudžeto finansuojamų) švietimo įstaigų patalpų naudingo ploto rodiklis buvo pakeistas profesinio mokymo įstaigų mokinių, aukštųjų mokyklų studentų skaičiaus rodikliu. Dėl vidinės migracijos, pasiūlymas yra naudingas didžiosioms, ir nenaudingas depopuliaciją patirančioms mažosioms savivaldybėms, kurių švietimo įstaigų ūkinės išlaidos yra kompensuojamos iš savivaldybės biudžeto.
Trakų – Vievio apygardoje išrinktas LR Seimo narys Kęstutis Vilkauskas siekė nustatyti papildomą rodiklį, susijusį su Savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas istorinės sostinės teritorijos statusas, bendru plotu. Deja, pasiūlymui buvo nepritarta, motyvuojant tuo, kad istorinės sostinės sąvoka ir istorinės sostinė teritorijos statuso kategorija iki šiol nėra apibrėžta teisės aktuose. Todėl nebus aišku, kokios savivaldybės galės šiuo koeficientu naudotis, ir jis bus praktikoje nepritaikomas.
Verta paminėti, kad 2021 m. balandžio 21 d. Seime buvo registruotas Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo ketinta įvesti istorinės sostinės teritorijos sąvoką ir nustatyti, kad jį turiu turi Kauno miesto senamiestis, Kernavė, Trakai su Senaisiais Trakais, Vilniaus miesto senamiestis. Tada šiam projektui Seimas paprašė Vyriausybės išvados.
Vyriausybė 2021 m. spalio 27 d. išvadą pateikė, šį siūlymą pavadindama „deklaratyviu įstatymų leidėjo siekiu aktualizuoti Lietuvos istorinių sostinių paveldą.” Tačiau tuo pačiu pasiūlė papildyti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą nauju rodikliu, kuris leistų savivaldybėms, turėti papildomą finansinį šaltinį, susijusį su istorinių sostinių teritorijų kultūros paveldo aktualizavimu ir kultūrinio-pažintinio turizmo vystymu.
Būtent tokį, iš LR Vyriasuybės išvados paimtą pasiūlymą ir teikė Kęstutis Vilkauskas, tačiau jam Seimo salėje valdančiosios koalicijos balsais buvo nepritarta: už balsavo 59, prieš 35, susilaikė 29.
Buvusi Trakų merė Edita Rudelienė ištraukė kortelę ir balsavime dėl šio pasiūlymo nedalyvavo, nors dalyvavo balsuojant už visą įstatymo projektą. Kitaip tariant, „kojomis“ balsavo prieš.
Finansų ministrė G.Skaistės išsakė nuomonę, jog papildomo svorio koeficientas yra netikslingas, nes jis iškreips balansą tarp savivaldybių (t.y. atims iš kitų). Buvo įvardinta, jog įstatymu įvedamas naujas – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto ar kurortinės teritorijos statusas, turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose rodiklis, kuris turėtų kompensuoti Trakų biudžeto išlaidas.
Finansų ministrė nutylėjo, o pasiūlymo teikėjas K. Vilkauskas nepasakė esminės aplinkybės, jog Trakai yra tokia turistinė vietovė, kurioje pagrindinis turistų srautas paprastai neužsibūna. Turista atvažiuoja į Trakus iš Vilniaus, praleidžia čia pusę dienos, o po to važiuoja toliau. 2019 metais Trakų Trakų rajono apgyvendinimo įstaigose apsistojo 85 774 turistai, kas sudarė vos tris procentus visų Vilinaus regiono nakvynių.
Trakų raj. savivaldybės administrcijos užsakymu rengiamos Trakų raj. turizmo rinkodaros 2022-2026 m. strategijos tarpinėje ataskaitoje tarp Trakų silpnųjų vietų yra įvardijamas nepakankamas apgyvendinimo įstaigų užimtumas. Ikipandeminiais 2019 metais Trakų rajono viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įstaigose numerių užimtumas tesiekė tik 46 proc. Taigi, su nakvyne susijusio koeficiento nustatymas Trakams, lyginant su Planga, Druskininkais ar net Birštonu, kur nakvojančių turistų yra kur kas daugiau, mažai ką duoda.
Jei rodiklis būtų susietas ne su nakvojančių, bet su apsilankančių turistų skaičiumi, Trakai, kuriuose, kaip rodo Trakų turizmo informacinio centro duomenys, per keturis metus lankytojų skaičius išaugo 2,2 karto (nuo 62 832 2015 m. iki 137 376 – 2019 m.), išloštų kur kas daugiau.
Deja, tokio kriterijaus įstatyme nėra. Priežastis paprasta: oficialiai fiksuojamas tik atvykusių turistų nakvynių skaičius, o savivaldybę aplankančių turistų skaičiavimo metodikos nėra.
Toks kriterijus būtų Trakams naudingas, jis leistų čia ir dabar pasirūpinti aktyvaus poilsio (dviračių, vandens ir pėsčiųjų pažintinės trasos) infrastruktūros, kuri yra prastos būklės, plėtra, ypač ją pritaikant turizmui ištisus metus. Kol kas Trakai – vasaros kurortas, žiemą virstantis provincijos miesteliu. Labai gaila, kad Seime priimami sprendimai neleidžia skleistis Trakų turistiniam potencialui.
