Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejaus remontas ir perspektyvos

Parašyta: 2022-10-11 | Kategorija: Karaimai, Naujienos, Trakai |

Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė

Jau kuris laikas Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejus, vienintelis toks pasaulyje, yra uždarytas – vyksta remonto darbai. Trakų istorijos muziejaus, kuriam priklauso šis karaimų muziejus, direktorė Alvyga ZMEJEVSKIENĖ „Trakų žemės“ skaitytojams papasakojo apie nuveiktus ir būsimus šio muziejaus remonto darbus.

Pirmiausia prašytume skaitytojams pristatyti Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejaus atsiradimo istoriją?

Serajos Šapšalo vardo karaimų tautos muziejus yra Trakų istorijos muziejaus ekspozicinis padalinys (Karaimų g. 22, Trakai). 1938 m. Lenkijos vyriausybė, atsiliepdama į Serajos Šapšalo iniciatyvą, karaimų muziejaus statybai Trakuose asignavo 33 tūkst. zlotų. Muziejaus statybose (vadovaujamose architekto Jano Borovskio, 1890–1966) aktyviai dalyvavo ir patys karaimai. 1938 m.
liepos 6 d. įvyko kertinio akmens pašventinimo iškilmės. 1939 m. prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas nutraukė statybos darbus. Visa kolekcija liko S. Šapšalo bute, Vilniuje, ir kaip karaimų muziejus butas veikė nuo 1941 m. iki 1951-ųjų pradžios. Panaikinus muziejų, eksponatai perduoti Lietuvos mokslų akademijai bei Lietuvos nacionaliniam muziejui. Pagrindinė Trakų kraštotyros muziejaus (taip tada vadinosi Trakų istorijos muziejus), įkurto 1948 m. liepos 28 d., paskirtis buvo propaguoti sovietinės santvarkos laimėjimus. 1948 m. spalio 4 d. Trakų apskrities vykdomojo komiteto sprendimu naujai kuriamam muziejui perduotas minimo buvusio Karaimų muziejaus pastatas. Tačiau patalpas pirmame ir antrame aukštuose muziejus visiškai atgavo tik 1959 m., o rūsys muziejui perduotas tik po trejų metų. 1967 m. buvo įrengta Karaimų etnografinė paroda, kurios pagrindą sudarė S. Šapšalo sukauptos kolekcijos eksponatai. Dirbdamas Teherane jis sukaupė turtingą monetų kolekciją, kurią vėliau papildė Kryme ir Turkijoje rinktais eksponatais. Keliaudamas po įvairius kraštus, S. Šapšalas nuolat plėtė ir turtino savo kolekciją negailėdamas tam asmeninių lėšų. XX a. 4-ojo deš. pradžioje jo surinktą karaimų muziejaus kolekciją sudarė: 1 141 eksponatas, 1 039 knygos, apie 200 įvairių rankraščių hebrajų, turkų, arabų, persų ir karaimų kalbomis. Šiuo metu dalis S. Šapšalo surinktos kolekcijos yra saugoma Trakų istorijos, Lietuvos nacionalinio, Lietuvos nacionalinio dailės muziejų rinkiniuose, Lietuvos nacio­nalinėje bibliotekoje, Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje (sudaro atskirą Serajos Šapšalo fondą).

1997 m. ši ekspozicija atnaujinta. Pastaroji supažindino su karaimų tautos istorija, buitimi bei papročiais ir buvo vienintelis tautos, kuri prieš 600 metų iš Krymo atsikėlė į Lietuvą, savitos istorijos ir kultūros įamžinimo bei pažinimo atspindys. Iki 2011 m. šis Trakų istorijos muziejaus padalinys buvo vadinamas „Karaimų skyriumi“, tais pačiais metais, minint S. Šapšalo 50-ąsias mirties metines, šiam ekspoziciniam padaliniui suteiktas Hadži Seraja Chano Šapšalo – profesoriaus, orientalisto, tiurkologo, karaimų tautos muziejaus įkūrėjo, dvasinio ir pasaulietinio karaimų tautos vadovo vardas, ant pastato atidengta šį įvykį įamžinanti paminklinė lenta.

Visų pirma, kiek žinoma visuomenei, Trakų istorijos muziejus nuomoja šias patalpas iš karaimų bendruomenės, kuriai jis priklauso nuosavybės teise?

2015 m. Karaimų religinė bendruomenė kreipėsi į teismą prašant pripažinti faktą, kad iki 1940 m. liepos 30 d. nuosavybės teise priklausė Lietuvos karaimų religinei bendruomenei, atnaujinti terminą nuosavybės teises į Karaimų muziejaus pastatą patvirtinantiems dokumentams pateikti. Nurodė, kad Lietuvos karaimų religinei bendruomenei (toliau – Bendruomenė) iki 1940 m. įvykdytos religinėms bendrijoms ir bendruomenėms priklausančio turto nacionalizacijos, nuosavybės teise priklausė pastatas, kuris buvo statytas už Bendruomenei paaukotas lėšas, ant Bendruomenei priklausančio žemės sklypo. Žemės sklypą (1 400 kv. m ploto) pastato statybai Bendruomenei padovanojo Trakų miesto taryba 1938 m. kovo 1 d. Pastato statyba buvo pradėta 1938 m. liepos 6 d., tačiau nebuvo baigta, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Pastatas, motyvuojant tuo, kad niekas nepateikė nuosavybės dokumentų į jį, buvo nusavintas. Po 1995 m. kovo 21 d. priimto Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo, neišsprendus jo grąžinimo Bendruomenei klausimo, muziejaus pastatas yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos žinioje ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu perduotas Lietuvos istorijos muziejui Trakuose.

Karaimų muziejaus Trakuose statybos pradžia – pamatų pašventinimas, 1938 m. liepos 6 d. Ant laiptelių, uždengtų kilimu, maldos tekstą skaito hachanas Hadži Seraja Chanas Šapšalas. Kairėje stovi hachanas Simonas Firkovičius, dešinėje – hachanas Abkovičius

Nuo 1992 m. Bendruomenė ne kartą kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę, Lietuvos Respublikos kultūros ministrą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, įskaitant ir pastatą. 2012 m. sausio 19 d. Bendruomenė kreipėsi į Vyriausybę su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Pastatą, 2012 m. balandžio 17 d. gautas Ministro Pirmininko tarnybos pasitarimo protokolas Nr. 9-59, kuriame nurodyta, kad tikslinga Įstatymo nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl Bendruomenės nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, grąžinant nekilnojamąjį turtą Lietuvos karaimų religinei bendruomenei natūra pagal Įstatymo 15 str. 1 d., taip pat Bendruomenei pasiūlyta kreiptis į teismą dėl Bendruomenei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, adresu Karaimų g. 22, Trakai, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir gavus tokį teismo sprendimą jį pateikti Kultūros ministerijai, kuri, suderinusi grąžinimo klausimus su Vyriausybe, pagal panaudos sutartį suderintam terminui pastatą grąžins Bendruomenei. Pareiškėjas neturi nuosavybės teises į pastatą patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia, t. y. ne teismo tvarka. Bendruomenė prašymus atkurti nuosavybės teises į turėtą turtą pateikė 1993 m. rugpjūčio 18 d. ir 1994 m. vasario 15 d. Trakų rajono valdytojui, 1994 m. balandžio 20 d. Vyriausybei, 1994 m. gruodžio 15 d. Kultūros ministrui. Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškimą tenkino visiškai, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad muziejaus pastatas, iki turto nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė Lietuvos karaimų religinei bendruomenei, juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu, atnaujino Lietuvos karaimų religinei bendruomenei terminą nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimui dėl nekilnojamojo turto – muziejaus pastato, grąžinimo. Teismas pažymėjo, jog 1992 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos Kultūros paveldo departamento direktoriaus raštu Nr. 41-05-678 Lietuvos karaimų religinės bendruomenės pirmininkas M. F. buvo informuotas, kad Kultūros ir švietimo ministerija sutiktų perduoti karaimų bendruomenei pastatą Trakuose, Karaimų g. 22, jei jis būtų ir toliau naudojamas muziejinei paskirčiai.

2016 m. Apeliacinio teismo Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkti įrodymai leidžia pagal Lietuvos Karaimų religinės bendruomenės pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ši bendruomenė nuosavybės teise iki turto nacionalizacijos valdė Karaimų bendruomenės pastatą. Pasibaigus teismų maratonui Karaimų religinė bendruomenė ir Trakų istorijos muziejus susitarė, kad šio pastato patalpose ir toliau veiks įkurta ekspozicija pristatanti karaimų tautos istoriją bei kultūrą.

Šiuo metu vyksta Serajos Šapšalo vardo karaimų tautos muziejaus remontas, tad norime paklausti, kas jau yra atlikta ir kodėl apskritai to remonto prireikė, prisimenant, kad pokario metais šiuose patalpose veikė Trakų spaustuvė?

Pastato remonto prireikė dėl natūralių pastato „senėjimo“ priežasčių. Buvo aptrupėjęs fasado tinkas ir apsilupę dažai, apgriuvusios mūrinės palangės, apdužusios stogo čerpės, prakiuręs stogas… Pastatas ne tik vizualiai neatrodė estetiškas –
dėl nuolat besikaupiančios drėgmės viduje pradėjo plisti pelėsis, drėko elektros laidai, sklido nemalonus kvapas. Dėl kiauro stogo antrame aukšte nebegalėjo būti saugomi rinkinio eksponatai, kuriuos teko skubiai „evakuoti“ į kitas muziejaus saugyklas. Šiuo metu yra atlikti pamatų remonto darbai, įrengta teptinė hidroizoliacija, šiltinant cokolius ir rūsio sienas tepant mineraliniu mišiniu įrengta ritininių medžiagų hidroizoliacija, šiltinant cokolius ir rūsio sienas, tvirtinant drenažo ritininę dangą pakeisti stogo grebėstai ir gegnės, kraigas, stogas apšiltintas ir uždengtas naujų keraminių čerpių danga, sutvarkytas kaminas, atkurtos nubyrėjusios palangės, pakeistos išorinės durys, pritaikant įvažiavimui su neįgaliojo vežimėliu. Taip pat sienos nutinkuotos dekoratyviniais tinko skiediniais, perdažytas fasadas, pakeisti mediniai langai. Taipogi sutvarkytas ir kiemelio „gerbūvis“: pakeisti lietvamzdžiai ir lietaus vandens (paviršinio) surinkimo ir nutekėjimo latakai, suręsta nauja dažyto medžio tvora ir varteliai, kiemas išklotas naujomis trinkelėmis, pasėta žolės veja. Š. m. rugpjūčio 8 d. susirinkusi karaimų bendruomenė naujai sutvarkytame kiemelyje minėjo Kurban (Aukos dienos arba Gavėnios pabaigos) šventę.

Pasibaigus remonto darbams, kokios muziejuje bus pristatomos ekspozicijos? Kokia yra šio muziejaus vizija?

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vykdydamas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2021 m. sausio 12 d. įsakymą „Dėl Lietuvos karaimų metų minėjimo 2022 metais veik­lų sąrašo parengimo“, išanalizavo ir apibendrino Lietuvos karaimų kultūros bendrijos ir Lietuvos karaimų religinės bendruomenės pateiktą veiklų plano projektą bei pasitarimuose nuotoliniu būdu aptarė jį su institucijomis ir organizacijomis, kurios numatomos šių veiklų vykdytojai. Trakų istorijos muziejus yra gana aktyvus vykdytojas, prisiėmęs įsipareigojimų drauge kurti karaimų tautai dedikuotų metų veiklų kultūrinę kokybę, sukurti naujus muziejinius produktus ir paslaugas. Vienas šių įsipareigojimų – parengti atnaujintos
S. Šapšalo karaimų tautos namų ekspozicijos koncepciją ir techninį įrengimo projektą. Kadangi buvusi ekspozicija, paskutinį sykį atnaujinta prieš 25 metus, buvo ir techniškai, ir vizualiai pasenusi, nepatraukli šiuolaikiniam lankytojui, buvo nuspręsta didinti jos patrauklumą, integruojant modernius veiksnius – išmaniuosius sprendimus, pasitelkiant naująsias technologijas. Ekspozicijos „stuburas“ – du pagrindiniai, tarpusavyje glaudžiai besisiejantys naratyvai:

I. Karaimai – Lietuvos rytiečiai (S. Šapšalo kauptas orientalistinis rinkinys pristatytas kaip artefaktų kolekcija – su menotyriniais, istoriniais aprašymais. Taip pat pasitelkus interaktyvias priemones pristatyti objektus, kurie fiziškai saugomi kituose muziejuose. Atskira ekspozicijos dalis – savotiška duoklė muziejaus pradininkui ir įkūrėjui – Seraja Šapšalui. Pristatoma jo asmenybė: biografiniai faktai, veikla, nuopelnai ir pan.)

II. Karaimai – Lietuvos senbuviai. Šioje ekspozicijos dalyje bus pristatoma religija, tradicijos ir kalba. Ketinama pirmąjį aukštą išnaudoti kaip ekspozicinę, komunikacinę, interaktyvią erdvę. Čia per bendruomenės, šeimų, žmonių gyvenimo istorijas visais periodais (vadinamąsias asmenines patirtis) bus pristatoma istorija, religija, papročiai, kalba (archyvinė fotomedžiaga, eksponatai, dokumentai, leidiniai. Statiška ekspozicija papildoma filmuota medžiaga, garsu). Karaimų, kaip valstybės piliečių, istorinis integralumas. XIX a. viduryje lankęs Trakus lenkų poe­tas Vladislovas Sirokomlė apie karaimus rašė, kad jie jaučiasi čia oriai: „ Nes jie ir patys ipso jure (t. y. pačia teise, dėl įstatymo) buvo pusiau bajorai… Jie laikė save tikrais šio krašto piliečiais, o ne svetimais“. Ekspozicijoje pristatoma laiko ir įvykių juostą, tokiu būdu rodoma karaimų senbuvystė Lietuvos teritorijoje – 625 metai Lietuvoje, tai pasikeitusios 25 kartos.

Serajos Šapšalo vardo karaimų tautos muziejus Trakuose

Labai simboliška, kad ir ekspoziciją naujiname po 25-erių metų pertraukos. Religija, tradicijos, papročiai, tiurkiškos šaknys per dabar gyvenančios ir gyvos bendruomenės švenčių pristatymus, videoturą kenesoje, išskirtines vestuvių apeigas – filmai, nuotraukos, tradicinių ritua­lų filmuotos ištraukos. Ir, žinoma, visa tai papildant muziejuje saugomais karaimikos rinkinio artefaktais. Dar vienas svarbių atnaujintos ekspozicijos dėmenų – karaimų kalba, kaip didelės tiurkų šeimos archaiškiausia, saugoma ir nykstanti kalba. Numatytas filologinis pristatymas, leidiniai, mokyklų pasirodymų ištraukos, dainų, eilių įrašai, audiomokytojas, kai lankytojas pats įtraukiamas į aktyvų pažinimo ir mokymosi procesą, mokomas tam tikrų žodžių ar frazių. Unikali karaimų pasaulėžiūra ir pasaulėjauta pristatoma per menines, estetines ir etines nuostatas: vyrai, moterys, vaikai, tėvai, seneliai, anūkai, giminaičiai, pedagogika / auklėjimo tradicijos, ornamentika, rankdarbiai, tautinis kostiumas, maisto kultūra, viešieji ir privatūs interjerai ir kita. Antrame pastato aukšte numatyta įrengti eksponatų saugyklas, o cokoliniame aukšte – edukacinę erdvę. Čia ateityje turėtų būti kulinarinio paveldo edukacijos, tradicinių karaimų amatų edukacinės veiklos, be metodinių tradicinių priemonių naudojant ir modernų interaktyvų dėmenį. Na, o pagaminta edukacinė dėlionė kenesa jau naudojama muziejaus edukacijose vykdant keliaujančio muziejaus projektą – „Trakų istorijos muziejaus dienos regionuose“. Šių veiklų metu ne tik susipažįstama su karaimų tautos istorijos dalimi, kulto pastato architektūra, religijos ypatumais, bet ir dalyvaujama filologinėje, lingvistinėje edukacijoje – dėliojant kenesos pastato kaladėles, mokomasi ant jų esančių unikaliosios karaimų kalbos žodžių.

Kada realiai bus baigti remonto darbai ir muziejus galės atverti duris lankytojams?

Šiuo metu ketinama pradėti vidaus elektros instaliacijos keitimo, apšvietimo sistemos naujinimo darbus, bus tvarkomas interjeras – naujinamos grindys, sienos, laiptai, remontuojami sanitariniai mazgai. Tačiau dar sunku numatyti, kada atnaujintas ir modernią ekspoziciją savo lankytojams galintis pasiūlyti S. Šapšalo karaimų tautos muziejus galės pakviesti svečiuotis pirmuosius lankytojus. Nėra aiškus ekspozicijos atnaujinimo finansavimo klausimas, kurį vis dar bandoma išspręsti.

Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi

Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ

Andriaus Valužio nuotr.


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *