Šiukšlintojai prieglobsčio ieško miškuose

Parašyta: 2017-07-23 | Kategorija: Gamta, Naujienos, Trakai |

Augant visuomenės vartotojiškumui, buityje susikaupia vis daugiau atliekų, kurių tvarkymas tampa rimta problema. Pasitaiko atvejų, kai jomis atsikratoma paprasčiausiu, tačiau mažiausiai humanišku būdu – jos paliekamos irti miškuose. Pasidomėjome, kokia situacija yra Trakuose  – jauniausiame šalies kurorte.

Surenka tonomis

Kas geriau galėtų pasakyti, kiek šiukšlių ir įvairių atliekų suslepiama miškuose, jei ne miškininkai. VĮ Trakų miškų urėdijos vyr. miškininkas Dainius Taukis teigia, kad per metus urėdijai priklausančiose teritorijose surenkama iki 30 tonų įvairių atliekų.
Nors Lietuvoje pradėjus taikyti užstato sistemą miškuose sumažėjo išmetamos taros, kurią galima grąžinti, atsirado kita problema – nuolatiniai šiukšlintojai. Jie už tam tikrą mokestį iš gyventojų surenka atliekas, tačiau jų netvarko, o dideliais kiekiais išmeta miškuose.
„Tokie atvejai baisiausi, nes tada miškuose galima rasti visko. Daug statybinių medžiagų, plytgalių. Negražu, kai iš mašinos šiukšlę išmeta, poilsiavietėje palieka, neišsiveža, bet mes bent pajėgūs jas surinkti, o kai išmeta dideliais kiekiais ir plytų, turim ir ekskavatorius samdytis. Surinktas atliekas vežam į sąvartynus ir dar mokam sąvartynų mokestį“,  – pasakoja miškininkas. Šį teršėją pamėgusį atliekas slėpti Lentvario girininkijoje ir Vilniaus rajono miškuose, miškininkai išaiškino. Ir tai ne vienintelis toks atvejis.
Pačių vietinių gyventojų paklausėme, ką daryti su tokiais pažeidėjais. „Žinoma, bausti reikia, – sako trakiškis Jonas. – Šiukšlių miške daugiau negu grybų“. Paklaustas, kaip pats tvarko atliekas, tikina, viską išmetantis į konteinerį greta namų.
Tuo tarpu ponia Janina teigia, kad kur vežti senus baldus, tikrai nežinotų. Pasirodo, tik iš žurnalistų moteris išgirdo, kad rajone yra įrengta speciali tokių atliekų surinkimo aikštelė.

Pražūtingas poveikis aplinkai

Be to, kad atliekos ir šiukšlės miškuose bado akis poilsiautojams, jos tampa tikra pragaištimi tenykščiams žvėrims. Atliekų su maisto likučiais pavilioti gyvūnai kartu su rastu maistu dažnai suėda ir jo pakuotės dalių, pavyzdžiui, plastikinių maišelių, arba patys įstringa buitinėse atliekose, įsipainioja į laidus ir žūva. Kai kuriais paskaičiavimais, vien plastikas kasmet pasaulyje pražudo milijardą paukščių ir gyvūnų.
Kita bėda – toksinės atliekos. Cheminės trąšos, kosmetikos priemonės, pesticidai ir panašios atliekos paliktos miške nuodija augalus, gyvūnus, kenkia dirvožemio ir vandens kokybei. Kai kurie pavojingi chemikalai keliauja net požeminiu vandeniu bei oru, todėl išplinta kur kas didesnėse teritorijose.
Miškuose išslapstytos atliekos taip pat neturi jokių galimybių būti panaudotos dar kartą. Pavyzdžiui, stiklo butelį galima perdirbti neribotą kiekį kartų, o išmestas gamtoje jis irs, kai kurių mokslininkų skaičiavimais, nuo penkių amžių iki milijono metų, mat stiklas yra viena patvariausių medžiagų.

Kainuoja brangiai

Ar šiukšlintojams atsiperka atliekų išmetimas miškuose, galima nesunkiai paskaičiuoti. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, miške išmetus nedidelį kiekį atliekų teršėjui skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų, o už vieno kubinio metro miško užteršimą pavojingomis atliekomis ir didesniu jų kiekiu numatoma bauda nuo 1 400 iki 2 400 eurų. Ir tokia suma tikrai nėra pati didžiausia. Pavyzdžiui, užteršus penkis kubinius metrus miško didesniu pavojingų atliekų kiekiu gali tekti atseikėti ir 4 300 eurus. Prie šių baudų paprastai dar prisideda bauda už žalą gamtai – šios sumos dažnai būna išties įspūdingos. Beje, šiukšlių surinkimas iš miškų finansuojamas pačių mokesčių mokėtojų lėšomis.
Tuo tarpu, kiek kainuotų atliekas ir šiukšles tvarkyti tinkamai? Pasidomėjome. Trakų rajone, Lentvaryje, Trakų g. 1a, veikiančioje didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje priimamos tokios atliekos kaip baldai, tekstilės gaminiai, panaudotos padangos, stiklo ir metalinės pakuotes bei kt. Taip pat galima pristatyti pavojingas atliekas: dažų ar lako atliekas, pavarų dėžes ir tepalinę alyvą, stabdžių ir aušinamuosius skysčius, baterijas, akumuliatorius ir pan. O svarbiausia, kad gyventojai jas gali atvežti nemokamai. Pavyzdžiui, vienas žmogus per metus gali priduoti 4 padangas ir 250 kg baldų.
Greta esančioje žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje per metus galima nemokamai palikti 1 kubinį metrą medžio žievės ir medienos, biologiškai skaidžių, miškininkystės ar turgaviečių atliekų. Be to, šios atliekos gali būti kuo puikiausiai kompostuojamos. Tuo tarpu stiklo, kartono, plastiko pakuotėms skirti atskiri konteineriai. Tinkamai jas išrūšiavus, jos galės būti perdirbtos ir ne po vieną kartą.

Užs. Nr. 445

Juozo Vercinkevičiaus nuotr

 

 

 

 

 


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *