Margionių klojimo teatras. Išvykos organizatorių nuotr.

Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos moksleiviai, lankantys Trakų krašto tradicinių amatų centro būrelį „Gyva pažintis su tradiciniu amatu“,  spalio 15 dieną vyko susipažinti su Dzūkijos krašto lankytinomis vietomis. Nors ryte lynojo, visi buvo smagiai nusiteikę dalyvauti edukacinėje-pažintinėje išvykoje „Dzūkija tarp dangaus ir žemės“.

Kelionę pradėjome nuo Merkinės apžvalgos bokšto, nuo kurio atsiveria nuostabūs rudenėjančios gamtos vaizdai, Merkio ir Nemuno santaka, Pastraujo sala, Merkinės piliakalnis. Vaikai nepabūgo aukščio ir drąsiai kopė į 26 metrų aukščio bokštą. Penkios rudos spalvos kolonos atkartoja greta augančių pušų kamienus, į viršų kylantys laiptai asocijuojasi su takeliais tarp medžių, o tarpinės apžvalgos aikštelės yra tarsi medžių laja. Dėka savo į aplinką įsiliejančios formos bokštas vadinamas „Pušų gojeliu“.

Iš Merkinės keliavome į Druskininkų UNO parką, kur išklausę instruktažą mokiniai pradėjo nuotykius medžiuose. Vaikams ir suaugusiems yra įrengtos skirtingos trasos. Profesionalūs instruktoriai akylai stebi ir rūpinasi dalyvių saugumu, supažindina su pagrindinėmis taisyklėmis. Beveik visi mokiniai įveikę po kelias pasirinktas rungtis džiaugėsi naujais potyriais. Moksleiviams labai patiko laipiojimas tarp pušų, nes tai aktyvi pramoga,  nereikalaujanti fizinio pasirengimo ir skirta visoms amžiaus grupėms. Visi liko patenkinti ir sakė, kad būtinai norėtų čia sugrįžti.

Paminklas Lietuvai Druskininkuose.  Išvykos organizatorių nuotr.

Kitas išvykos tikslas buvo aplankyti šalia Druskininkų esantį restoraną-kepyklą „Romnesa“ ir sudalyvauti edukacinėje programoje „Šakočio kepimas“. Edukacijos metu mokiniai žiūrėjo filmą, kuriame vaizduojamas visas šakočio kepimo procesas, klausėsi pasakojimų ir patys kepė šakotį. Vaišinosi arbata ir kepyklėlėje iškeptais dviejų rūšių šakočiais (tradiciniu ir trapiuoju). Iškepę šakotį (kurį parsivežėme į mokyklą), aplankėme šalia esantį „Šakočių muziejų“, kuriame eksponuojamas  analogų neturintis šakotis – Gineso rekordininkas. Pastarojo aukštis – net 3 m 72 cm, o sveria šis milžinas beveik 86 kg.

Po pietų aplankėme Margionių kaimą, kuriame mus pasitiko etnografė Onutė Drobelienė. Buvome pakviesti į klojimų teatrą, kur vietos šeimininkė visus vaišino Dzūkijos kulinariniu paveldu – grikine babka su žolelių arbata bei šiupiniu. Skaniai papietavę ėjome pasivaikščioti po šį unikalų kaimą. Įdėmiai klausėmės O.Drobelienės pasakojimų apie jo architektūrą, kupetinį pastatų išdėstymą, prijuostėlių ant kryžių reikšmę, kurios rišamos tam, kad padėkotume Dievui arba paprašytume Jo malonės. Aplankėme ,,Bobos daržą“ – Skroblaus upelio ištakų šaltinius. Ten paragavome vandens, pasemto tiesiog laukuose iš žemės trykštančios versmės. Vietiniai gyventojai vaikams nesako, kad juos rado kopūstų lauke, ar atneša gandras – sako, kad vaikai randas „Bobos darže“ – tėtis su mama ten nuėję, pamaišo pamaišo vandenį ir išsitraukia norimą vaikelį…

Šioje ramioje, gražioje ir įdomioje vietovėje praleistas laikas prabėgo labai greitai. Spėjome dar užsukti į Druskininkus ir pasivaikščioti po Vilniaus alėją, nusifotografuoti prie Druskonio ežero, apversto namo, grojančio fontano, miesto muziejaus.

Nuoširdžiai dėkojame būrelio ,,Gyva pažintis su tradiciniu amatu“ vadovams. Išvyka į Dzūkiją buvo labai turininga, įdomi ir įsimintina. Kupini teigiamų emocijų, pasisėmę gražių vaizdų, nors ir šiek tiek pavargę, bet su šypsena veiduose, laimingi grįžome į Senuosius Trakus.

ELVYRA LAVRUKAITIENĖ,

Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio

pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui