Saulės šventė – senovės baltų kultūros aidas

Parašyta: 2020-07-17 | Kategorija: Naujienos, Renginiai, Trakai |

Liepos 11–12 d. pakeliui iš Vievio į Trakus, prie nepaprastai skaidraus ir švaraus Šiemečio ežero per pusę tūkstančio žmonių iš visos Lietuvos susirinko į Saulės šventę. Tai pirmas toks senovės baltų kultūrai skirtas renginys, kuris tikėtina kasmet tik stiprės ir taps tos krypties svarbiu, galbūt net tarptautiniu festivaliu. Tuo labiau, kad jau šiemet dalyvavo baltarusių delegacija (vadovė Galina Šimanovič). Planų ir svajonių daug.

Senovės baltų religijos bendrijų, romuvų atstovai. Antras iš dešinės – Edmundas Malūkas

Gal tik Lietuvos dainų šventėse Vilniaus Vingio parke galima buvo matyti daugiau tautiškai ir baltiškai pasipuošusių žmonių. Akys raibo. Tvyrojo neįprastas pakilumo, pasididžiavimo ir bendrumo jausmas, kad mes – štai tokie puošnūs ir dvasingi. Tai lyg būsimų Saulės švenčių aprangos kodas, tos šventės vizitinė kortelė. Kita vertus, to ir buvo galima tikėtis, nes šventę vedė Senovės baltų religijos bendrijų, romuvų atstovai: Saulės vartų vaidilė Audronė Jodkonė, Austėjos vaidilė Rasa Palmilerė, Panevėžio vaidila Vėjas Ignatavičius, baltiškų šokių mokė Kelmės vaidila Valdas Rutkūnas. Itin meniškai visus sveikino Agnė Dragūnaitė iš Palangos. Visų padėka vaidilei Magdalenai Gedvilienei iš Telšių per sovietmetį su amžiną atilsį Adolfu Gedvilu ištikimai saugojus ir puoselėjus senovės religiją. Kauno Santakos vaidila Julija visus kvietė jungčiai ir darnai. Kauno vaidila Valdas Pūkas sveikino ir linkėjo Saulės šventei ilgų šviesos metų. Šatrijos vaidila iš Šiaulių Darius Ramančionis kvietė apeigoms ir maldai. Sunku visus ir paminėti. Pasigedome tik Vilniaus romuviečių.

Ir dar toks įstabus tarp liūčių ir vėtrų, žaibų ir perkūnijos pasitaikęs dviejų dienų tarpas, kai dangum ritinėjosi saulė, lengvutis vėjelis šiureno medžių lapus ir nešė, sklaidė lauko gėlių aromatą. Pagrindiniai šventės akcentai, žinoma, buvo senovės baltų religijos atgarsiai. Nepaprastai dvasingos giesmės, ritualai, aukojimo ceremonijos ant aukuro, senovės šokiai, rateliai, bendra senovinė košė, koncertai ir būgnų muzika aplink naktinį laužą iki pat dangaus. Daug pažintinių paskaitų apie rūnas, akmenis, medžius, tikėjimo praktiką ir pan. Filosofinės diskusijos ir čia pat amatai. Žmonės būriavosi prie bitininkų ir sužinojo apie bitininkystės raidą bei subtilybes. Ragavo šviežutėlį medų. Po šlakelį skanavo iš įvairių žolių ar uogų pagaminto vyno. Kurs ausylas, tam kliuvo pamušti senovinių prabangių būgnų, kurių visą kolekciją atsivežė jaunas būgnų meistras. Būtent tokiais būgnais mūsų protėviai kvietė į kuopas (bendruomenių susirinkimus), skelbė pavojų ar šaukė į karą. Čia ir juodoji keramika, ir paskaita apie keramiką. Čia ir ženklų, simbolių pynės iš pievų žolių. Paskaita apie vaistažoles ir t. t.

– Maniau, kad Lietuvos pagonys neatsiejamai susiję su kailiais, ragais, būgnais ir strapaliojimais apie laužą. Ką patyriau čia, mane ištiko stiprus kultūrinis šokas, – atsisveikindama su švente kalbėjo moteris iš Klaipėdos. – Pasirodė, kad apie lietuvius, paskutiniuosius Europos pagonis, jų tikėjimo praktiką mes beveik nieko nežinome. Nustebau sužinojusi, kad gamtmeldžiai giliai suvokė Žemės energijos tekėjimą. Apie tai, kad siela yra ne kas kita, o šviesa ir suprantama kaip šviesa. Tos šviesos energija ir tarnauja žmogaus dvasios tobulėjimui. Dvasia yra žmogaus esmė ir suprantama kaip garsas. Štai kodėl mūsų bočių tikė  jime tiek daug garso. Ypač žemo dažnio garso. Esu tiesiog pakylėta nuo to, kad buvau čia.

Įdomiausia tai, kad po šventės uždarymo žmonės net nemanė skirstytis, o sėdėjo, kalbėjo, meditavo, mirko šiltame ežero vandeny, į dar teberūkstantį vakarykštį laužą primetė malkų ir vėl suūžė ugnis. Paskaitų lektoriai iš diskusijų su klausytojais susidarė įspūdį, kad tiek nedaug tų, kurie bent kažką esminio žino apie senovės baltų kultūrą ir tiek daug žmonių, kurie nori kuo daugiau sužinoti.

Patys romuviečiai pripažįsta, kad seniai laikas suprasti, kad mūsų protėviai tikėjo šiek tiek kitaip, nei skelbia šiandieninė Romuva. Vien šventųjų giraičių segmentas religijos visumoje suponuoja, kad buvo vieninga, logiškai pagrįsta doktrina (religijos principas). Gamtmeldžiai (akad. Z. Zinkevičiaus pasiūlytas terminas) pripažino, kad tikėjimo objektas, galia – ne kas kita, o pati gamta. Todėl vandens, oro, žemės ir ugnies švara, sauga, jų sakrališkumas yra neatsiejama tikėjimo vertybė. Įdomiausia tai, kad gamtmeldžių Dievas ir dievaičiai žmogaus nepersekioja, neteisia ir nebaudžia. Dievas yra ne žmoguje, o šalia žmogaus. Todėl gamtmeldys yra visiškai laisvas spręsti, kam jam reikalingas Dievas ar dievaičiai. Ir viskas susiję su labai konkrečiu dalyku, energijos tekėjimu. Jei žmogui atsitiko negalia, bėda ir gėla, jis turėtų eiti ir klausti žynio: ką daryti? Žynys gal tik pakalbės ir gal autosugestijos būdu bėda nuslinks. Jei to nepakaks, teks prisiglausti ar prie ąžuolo (viską sustiprins: skausmą ar džiaugsmą dvigubai, todėl glaustis derėtų vos keliolika ar keliasdešimt minučių!), o gal pabūti prie versmės ar sraunios upės. Galbūt teks išeiti į audrą ir pabūt audroje, viesuluose. Gal teks atnašauti auką savo slaptam akmeniui, tam tikrai vietai ar nunešti auką kažkam. Viską pasakys žynys. Todėl žynys – senojo tikėjimo ašis, jos tyrumas ir jos matas.

Atrodo, tarsi mes buvome ir visi likome gamtmeldžiais. Šiandien dauguma siekiame to, ko visada siekė ir ką garbino gamtmeldžiai. Net keista, kad paprastas tysojimas pliaže prie vandens gamtmeldžių religijoje buvo dvasinės energijos papildymo, t. y. gydymo seansas.

Šventės pabaigoje prie aukuro, visų apsupty įvyko įšventinimo į romuvius aktas. Kiekvienam individualus. Saulės spindesy žynio iš Žemaitijos Dariaus Romančionio paraginti žmonės kaupėsi prašymo maldai (yra ir padėkos maldos). Įšventinama moteris patyrė tikrą katarsį. Staiga lyg būtų užvaldęs šaltis ir karštis vienu metu. Ir drebėjo, ir mušėsi prakaitu, ir lijo ašaromis.

– Dabar, po šventės, mes jau kitokie, – pasakė Audronė Jodkonė. – Dabar jau mes žinome, kokie būsime.

 

Edmundas MALŪKAS

Jolantos Zakarevičiūtės ir Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *