Senuosius Trakus papuošė valstybingumą siejanti skulptūra

Parašyta: 2018-08-03 | Kategorija: Naujienos, Savivaldybė, Senieji Trakai |

Praėjusį sekmadienį, liepos 29 d., Senuosiuose Trakuose vyko įspūdingas renginys. Minint Lietuvos valstybės Atkūrimo šimtmetį, čia, istorinėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) sostinėje, pastatytas Vyčio ir Gediminaičių stulpų kompozicinis paminklas „Istorijos kryžkelė“. Kū­rinio autorius – skulptorius Kęstutis Mus­teikis, paminklo iniciatoriai – UAB „Žvyro karjerai“ (generalinė direktorė Eglutė Survilaitė).

Folkloro kolektyvas „Kūlgrinda“

Šventė prasidėjo šv. Mišiomis, Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčioje, kurias lietuvių ir lenkų kalbomis aukojo Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos vikaras kun. Rimas Kalmatavičius.
Po pamaldų Senųjų Trakų gyventojai ir svečiai išsirikiavo šventinėje eisenoje, kuri iš bažnyčios patraukė paminklo vietos link (Trakų ir Vilniaus g. sankryžoje). Toliau susirinkusiųjų laukė ir juos džiugino paminklo šventinimas, sveikinimo žodžiai, teatralizuotas pristatymas ir koncertinė programa.

Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Marija Puč (kairėje) įteikia padėka UAB „Žvyro karjerai“ generalinei direktorei Eglutei Survilaitei

Šiek tiek istorijos

Pagrindiniai valstybės simboliai – Vytis ir Gediminaičių stulpai. Viduramžių Europoje Riterio paveikslas buvo labai dažnas. LDK Vytis, kaip skiriamąjį ženklą, ant skydo turėjo Gediminaičių stulpus arba dvigubo kryžiaus ženklą. Pats riterio žirgo ginkluotės vaizdavimas laikui bėgant kito.
Šarvuotas lietuviškasis raitelis su iškeltu kardu virš galvos vadinamas Vyčiu, nes šio riterio tikslas – vyti, o ne pulti, t. y. riteris veja įsibrovusį priešą, gina Tėvynę. Gediminaičių stulpų kilmė neabejotinai vietinė. Ženklas siejamas su Gediminaičių dinastijos ištakomis, galimai vaizduoja pilies vartus. Vienas žymiausių Gediminaičių – Vytautas Didysis, kuris ir įteisino šį ženklą kaip asmeninį Lietuvos didžiojo kunigaikščio herbą. Po Vytauto mirties ženklas buvo pripažintas LDK herbu. Vienoje pusėje siuvinėta Vyčiu, kitoje –
Gediminaičių stulpų ženklų vėliava plevėsavo Žalgirio mūšyje (1410) ir kitose kovose su kryžiuočiais. Su tokia pat vėliava žygiavo ir 1863–1864 m. sukilimo dalyviai, pasiryžę išvaduoti Lietuvos žemes nuo caro priespaudos ir baudžiavos. Atkuriant Lietuvos valstybę signataras Jonas Basanavičius siūlė vaizduoti Vytį raudoname fone, tačiau dėl asociacijų su bolševizmo spalvomis ši idėja nebuvo priimta.
Vis tik tauta ilgainiui grįžta prie šių istorinių ženklų naudojimo. Lietuvos partizanai 1944–1953 m. Gediminaičių stulpų simboliu ženk­lino uniformas ir puošė ginklus. 1988 m. Gediminaičių stulpai tapo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, vedusio šalį į nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, sudedamąja dalimi. Atkūrus nepriklausomybę, Gediminaičių stulpus, kaip skiriamąjį ženklą ėmė naudoti Lietuvos kariuomenė, policija, avia­cija, kitos valstybinės institucijos. Jie puošė Lietuvos ordinus ir medalius, pareigybinius ženklus, tapo daugelio visuomeninių draugijų ir organizacijų atributais. Vytis tapo Lietuvos Respublikos herbu.

Šventinis džiaugsmas

„Dėkojame likimui, kad turime galimybę švęsti Lietuvos šimtmetį. Turėjome galimybę švęsti ir Lietuvos tūkstantmetį. O šiandien yra nuostabi galimybė priimti šia proga dovanotas dovanas, – sveikinimo kalboje sakė Seimo narys Jonas Liesys. –Smagu, kad Lietuvoje yra tokių įmonių, žmonių ir organizacijų kaip UAB „Žvyro karjerai“, kurie dovanoja nuostabią dovaną Seniesiems Trakams ir Lietuvai, kuri, matyt, ilgai dar džiugins mus ne vieną šimtmetį. Aš linkiu visiems nuostabios šventės, gerų darbų ne tik sau, bet ir Valstybei, Tėvynei, savo kraštui, savo savivaldybei ir dar pamąstyti, ką mes dar gero galime padaryti, būdami dar nesibaigiančiame šimtmetyje.“
Puikia iniciatyva ir gražia švente džiaugėsi Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Marija Puč, priminusi krašto daugiatautiškumą: „Šiandien čia švenčiame ypatingą šventę todėl, kad mūsų istorija viena. Kai buvome kartu bažnyčioje, joje buvo aukojamos šv. Mišios lenkų ir lietuvių kalbomis. Tai tik įrodo, kaip mes visi čia draugiškai sugyvename. Tuo mes didžiuojamės. Manau, kad ne vieną šimtmetį mes čia gyvensime taip draugiškai.“
Kaip dėkingumo ženklą Marija Puč įteikė padėkos diplomą UAB „Žvyro karjerai“ generalinei direktorei E. Survilaitei: „Noriu iš visos širdies padėkoti Jums už Jūsų iniciatyvą. Ši padėka Jūsų įmonei yra už Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga inicijuotą ir funduotą paminklą „Istorijos kryžkelė“ bei sėkmingą įmonės veiklos dvidešimties metų jubiliejų“, – kalbėjo M. Puč.
Įmonei UAB „Žvyro karjerai“ buvo dėkinga ir Senųjų Trakų seniūnė Ana Ingelevič, kuri pasidžiaugė, kad susirinko toks gausus būrys kaimo gyventojų ir svečių. „Man tikrai pasisekė, kad aš čia gimiau, baigiau mokyklą, čia dirbu, gyvenu. Tai tikrai nuostabi aplinka, gražus kaimas, Vytauto Didžiojo gimtinė. Šioje aplinkoje yra daug puikių verslininkų. Man atrodo, kad be jų pagalbos būtų labai liūdna. Aš džiaugiuosi ir dar kartą labai dėkoju UAB „Žvyro karjerams“ už tokią nuostabią dovaną.“ – kalbėjo seniūnė  A. Ingelevič.

Renginyje dalyvavo: (iš kairės) Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos studijų studentė Justina Malaškevičiūtė, laikraščio „Trakų žemė“ redaktorė Jolanta Zakarevičiūtė, Seimo narys Jonas Liesys, Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Marija Puč, Seimo narių Jono Liesio ir Juozo Baublio padėjėja Vilma Puišienė, Zenonas Kuzborskis

Paminklo idėja

UAB „Žvyro karjerai“ direktorius gamybai Skirmantas Skrinskas papasakojo, kaip gimė idėja įteikti dovaną Seniesiems Trakams. „Viename iš susirinkimų nusprendėme, kad Lietuvos kapitalo įmonei šimtmečio proga reikia kažką padovanoti Valstybei, – pasakojo S. Skrinskas. –
Dirbame Senuosiuose Trakuose, turime puikių darbuotojų iš čia, todėl ir galvojome, ką galėtume padovanoti šiam kaimui. Kadangi tai yra Lietuvos istorijos pakilimo laikotarpio lopšys ir Vytauto Didžiojo gimimo bei Gediminaičių stulpų įprasminimo vieta, todėl ir manėme, kad šie valstybingumo simboliai ir turėtų atsirasti Senuosiuose Trakuose. Su seniūne A. Ingelevič sutarėme, kad Seniesiems Trakams reikėtų grąžinti Vytauto karūną. Deja, karūnos dar neradome, nors intensyviai kasame, bet ten, kur ji galėtų iš tikrųjų būti, mums kąsti neleidžia Trakų istorinis nacionalinis parkas. Mums yra garbė ir malonumas, kad dirbame tokioje draugiškoje ir jaukioje bendruomenėje.“
Dailininkų sąjungos skulptūros ir vitražo centro direktorius Česlovas Kavoliūnas atskleidė, kaip atsirado ši skulptūra: „Skulptorius Kęstutis Musteikis ne vieną mėnesį sėdėjo archyve ir ieškojo, kaip būdavo vaizduojamas Vytis. Jis dėliojo, dėliojo, o vyčių pavyzdžių buvo visokiausių: ir su pakelta uodega, ir su nuleista, ir surišta, ir su ietimi, ir su kalavijais, ir ant herbo skydo buvo Gedimino stulpai, ir dvigubas kryžius. K. Musteikis sudėjo visus tuos vyčių pavydžius, štai turime darbo rezultatą.“

Apdovanojimai

Į Senuosius Trakus atvyko ir Kauno sąjūdžio pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas, kuris pasidžiaugė labai gražiu ir įdomiu paminklu, susijusius su Lietuvos istorija. „Tai yra tam tikras, iš kartos į kartą ateinantis ir tam tikrus mūsų veiksmus, tam tikrą gyvenimą rodantis ženklas, – kalbėjo Kauno miesto atstovas. – Šia proga mes turime svečių, kurie taip pat turi tam tikrų panašumų –
panašią karo istoriją, kuri šiandien kažkiek dar tęsiasi. Todėl norėčiau pakviesti gerbiamą Ukrainos kovotoją Nikolajų Kniazevą ir jam įteikti atminimo medalį.“ Pastarasis širdingai dėkojo už Lietuvos palaikymą, kovoje prieš Rusiją. Taip pat R. Kaminskas įteikė apdovanojimą „Lietuvos sąjūdžiui su Sąjūdžiu už Lietuvą“ Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos direktoriui Jonui Kietavičiui.

Pagrindiniai rėmėjai

Šio projekto realizavimas nebūtų įgyvendintas be rėmėjų. Pagrindinis projekto mecenatas – UAB „Žvyro karjerai“, kiti rėmėjai –
UAB „Geodeziniai matavimai“, UAB „Gatvita“, UAB „Šviesos technologijos“. Renginio rėmėjas – Trakų rajono savivaldybės administracija, Senųjų Trakų seniūnija ir Trakų kultūros rūmai.

Justina MALAŠKEVIČIŪTĖ,
Vilniaus universiteto
Komunikacijos fakulteto
Žurnalistikos studijų studentė
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *