Semeliškių valsčiuje kovoję ir 1944-1946 m. žuvę partizanai

Parašyta: 2018-11-06 | Kategorija: Istorija, Naujienos |

Pagerbdami žuvusiuosius partizanus, pateikiame istorinę archyvinę medžiagą apie Didžiosios Kovos apygardos Trakų aps. Semeliškių valsčiuje kovojusius ir 1944-1946 m. tragiškai žuvusius partizanus.

Trakų apskrities (aps.) Semeliškių valsčiuje (vls.) Prūsiškių, Noškūnų, Peliūnų ir kitų kaimų apylinkėse 1944 m. vasarą vyrai būrėsi į ginkluotus būrius.

Pavieniams partizanų būriams ėmėsi vadovauti Jonas Misiūnas – Žalias Velnias, 1944 m. vasarą Didžiosios Kovos vardu pavadintas jo būrys turėjo veikti Ukmergės ir Trakų aps. Didėjant partizanų skaičiui, Didžiosios Kovos būrys virto rinktine ir taip, 1944 m. liepos-rugsėjo mėn., atsirado Jono Misiūno – Žalio Velnio vadovaujama Lietuvos Laisvės Armijos (LLA) Didžiosios Kovos rinktinė (DKR). Vėliau šis partizanų junginys perorganizuotas į LLA 5-ąjį rajoną, o 1945 m. vasario mėn. pavadintas LLA 5-ąja apygarda. 1945 m. gruodžio 1 d. 5-oji LLA apygarda pavadinta Didžiosios Kovos  apygarda, ji padalinta į A (veikė Trakų aps.) ir B (veikė Ukmergės aps.) rinktines. Lietuvos kariuomenės pavyzdžiu rinktines sudarė batalionai, kurie buvo dalijami į kuopas ir būrius. Nuo 1945 m. sausio 20 d. batalionams paskirti veikimo rajonai,

Semeliškių vls. laisvės kovotojų būrių vadais buvo: Ignas Nasutavičius– Bondaras; Jonas Ignatavičius; Pranas Sindaravičius – Pavasaris; Pranas Stasiūnas – Bijūnas; Petras Kaboras – Kotas; Albinas Bliujus – Don Kichotas; Antanas Galinis – Juoda Kaukė; Adomas Urbonavičius  – Siaubas; Jonas Radzevičius  – Čerkesas ir kiti.

 

IGNAS NASUTAVIČIUS – BONDARAS (BONDARIS)

Ignas Nasutavičius – Bondaras gimė 1890 m. balandžio 24 d. Semeliškių vls. Jagelonių k., 1942 m. gegužės 27 d. Lietuvos gyventojų surašymo metu gyveno Semeliškių vls. Budilių k. Pagal tautybę ir gimtąją kalbą buvo lietuvis, kaimo žemdirbys, mokėjo skaityti ir rašyt.

LSSR KGB Trakų r. sk. 1971 m. sausio 7 d. parengtoje pažymoje rašoma, kad I. Nasutavičiaus – Bondaro būrys veikė nuo 1944 m. rugpjūčio mėn.

NKVD operatyviniuose dokumentuose pažymima, kad 1945 sausio 10 d. Bondaro būriui suduotas pirmas operatyvinis smūgis, Trakų aps. Semeliškių vls. miške NKVD kariuomenės 97-as pasienio būrys, kuriame buvo 200 žmonių, vykdė karinę – čekistinę operaciją, kurios metu žuvo 11 partizanų, tarp jų – būrio vadas IGNAS NASUTAVIČIUS, JUOZAPO – BONDARAS. Kitų partizanų tapatybės nenustatytos.

Bondaro būryje buvo apie 20 partizanų, tačiau būrį nuolat papildydavo jaunuoliai, dezertyravę iš sovietinės armijos arba vengiantys tarnybos joje.

Nurodoma ir kita Bondaro žūties data -1945 m. sausio 30 d., tačiau labiau tikėtina, kad IGNAS NASUTAVIČIUS, JUOZAPO – BONDARAS žuvo 1945 sausio 10 d. Trakų aps. Semeliškių vls. miške.

Igno Nasutavičiaus – Bondaro  partizanų būrio, veikusio Semeliškių vls., veiksmų tyrimui 1945 m. gegužės 18 d.  užvesta agentūrinė byla „Jagelianci“. Tikėtina, kad šios bylos pavadinimas susijęs su kaimo JAGĖLONYS pavadinimu. 1946 m. spalio 4 d. MVD Trakų aps. sk. operatyvinio įgaliotinio pažymoje rašoma, kad buvo žinomi šie Bondaro būriui priklausantys partizanai: Jonas Ignatavičius, Motiejaus; Jonas Bliujus, Andriaus; Jeronimas Seliuta, Motiejaus; Simonas Seliuta, Motiejaus; Motiejus Leonavičius,  Motiejaus; Bernardas Leonavičius, Motiejaus; Jonas Matuliūkštis, Kazio; Stasys Matuliūkštis, Kazio; Andrius Jančiauskas; Pranas Jančiauskas; Albertas Seliuta; Antanas Galinis.

Pažymima, kad čekistinių – kovinių operacijų ir agentūrinių – operatyvinių priemonių pagalba nužudyti šeši BONDARO būrio partizanai: IGNAS NASUTAVIČIUS, JONO (dokumente – Nosutovičius); JERONIMAS SELIUTA, MOTIEJAUS (dokumente – Ironimas); ALBERTAS SELIUTA, MOTIEJAUS; BERNARDAS LEONAVIČIUS, MOTIEJAUS (dokumente – Levanovičius); SIMONAS SELIUTA, MOTIEJAUS; ANTANAS GALINIS, ANDRIAUS.

Legalizavosi: Jonas Ignatavičius, Motiejaus; Jonas Bliujus, Andriaus; Motiejus Leonavičius, Motiejaus; Jonas Matuliūkštis, Kazio; Stasys Matuliūkštis, Kazio; Andrius Jančiauskas; Pranas Jančiauskas.

Pažymoje nurodoma, kad agentūrinėje byloje „Jagelianci“ išvardintų partizanų grupė visiškai likviduota.

Norisi priminti legalizavimosi esmę. R. Čekutis ir D. Žygelis str. „Partizanų legalizacija“ teigė: „1944-1945 metais veikė <…>gausūs partizanų būriai… Manoma, kad tuo metu miške buvo net iki 50 tūkstančių asmenų. Jiems buvo sunku išsilaikyti, sunku prasimaitinti ir pan.<…> Vienų partizanų dalinių vadai leido kai kuriems savo kovotojams legalizuotis, t.y. pereiti į legalų gyvenimą netgi atiduodant ginklus. Kiti vadai – atvirkščiai, visiškai draudė legalizaciją.<…>Legalizacijos šalininkų pagrindinis motyvas buvo tas, kad čekistams buvo daug paprasčiau susekti didelius būrius.<…>Kita vertus, dauguma partizanų buvo ūkininkai, o žemės dirvonavo. Reikėjo kam nors dirbti žemę, maitinti šeimas bei remti tuos pačius partizanus .Legalizacijos priešininkai savo poziciją motyvavo išdavystėmis, nes tuos, kurie pagal Bertašiūno amnestijas išeidavo iš miško, čekistai tardė, reikalaudavo išduoti savo buvusius kovos draugus, ginklų sandėlius, slėptuves. Kai kurie, žinoma, palūždavo ir tai atnešdavo naujų aukų.“

1971 m. sausio 7 d. parengtoje LSSR KGB Trakų r. sk. pažymoje apie I. Nasutavičiaus – Bondaro būrį yra pateiktas sąrašas šio būrio partizanų, žuvusių 1944-1946 m. (jų tiksli žuvimo data ir žūties vieta nenustatyta): PRANAS ČIŽAS, STASIO, gimė Semeliškių mstl.; PRANAS KANANAVIČIUS, ALEKSO, gyveno Semeliškių vls. Nečiūnų k.; LEONAS KARČIAUSKAS – VARNAS; PRANAS SINDARAVIČIUS, ALEKSO – KARVELIS, gyveno Semeliškių vls. Budilių k. JUOZAS STANČIKAS, JONO – MEŠKA, gyveno Semeliškių vls. Grinapolio k., 1944 m. rugpjūčio mėn. įsijungė į Bondaro būrį. J. Apanavičius liudytojo apklausos metu patvirtino, kad partizanai KAZYS SINDARAVIČIUS ir JUOZAS STANCIKAS tikrai žuvo 1945 m.

Justės Karendienės, Vinco, g. 1881 m. Semeliškių vls. Žuvyčių k., tremties byloje esančioje pažymoje rašoma, kad jos sūnūs Aleksas, Bronius ir Pranas Karendos 1944 m. įstojo į Bondaro vadovaujamą partizanų būrį. 1945 m. pradžioje karinės-čekistinės operacijos metu žuvo ALEKSAS KARENDA, KAZIO, g. 1917 m. Semeliškių vls. Žuvyčių k. Tos pačios operacijos metu žuvo ir būrio vadas Bondaras.

1945 m. balandžio mėn. Žuvyčių k. NKVD Semeliškių vls. psk. stribai vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu buvo sulaikyti partizanai broliai Bronius ir Pranas Karendos. Suimti partizanai po operacijos buvo vežami į Trakus, tačiau konvojavimo metu sugebėjo pabėgti ir pradėjo slapstytis Daugirdiškių miške. Persekiojimo metu BRONIUS KARENDA, g. 1925 m. ir PRANAS KARENDA, g. 1923 m. buvo nušauti.

2000-11-29 Aleksui Karendai suteiktas kario savanorio (KS) teisinis statusas (LGGRTC archyvas, b. K-537).

JONAS IGNATAVIČIUS

      Jonas Ignatavičius, Motiejaus, gimė Semeliškių vls. Miežūnų kaime. Nuo 1944 m. vasaros –Jagėlonių būrio vadas, nuo rugsėjo mėn. – DKR Juodosios Kaukės būrio partizanas, nuo 1945 m. balandžio mėn. – 4-o bataliono 1-os kuopos būrio vadas. NKVD Trakų aps. sk. viršininko 1945 m. balandžio 7 d. pažymoje teigiama, kad Semeliškių vls. Nečiūnų, Pagrendos, Peliūnų, Budilių ir kt. kaimuose veikė organizuotas būrys, kuriame buvo 15-20 partizanų. Nustatyta, kad būrio vadas –Jonas Ignatavičius, Motiejaus (dokumente – Ivan Ignatovič, Matviejevič), lietuvis, gimė ir gyveno Semeliškių vls. Tuo metu būriui priklausė partizanai: Antanas Galinis (dokumente – Galin Anton), 40-ies metų, gyveno Miežūnų kaime; Bilkid Ivan, 28 metų; Jeronimas Seliuta (dok. – Aronim), 38 m., gyv. Pagrendos k.; Simonas Seliuta (dok. – Siman), 32 m., gyv. Pagrendos k.; Bernard Leonavičius (dok. – Levanovič), 39 m., gyv. Peliūnų k.; Motiejus Leonavičius (dok. – Levanovič Matvej), 42 m., gyv. Peliūnų k; Juozas Matuliūkštis (dok.-Jažus), 31 m., gyv. Budilių k.; Stasys Matuliūkštis, 21 m., gyv. Budilių k.; Pranas Jančkovskij, gyv. Jagėlonių k.; Andrius Jančkovskij, gyv. Jagėlonių k; Albertas Seliuta, gyv. Pagrendos k.

Semeliškių vls. Pagrendos miške 1945-01-13 įvyko kautynės, kurių metu žuvo septyni partizanai – tai buvo trys broliai Seliutos: Jeronimas, g. 1912 m.; Simonas, g. 1917 m. ir Albertas, g. 1919 m.; trys broliai Česoniai: Bolius, g. 1927 m., Kajetonas bei Vladas ir partizanas Vladas Juozupka. Broliai Seliutos buvo iš Pagrendos k., o broliai Česoniai ir V. Juozupka – iš Peliūnų k. Žuvę partizanai kovą pradėjo 1944 m. rugpjūčio mėnesį. Remiantis archyviniais NKVD dokumentais jie buvo priskirti Albino Bliujaus – Don Kichoto partizanų būriui. Gavęs MVD dalinio įsakymą, vietinis gyventojas žuvusiųjų Pagrendos miške partizanų palaikus vežė ir išmetė Kietaviškėse. Aukos buvo niekinamos kaimo kryžkelėje, netoli mokyklos ir prūdo. Naktį jų artimieji kūnus paėmė ir slapta palaidojo Semeliškių vls.Peliūnų k. kapinėse (kitais duomenimis: Semeliškių vls. Stančikų k. kapinėse).

Brolių Alberto, Jeronimo ir Simono Seliutų žuvimo vieta nurodoma jų šeimos tremties byloje, pažymoje rašoma – vykdant čekistinę – kovinę operaciją 1945 m. Pagrendos miške žuvo šeši partizanai, iš jų Don Kichoto būriui priklausė: Albertas Seliuta, Motiejaus, g. 1920 m.; Jeronimas Seliuta, Motiejaus, g. 1919 m. (dokumente–Aronimas); Simas Seliuta, Motiejaus, g. 1922 m. (dokumente – Šimas).

2002-04-18 Jeronimui Seliutai, Motiejaus, g. 1913 m., suteiktas kario savanorio (KS) teisinis statusas (LGGRTC archyvas, b. N-228).

PRANAS SINDARAVIČIUS – GALINIS – PAVASARIS

Pranas Sindaravičius, Kazimiero, gimė 1910 m., gimė ir gyveno Semeliškių mstl. Nuo 1944 m. įsijungė į partizanų būrį, žuvus Bondarui jis tapo būrio vadu. B. Burševskis apklausos metu teigė, kad Pranas Sindaravičius Galinio slapyvardį pasirinko, nes jo tėvų ūkis buvo gale miestelio ir kaimynai juos vadino „galiniais“. A. Rulevičienė pasakojo, kad Galinio būrys palaikė glaudžius ryšius su Čerkeso būriu.

Rezistento byloje esančiame P. Sindaravičiaus sūnaus liudijime teigiama, kad jo tėvas baigęs Semeliškių gimnaziją tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Vėliau vedė, ūkininkavo, susilaukė šešių vaikų. Okupavus Lietuvą 1944 m. tapo partizanu, vėliau – būrio vadu. 1945 m. kovo 21 d. žuvo Semeliškių miške susišaudymo su rusų kareiviais metu, kūnas išniekintas Semeliškių milicijos kieme ir užkastas Semeliškių miestelio pakraštyje, žvyryne.

LYA esančiuose operatyviniuose dokumentuose rašoma, kad 1945 m. kovo 18-20 d. Trakų aps. NKVD kariuomenės vykdytos karinės – čekistinės operacijos metu žuvo trys partizanai: PRANAS SINDARAVIČIUS  – GALINIS (būrio vadas), gimė ir gyveno Semeliškių mstl.; JUOZAS BLIUJUS, Motiejaus, 30-ies metų, gyveno Semeliškių vls. Peliūnų k.; trečias partizanas neatpažintas, vilkėjo vokiečių karininko uniforma. Kituose LYA esančiuose archyviniuose dokumentuose teigiama, kad 1945 kovo 20 d. buvusiam Bondaro būriui, kuriam jau vadovavo Pranas Sindaravičius – Galinis, buvo suduotas antras smūgis: Trakų aps. Semeliškių vls. Nečiūnų miške NKVD kariuomenės vykdytos karinės – čekistinės operacijos metu žuvo penki partizanai, vienas iš jų – būrio vadas Pranas Sindaravičius – Galinis.

Tikėtina, kad būrio vadas PRANAS SINDARAVIČIUS, Kazimiero – GALINIS – PAVASARIS, žuvo 1945 m. kovo 20 d. Semeliškių vls. Nečiūnų miške.

MGB Semeliškių vls. psk. 1948 m. balandžio 9 d. pažymoje yra žinių, kad Prano Sindaravičiaus vadovaujamas Pavasario partizanų būrys veikė Semeliškių vls. teritorijoje.

2000-06-05 Pranui Sindaravičiui suteiktas kario savanorio (KS) teisinis statusas (LGGRTC archyvas, b. B-411).

Vietiniai gyventojai teigė, kad žuvusiojo kūnas užkastas Semeliškėse, buvusio ,,Magazino‘‘ vietoje.

Marijonos Kanapickienės, Vinco, g. 1900 m. Semeliškių vls. Dzenkūniškio k. tremties byloje esančiuose dokumentuose teigiama, kad jos sūnus Antanas Kanapickas, Juozo, 1944 m. dezertyravęs iš RA įstojo į BONDARO vadovaujamą partizanų būrį. 1945 m. žiemą likvidavus būrį A. Kanapickas perėjo į PAVASARIO vadovaujamas partizanų gretas. ANTANAS KANAPICKAS, JUOZO žuvo 1945 m. Semeliškių vls. Astravos miške surengtos karinės-čekistinės operacijos metu.

Pasak informatoriaus “Gedimino”, Antanas Kanapickas žuvo 1945 m. birželio 6 d. Astravos miške. Anot “Gedimino”, jis pats po operacijos užkasė A. Kanapicko kūną, nes priklausė tam pačiam kaip ir A. Kanapickas partizanų būriui.

Faktą apie A. Kanapicko žūtį 1946 m. birželio 6 d. patvirtino ir informatorius “Bolius”. Pasak jo, po poros mėnesių Kazys Stasiūnas perlaidojo A. Kanapicko palaikus kapinėse.

Pranas Bartusevičius, Vinco g. 1917 m. Semeliškių vls. Prūsiškių k. 1944 m. įstojo į PAVASARIO būrį. 1945 m. balandžio mėn. Semeliškių vls. Dainavos k. karinės-čekistinės operacijos metu PRANAS BARTUSEVIČIUS–ĄŽUOLAS buvo nukautas kareivių. P. Bartusevičiaus žūtį patvirtino kartu su juo toje pačioje operacijoje dalyvavę, o vėliau legalizavęsi partizanai: B. Jankauskas ir V. Jančiauskas.

2000-04-11 Pranui Bartusevičiui suteiktas kario savanorio (KS) teisinis statusas (LGGRTC archyvas, b. U-104).

Kai kuriems, kurių atmintyje dar išlikę LSSR istorijos vadovėliuose pateikti „herojiškumo“ pavyzdžiai (M. Melnikaitė, P. Morozovas ir kt.), sunku suprasti, kodėl antisovietinės veiklos dalyviai kalbėdavo su tardytojais, atsakinėdavo į klausimus ir pan. Skaitant LYA esančias baudžiamąsias (baudž.) bylas, sudaromas įspūdis, kad tardytojo pateikiami klausimai ir tardomojo atsakymai atitinka bendrai nustatytas baudžiamojo proceso normas. Protokole pažymimas tardymo pradžios ir pabaigos laikas. Pradėjus tardymą, sekdavo klausimai ir atsakymai, tačiau, įsigilinus, galima pastebėti, kad kartais tardymas vykdavo visą dieną ar visą naktį, o atsakymai užimdavo vos kelias eilutes, po kurių būdavo prierašas – tardymas nutrauktas. Tikėtina, jog suimtasis nieko neišduodavo, būdavo kankinamas ir galimai netekdavo sąmonės. NKVD — NKGB praktikoje tai būdavo vadinama „fiziniu poveikiu” (rusų klb. – „fizičeskoje vozdeistvije“). Jis taikytas tiek sulaikytiems, tiek suimtiesiems asmenims. Sulaikytuosius kankino, kad išgautų pretekstą areštui, o suimtuosius – kad galėtų sudaryti bylą ir nuteisti. Dažnai tardytojai patys surašydavo suimtųjų atsakymus į pateiktus klausimus ir „fizinio poveikio“ priemonių pagalba versdavo juos tardymo protokolus pasirašyti. Kartais tardytojams informacija būdavo žinoma, bet, nenorint įvardinti užverbuotųjų, būdavo stengiamasi priversti suimtuosius pasirašyti tardymo protokolus, sudarant įspūdį, kad žinias pateikė ne agentai, informatoriai bei patikimi asmenys, o suimtieji. Ypatingai žiauriai buvo elgiamasi pirmosiomis suėmimo valandomis ir dienomis, nes tardytojams reikėdavo surinkti kuo daugiau žinių apie partizanų dislokacijos vietas, jų slėptuves, ryšininkus, pogrindinių organizacijų narius. Suėmę sunkiai sužeistąjį, kankinimais bandydavo išgauti kuo daugiau informacijos.

PRANAS STASIŪNAS – BIJŪNAS

Nuo 1945 m. kovo mėn. būriui vadovavo Pranas Stasiūnas, Domininko, g. 1910 m. Semeliškių vls. Dzenkūniškių k. 1945 m. rugpjūčio 20 d. jis ir dalis partizanų legalizavosi, tačiau Pranas Stasiūnas 1946 m. vasario mėn. vėl ėmėsi vadovauti būriui. 1946 m. rugpjūčio 18 d. čekistinės karinės operacijos metu P. Stasiūnas Semeliškių vls. Miglinų k. buvo sužeistas ir po sužeidimo 1946 m. spalio mėn. antrą kartą legalizavosi.

Pranas Stasiūnas 1946 m. spalio 10 d. tardymo metu teigė, kad jis į BONDARO būrį įstojo 1945 m. sausio mėnesį ir nuo tų metų birželio mėn. ėmė jam vadovauti. Būryje buvo apie 20 kovotojų, kurie gyveno grupėmis po 4-5 asmenis, tačiau nuolat susitikdavo ir bendraudavo.

Nuo 1945 m. birželio 15 d. BIJŪNAS buvo DKR 4 – o bataliono kuopos vado pavaduotojas.

Jonas Radzevičius 1945 m. rugpjūčio 25 d. apklausos metu teigė, kad BIJŪNO būryje tuo metu buvo partizanai: Jonas Arlauskas (dokumente Orlovskij) – Žilvitis; Jonas Apanavičius – Labutis; Juozas Karčiauskas (dokumente Karčevskij) – Varnas; Juozas Stančikas – Meška; Karasevičius; partizanas slapyvardžiu Šarūnas; Birutė Stančikaitė – Rūta, Juozo sesuo; Elena Karčiauskaitė; Stasys Nevedomskas – Puta ir kiti.

BIJŪNO būrio partizanas Mikas Keras, Petro, gimęs Prūsiškių k., legalizavosi 1945  m. rugpjūčio 10 d.

1946 m. gegužės 12 d. MVD Semeliškių vls. psk. stribų Dzenkūniškių k. apyl. Budilių k. miškuose nužudytas (buvęs BONDARO būrio), BIJŪNO būrio partizanas ČESLOVAS STASIŪNAS, Jurgio – KLAJŪNAS, g. 1911/1912 m. Semeliškių vls. Dzenkūniškių k. 1946 m. kovo mėn. MGB Kauno m. sk. jis buvo suimtas, vežant į Vilnių (balandžio 8 d.) pabėgo.

1946 m. rugpjūčio 18-19 d. MVD vidaus kariuomenės 2/261 šaulių pulko 4-oji šaulių kuopa surengė pasalą ir Miglinų k. susišaudymo metu žuvo BIJŪNO būrio partizanas ROBERTAS AZULEVIČIUS, Boleslovo – TRUMENAS, g. 1917 m. Semeliškių vls. Bijūnų k.

Juliaus Ašmenos tremties byloje esančiuose dokumentuose teigiama, kad jo sūnus Albinas Ašmena–Siaubas, g. 1927 m. Semeliškių vls. Beižonių k. 1945 m. įstojo į BIJŪNO vadovaujamą partizanų būrį. 1946 m. gruodžio mėn. ALBINAS AŠMENA, Juliaus–SIAUBAS žuvo Kruonio vls. apylinkės karinės-čekistinės operacijos metu.

Byloje apklaustas liudytojas Simekovas patvirtino, kad pats matė Kruonio mst. gulinčius trijų žuvusių partizanų kūnus, tarp kurių atpažino ir Albiną Ašmeną.

PETRAS KABARAS – KOTAS

 

1945 m. kovo 22 d. Trakų aps. Semeliškių vls. Grinapolio k. NKVD Semeliškių vls. poskyrio stribų vykdytos karinės – čekistinės operacijos metu buvo dalinai likviduotas Žaliojo Velnio rinktinės Petro Kabaro vadovaujamas partizanų būrys. Kautynėse žuvo 12 partizanų, tarp jų – būrio vadas Petras Kabaras, Kazio – KOTAS, g. 1922 m. Aukštadvario vls. Čižiūnų k. Tarp P. Kabaro daiktų buvo jo asmeniniai ir Lietuvos laisvės armijos (LLA) dokumentai, kurie patvirtino, kad P. Kabaro būrys priklausė LLA.

Kituose LYA dokumentuose nurodoma kita Petro Kaboro žūties data: 1946 m. vasario 14 d. MVD karinės – čekistinės  operacijos metu Onuškio vls. teritorijoje buvo nužudytas Petras Kaboras, gyv. Čižiūnų k.

P. Kabaro motinos Uršulės Kabarienės baudžiamojoje byloje esančioje 1946 m. birželio 18 d. MVD Aukštadvario vls. poskyrio viršininko pažymoje rašoma, kad Petras Kabaras žuvo 1946 m. vasario 14 d. karinės-čekistinės operacijos metu. Ši žūties data yra labai tikėtina, kadangi toje pačioje byloje apklaustas buvęs P. Kabaro būrio partizanas L. Sadauskas teigė, kad pats P. Kabaras jam 1945 m. rugpjūčio mėn. leidęs grįžti į namus.

U. Kabarienė tardymo metu taip pat paminėjo faktą, kad 1945 m. liepos mėn. partizanas Radkevičius perdavė jos sūnui adresuotą raštelį, kurį ji perdavusi sūnui per kitus partizanus. Apibendrinus liudininkų parodymus galima teigti, kad P. Kabaras 1945 m. vasarą dar buvo gyvas. Todėl PETRO KABARO – KOTO tikroji žūties data labiau tikėtina 1946 m. vasario 14 d.

Jonas Radzevičius 1945 m. rugpjūčio 25 d. apklausos metu teigė, kad žiemą KOTO būryje buvo 25-30 partizanų, jis juos išvardijo: būrio vadas Petras Kabaras – Kotas, Kazimieras Kabaras, Vladislovas Jurevičius, Juozas Simonavičius, Radzevičius – visi iš Čižiūnų k.; du broliai Sadovskiai; du broliai Žilionys; Petras Šilaila. L. Sadovskis 1945 m. rugsėjo 1 d. tardymo metu nurodė Kabaro būriui priklausiusius partizanus: Kabaras, Stefanovičius – Paukštis, Vincas Stefanovičius – Kroputis, Andrius Sindaravičius – Genys, Jonas Radzevičius (dokumente – Janek) – Narsuolis, Juozas Simonavičius (dokumente – Juzef) – Vasara, visi jie buvo iš Čižiūnų k.; Vladislovas Jurevičius – Jurginas, Kazys Kabaras – Pempė, Antanas Žilionis.

Buvęs Petro Kabaro būrio partizanas Juozas Venclovas apklausos metu paminėjo 1945 m. žuvusį partizaną KAZĮ KABARĄ – PEMPĘ.

(Bus daugiau)

Jovita LESIENĖ,

Lietuvos partizanų apygardos

LGGRTC GRTD vyriausioji specialistė,

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *