Sandra Jarulaitienė. Paveldėjimas: ką reikia žinoti?

Parašyta: 2023-01-02 | Kategorija: Komentarai, Naujienos, Teismas, Trakai |

Notarė Sandra Jarulaitienė

Mirus artimajam turime tvarkytis jo turimo turto paveldėjimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 5.1. straipsnio 1 dalimi, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.  Jei miręs asmuo nebuvo surašęs testamento, kuriuo visą ar dalį jam priklausančio turto paliko konkretiems įpėdiniams, palikėjui priklausęs visas ar dalis turto paveldimas pagal įstatymą.

                      LR CK nurodytos tokios įpėdinių pagal įstatymą eilės: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; trečios eilės – palikėjo seneliai, palikėjo provaikaičiai;  ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės; penktos eilės – sūnėnai ir dukterėčios, taip pat dėdės ir tetos; šeštos eilės – pusbroliai ir pusseserės. Antros eilės bei atitinkamai kitos eilės įpėdiniai paveldi tik nesant pirmos eilės ar aukštesnės eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo.

Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (LR CK 5.1. straipsnio 3 d.)

                      LR CK 5.13 straipsnyje reglamentuojama speciali sutuoktinio paveldėjimo tvarka. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi ¼  palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Santuokoje bendrai įgytas turtas paveldimas nepriklausomai kurio sutuoktinio vardu turtas įregistruotas Valstybės įmonėje Registrų centre. Pavyzdžiui, jei butas buvo privatizuotas ir išpirktas santuokos metu, butas yra bendra nuosavybė ir pagal įstatymą preziumuojamos lygios dalys, t.y. ½ dalis priklauso mirusiajam ir ½ dalis priklauso likusiam gyvajam sutuoktiniui. Kartais žmonės nesikreipia dėl paveldėjimo, kai pavyzdyje pateiktas butas yra registruotas gyvojo sutuoktinio vardu, nes manoma, kad visas butas priklauso gyvajam. Tačiau tokia informacija yra klaidinga.

Dėl palikimo priėmimo asmenys (visos eilės pagal įstatymą, testamentiniai įpėdiniai) turi kreiptis pas notarą ir pateikti pareiškimą per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Palikimą tvarko notaras, kuriam priskirta paveldėjimo teritorija pagal paskutinę nuolatinę palikėjo gyvenamąją vietą. Ji paprastai nustatoma pagal palikėjo registruotą gyvenamosios vietos adresą. Jeigu palikėjas neturėjo registruotos gyvenamosios vietos, negyveno nuolat vienoje vietoje, gyveno užsienio valstybėje, palikimo atsiradimo vieta nustatoma pagal kitas įstatymuose numatytas taisykles. Paveldėjimo bylą galima perkelti vesti ir pas kitą notarą, kuris asmeniui yra arčiau gyvenamosios vietos ar dėl kitų priežasčių. Praleidus įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą, jis atstatomas teismine tvarka.

Sandra Jarulaitienė

Trakų r. 1-ojo notaro biuro notarė


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *