Skrydis virš tobulo bityno be mėlynų kelnių

Parašyta: 2018-09-10 | Kategorija: Bitininkystė, Naujienos |

Saulėtą ir šiltą rugpjūčio rytą Trakų neįgaliųjų užimtumo centro autobusiuku lekiame į Taučionių kaime įkurtą centro bityną. Korių dėžių, bitininko kostiumų, dūminių prigrūstas autobusiukas neria į sunkiai pastebimą keliuką žolėje – miško laukymėje, pasislėpę pušų ir beržų paunksmėje, išrikiuota aštuoniolika avilių.
Sunku rasti geresnę vietą bitynui nei Taučionių geomorfologinis draustinis, kurio reljefą suformavo prieš 15 000 m. slinkęs ledynas, – kalvos, rėvos, laukinės pievos, lapuočiu ir spygliuočių miškai, Laukščežerio pelkė ir ežerėlis. Jis yra toli nuo intensyvaus ūkininkavimo plotų – nėra monokultūrinių laukų, taršos  šaltinių.

Trakų neįgaliųjų užimtumo centro direktorius Juozas Norinkevičius bitininkystės amato moko Audrutę Jurgaitienę (kairėje) ir Natalją Saveljevą

Vieninteliai Lietuvoje moko bitininkavimo amato žmones su fizine negalia

Unikali idėja mokyti bitininkystės neįgaliuosius gimė buvusios centro vadovės dr. Astos Kandratavičienės galvoje, o dabartinis direktorius Juozas Norinkevičius ją nuosekliai plėtoja ir tobulina – 40 bičių šeimų skirtingose Trakų rajono vietose, edukacinės bitininkystės pamokos, žvakių gamyba iš bičių vaško. „Tačiau svarbiausia, kad galime mokyti žmones su fizine negalia bitininkavimo meno, vėliau jie gali įsidarbinti ir praktiškai pritaikyti savo įgūdžius“, – sako Trakų neįgaliųjų užimtumo centro direktorius J. Norinkevičius.
Su mumis į bityną atvykusi Stasė Čiupailienė baigė 6 mėnesius centre trukusius kursus ir liko ten dirbti. Natalja Saveljeva yra dar tik studentė, tačiau drąsiai sukasi apie avilius – keičia korius, renka pikį ir atidžiai klauso Juozo pamokymų…

Trakų neįgaliųjų užimtumo centras turi 40 bičių šeimų skirtingose Trakų rajono vietose

Lietuvos darbo birža apmoka bitininkystės kursus

Audrutė Jurgaitienė – verslininkė iš Ukmergės, atvyko mokytis bitininkavimo į VšĮ Trakų neįgaliųjų užimtumo centrą. „Gerai, kad Lietuvos darbo birža finansuoja ir mokymus, ir apgyvendinimą. Tai – puiki galimybė norintiesiems užsiimti šiuo nuostabiu amatu“, – tęsia pasakojimą Juozas.
Audrutė taip ramiai pučia dūminę, apžiūri korius, kad abejonių nekyla – ji yra tikra bitininkė. „Tik nežinau, ar nesu alergiška bičių įkandimui – dar nė karto nėra įgėlusi“, – juokiasi moteris ir priima direktoriaus Juozo iššūkį – abu nusiima apsauginius veido tinklelius ir tūkstančiams bičių zujant aplink palinksta virš avilio.

Studentės kartu su Juozu Norinkevičiumi drąsiai sukasi apie avilius

Sertifikuotas medus

VšĮ Trakų neįgaliųjų užimtumo centras dalyvauja Nacionalinėje žemės ūkio ir maisto kokybės sistemoje, o tai reiškia, kad „žmonėms vartoti skirti produktai, kurių kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus, dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų naudojimo pasižymi ypatingomis savybėmis.
Jų gamybos ir (ar) perdirbimo procesas išsiskiria natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimo aspektais“. Bitininkavimui taikomi šie reikalavimai: bitynai turi būti įkurti vietovėse, kur nevykdomas intensyvus ūkininkavimas, aviliai pagaminti iš medžio, medus išsukamas nerūdijančio plieno talpose, pilstomas tik į stiklinius indus, stiklo tara nauja, švari, stiklainiai sandariai uždaryti, su etiketėmis, medus patikrintas sertifikuotoje laboratorijoje.

Dūmus bitėms pūsti reikia labai saikingai

Žmogus su charizma

Sakoma, kad gerų žmonių bitės negelia. Juozas Norinkevičius eina pas bites be tinklelio, be pirštinių. „Svarbu žinoti, kaip elgtis – nevaikščioti pro bičių nusileidimo takus, būti švariam, ramiam, nesuirzusiam, ir, šiukštu, neprispausti kurios nors bitės apžiūrint lizdą“, –pasakoja direktorius. Svarbios ir oro sąlygos, bičių veislė (bityne laikomos Karnikos ir Bakfasto bitės, kurios skiriasi tiek išvaizda, tiek charakteriu).
Stebiuosi, kiek darbų šis žmogus spėja nuveikti vienu metu, juk Trakų neįgaliųjų užimtumo cent­ras užsiima ne tik bitininkyste – čia ruošiami tekstilės, medienos apdorojimo, vytelių pynėjų, gėlių ir želdynų specialistai…

Trakų neįgaliųjų užimtumo centro bičių aviliai pastatyti ant kilnojamos platformos

Deja vu arba skrydis virš gegutės lizdo

Jau ne pirmus metus centro direktorius Juozas Norinkevičius bei Trakų krašto fotografų asocia­cijos „Fotra“ pirmininkė ir fotografijos studijos-galerijos „PerForm“ vadovė Dana Buinickaitė organizuoja išvykas į bitynus. Ir šį saulėtą bei jaukų rugpjūčio rytą laukiame Trakų neįgaliųjų užimtumo centro salėje direktoriaus. Tačiau vienas iš centro senbuvių praneša, kad vadovas atsiprašo, tačiau šiek tiek vėluos. Pasirodo, ne viskas medaus kopinėjimui buvo suruošta, ne visi studentai suprato ar praklausė, ką turi padaryti.
Braukdamas prakaitą, Juozas Norinkevičius atsidūsta: „Daug ką pats turiu patikrinti, kitaip nuvažiuosime į bityną be pusės daiktų.“ Pievoje priešais centrą direktorius rodo mums mokomąjį avilį ir pasakoja, kokių nuotraukų reikėtų centrui ir jo edukacinėms programoms. Staiga jo žvilgsnis sustingsta, pamačius per pievą pas mus atbėgantį iki ausų išsišiepusi centro mokinį su bitininko tinkleliu ir tamsiomis kelnėmis. „Kurgi išsiruošei, į bityną, su juodomis kelnėmis? Taigi, tu taikiniu bitėms būsi“, – griebiasi už galvos vadovas (nežinantiems – bitės nemėgsta tamsių rūbų ir kimba į juos vos pamačiusios!). „Ne, direktoriau, mano kelnės visai ne juodos, o mėlynos“, – šaukia būsimasis bitininkas. „Nusirenk, šiandien į bityną negali važiuoti“, –purto galvą Juozas…

Taučionių geomorfologinis draustinyje esanti Laukščežerio pelkė

Jūratė BUIVIENĖ
Autorės nuotr.


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *