„Saga apie Lietuvą“ atskleis tikrąjį emigracijos mastą

Parašyta: 2019-10-01 | Kategorija: Naujienos, Renginiai, Trakai |

 

Savo kūrybiniams sumanymams mėgstu naudoti žodžius, turinčius kelias reikšmes. Jais remdamasi  nagrinėju konfliktą ir jo sukeltą traumą. Tokie žodžiai inspiruoja įvairios raiškos priemonėmis meno kalba komunikuoti su skirtingais žmonėmis ir stebėti jų reakciją. Po Lietuvą sėkmingai keliaujantis mano projektas „Išrinktieji“ – dailininkų psichologinių portretų paroda su jų meno kūrinių dekonstrukcija (dėlionėmis), vieno paveikslo paroda „Lietuva – struktūrinė formulė“ – kuriame Lietuvą perteikiu per nugriautą Vilniaus kino teatrą „Lietuva“ ir negrįžtamai atimtą šio žodžio visumos reikšmę. Simboliška, juk Lietuva nyksta iš tiesų. Ar ne patys ją naikiname? Todėl siūlau parodų lankytojams susipažinti su savo naujausiu projektu „Saga apie Lietuvą“.

Didžioji dalis mano ankstesnių darbų, pasitelkiant fotografiją ir pasakojimą, dėmesį sutelkdavo į senąją Lietuvos istoriją, jos asmenybes, atminimą bei poveikį tautos tapatybei. „Saga apie Lietuvą“ nutolsta nuo konkretumo ir tyrinėja bene aktualiausią šiandienos Lietuvos problemą – gyventojų emigraciją. Pagrindinė komunikacijos priemone šiame meniniame projekte tapo saga. Per paprastą sagą siekiu įtvirtinti universalų pasakojimą. Projekto tikslas – iškelti sau bei visuomenei Lietuvos piliečių emigracijos klausimą, įvairiomis meninės raiškos priemonėmis paanalizuoti minėtą problemą ir paskatinti visuomenę diskusijai. Terminas „Saga“ yra kilęs iš senovės skandinavų kalbos žodžio saga (sögur), kuris reiškia – „apsakymas, pasaka, istorija“.

„Menininkas negali apsimesti miegančia gražuole ir sakyti, kad jam nerūpi, kas vyksta aplink“, –  sakė Niujorke gyvenantis pasaulio lietuvis, vienas garsiausių Lietuvos dailininkų Kęstutis Zapkus.

Šis projektas apie mus – Lietuvos gyventojus ir pasaulio lietuvius, tai mūsų šaukinys, raginantis grįžti emigrantus namo.

Norėdami įgyvendinti savo kūrybinį sumanymą 2018-ųjų gruodį socialiniuose tinkluose paskelbėme sagų rinkimo akciją. Į ją atsiliepė tūkstančiai žmonių iš įvairiausių Lietuvos miestų, miestelių, kaimų ir vienkiemių. Jie, norėdami tapti neabejingais šio projekto dalyviais rinko, vežė, nešė, siuntė sagas. Atsiliepė ir Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos, Australijos, JAV, Anglijos, Škotijos, Švedijos, Kanados lietuviai, atsiuntę tūkstančius įdomių sagų, tarp kurių buvo istorinės garsių asmenybių sagos bei jų aprašymai. Pvz., 105 metų sulaukusi Maironio dukterėčia Danutė Lipčiūtė-Augienė atsiuntė garsių lietuvių sagas, kurias padovanosiu Maironio muziejui.

Kartu su projekto partnere Reda Jacikevičiene (Vilniaus audinių salono „Optima Forma savininkė) projektui surinkome 1 milijoną 500 tūkstančių sagų, iš kurių ant darbo drabužių sukurta meninė instaliacija „Saga – žmogus“.  Meniškai transformuoti darbo drabužiai, simbolizuojantys darbingą Lietuvą ir emigrantų šeimose gimusių kūdikių drabužėliai, taip pat siuvinėti sagomis, įprasmins ne tik viešų ir privačių erdvių dialogą ar konfliktą, bet kalbės apie istorinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.

Čia nėra nereikšmingų detalių. Kiekvienam prisilietusiam prie mūsų pasakojimo leidžiama pasijusti tos istorijos subjektyvaus ir asmeninio patyrimo dalimi. Vienas milijonas 350 tūkstančių sagų – tiek Lietuvos gyventojų nepriklausomybės laikotarpiu paliko savo šalį. Surinktas sagas prie darbo drabužių kantriai ir ilgai siuvo ištikimieji pagalbininkai – Trakų rajono neįgalieji. Tie, kurie liko tėvynėje, nes likimas taip lėmė, negalia prikaustė ir neleido emigruoti. Siuvo jie sagas lyg verdami rožančių, lyg maldą kalbėdami už kiekvieną žmogų. Saga – žmogus, saga – žmogus… Prie meninių objektų sukūrimo prisidėjo ir Vilniaus S. Nėries, Trakų Vytauto Didžiojo, Trakų gimnazija, Onuškio Donato Malinausko, Aukštadvario gimnazijų moksleiviai, Trakų atvira jaunimo erdvė, Trakų vaikų biblioteka bei Radviliškio rajono neįgaliųjų draugija.

Meninę instaliaciją papildo šios idėjos autorės, fotomenininkės Lilijos Valatkienės ir dailininkų Vlado Merečinsko sukurtas emigracijos žemėlapis iš sagų ir unikalus rašytojos Žemaitės portretas, kuriam panaudotas dailininko Giedriaus Jonaičio sukurto vieno lito nominalo banknotas.

Trakų kultūros rūmuose įsikūrusioje meno galerijoje „Fojė“ iš sagų bus suformuota „upė“. Performanso tikslas – pasėmus rieškutėmis sagas,-  pajusti, suskaičiuoti ir įsivaizduoti emigracijos skaičius, kurie po tokio veiksmo ir diskusijų nebeatrodys vien plika statistika.

Netradicinių meninių raiškų fone Trakų kultūros namų „Fojė“ galerijoje bus demonstruojama žurnalistės, fotomenininkės Lilijos Valatkienės meninių fotografijų paroda „NEparadinė Lietuva“. Čia užfiksuoti tušti trobesiai, stūgaujantis vėjas, vingiuoti takai, kuriais Lietuva išsivaikšto. Per skirtingas menines fotografijas dėliojamas nuoseklus pasakojimas. Fotomenininkė sukuria įtampos lauką ir stumteli žiūrovą keliauti jautriausiais vingiais. Jos fotografijose atskleisti motyvai, – tai kelionė, kurioje galima pajusti pulsuojančią melancholiją, susikaupusį liūdesį, sielos skausmą ir raudą, pridengtą gamtos triumfu.

Kūrybinis projektas „Saga apie Lietuvą“ sveria pusę tonos. Jis dedikuojamas Pasaulio lietuvių metams.

Kūrybinių raiškų įvairovę papildo ir edukacinė programa, kurią ves žurnalistė, fotomenininkė Lilija Valatkienė. Lektorius Vytautas Jonas Juška skaitys paskaitą apie Lietuvių Chartą – moralinį kodeksą, bei supažindins su trijų emigrantų bangų istorija. Su teisininku Vytautu Sinkevičiumi diskutuosime apie Lietuvos konstituciją. Kodėl ji tokia ir kokioje politinėje polemikoje ji gimė, – atsakys pats profesorius, – vienas iš Lietuvos konstitucijos kūrėjų.

Apie Vytautą Joną Jušką

1953 m. gimė Jungtinėje Karalystėje.  1960 m. emigravo į Australiją. Baigęs Melburno Viktorijos universitetą, visą laiką skyrė visuomeniniam, kultūriniam bei politiniam darbui Australijos lietuvių bendruomenėje. Puoselėjo akademines Baltijos šalių studijas Macquarie universitete, rengė ir vedė radijo laidas lietuvių kalba, rašė į lietuvišką spaudą, tyrinėjo Australijos lietuvių problematiką, skaitė paskaitas Lietuvių bendruomenėje bei tarptautinėse konferencijose. Vadovavo įvairioms Australijos organizacijoms, ilgus metus buvo Lietuvių bendruomenės pirmininku Australijoje. Į Lietuva grįžo 2010 metais, atkūrė Lietuvos pilietybę. Šiuo metu puoselėja kultūrinę veiklą, dėsto anglų kalbą, verčia tekstus iš lietuvių į anglų kalbą, dirba su Pasaulio lietuvių bendruomenėmis bei lietuviškomis kultūrinėmis organizacijomis.

Apie Liliją Valatkienę

 

Žurnalistė, redaktorė, fotomenininkė. Lietuvos žurnalistų sąjungos narė. 2015 m. suteiktas Lietuvos Meno kūrėjo statusas. Baigė Vilniaus universitetą žurnalistikos specialybę. Stažavosi Fredrikstad (Norvegija) institute. 1989–2009 laikraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistė, žurnalų „Stilius“ ir „Stilius PLIUS“ vyriausioji redaktorė. Dirbo Lietuvos dailininkų sąjungoje. Šiuo metu menininkė dirba su keliais kūrybiniais projektais, skirtais Pasaulio lietuvių metams, skaito paskaitas, iliustruoja knygas, rašo straipsnius apie Lietuvos dailininkus bei aktyviai dalyvauja parodose.

Surengė 20 personalinių foto ir mišria technika atliktų kūrinių parodų, dalyvavo kolektyvinėse parodose, konkursuose, tarptautinėse meno kvadrienalėse, teminėse ekspozicijose, skirtose Lietuvos valstybingumui paminėti. Jos kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Škotijos, Prancūzijos, Šveicarijos, JAV ir Australijos privatūs kolekcininkai.

 

Apie Vytautą Sinkevičių

 

Teisėtyrininkas konstitucionalistasMykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius. Gimė 1951 m.  Bagdanonių kaime (Trakų rajone). 1975 m. baigė vientisąsias teisės studijas Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultete ir jame dėstė. 2001 m. lapkričio 30 d. VU Teisės fakultete apgynė disertaciją „Lietuvos Respublikos pilietybės teisinis reguliavimas 1918-2001 metais: raida ir dabartinio teisinio reguliavimoproblemos“.

1981–1983 m. dirbo LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo skyriaus vyr. referentu; 1983–1985 m. – Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininko pavaduotojo padėjėjas, 1985–1989 m. Nuo 1989 m. – Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas nuo 1990 m. iki 1999 m. buvo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo (vėliau Seimo) Juridinio skyriaus (dab. LRSK Teisės departamento) vedėjo pavaduotojas, vėliau – vedėjas, Teisės departamento direktorius. LR Konstitucinio Teismo teisėjas (1999 m. kovo – 2008 m.). Nuo 2010 m. Lietuvos mokslo tarybos narys.

 

Parodos „Saga apie Lietuvą“ atidarymas įvyks spalio 25 d. (penktadienį) 17 val. Trakų kultūros rūmuose. Kviečiame dalyvauti. Bus įdomu!

 

Lilija Valatkienė

Autorės nuotr.

 

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *