Jau penkiolikti metai rugsėjo 27-ąją dieną Lietuvoje minima Socialinių darbuotojų diena. Ją minės ir 200 socialinį darbą dirbančiųjų mūsų rajono savivaldybėje.
Trakų pradinės mokyklos neįgalių vaikų socialinės globos skyrius veikia jau beveik 20 metų. Jame teikiamos paslaugos viso rajono vaikams, kurie turi įvairias negalias. Darbas su tokiais vaikais tikrai teikia daug pasitenkinimo, išpildo svajones, kelia naujus iššūkius, bet kartu tai yra ir dideli įsipareigojimai.
Ar galėtume save įsivaizduoti kitame darbe po daugelio metų su šiais vaikais? Gal, pavyzdžiui, kažkas iš mūsų norėtų būti oro balionų instruktoriumi, bet neįsivaizduoju, ar tokia profesija egzistuoja. Galima pagalvoti, kad tai ekstremalu ar netgi kvaila, bet darbas su neįgaliais vaikais reikalauja pozityvių nuostatų ir bekompromisinių sugebėjimų, nepaprastos drąsos, nestandartinių sprendimų, valios siekiant tikslo bei aistros, nes tokie vaikai yra dovana.
Ir nors skamba tai kiek beprotiškai, bet taip mes vertiname šį darbą. Galėtume dirbti ir kitus darbus, bet būtent darbas su šiais vaikais suteikia pilnatvės išsipildymo ir laimės jausmą, daug pasitenkinimo. Tokie vaikai nevaidmainiauja, iš karto pastebi, kas su jais nenuoširdus. Jie reikalauja tiek nedaug – šypsenos, apkabinimo, supratingumo. O mes, suaugusieji, už tai apdovanojami labiau. Vaiko pasitikėjimas suaugusiais iš tikrųjų yra nepaprastas jausmas.
Rūpintis neįgaliais vaikais reikia taip, kad jie galėtų realizuoti savo talentus, be baimės ir rūpesčių įžengti į suaugusiųjų gyvenimą, kad, visų pirma, jaustųsi laimingi ir reikalingi. Neįgalaus vaiko išsivystymui reikalingas kontaktas su sveikais žmonėmis ir kitais vaikais. Vaikai yra atviri bet kokiai veiklai. Daug kas priklauso nuo suaugusiųjų, kurie turi jiems padėti, tačiau ne trukdyti.
Neįgaliųjų integracija praturtina sveikuosius bendraamžius, moko atsakingumo, kantrybės, pagarbos ir tikroviško požiūrio į realybę. Mes, suaugusieji, turime jiems padėti, kad jie tai patirtų. Neįgalūs vaikai nereikalauja ypatingų teisių, kažkokių ypatingų privilegijų. Visi mes norime jaustis mylimi, priimami. Jie turi tokias pat teises, kurios priklauso kiekvienam žmogui, kiekvienam piliečiui.
Socialinis darbas su neįgaliais vaikais nėra lengvas. Sunkiausia šiame darbe yra žmogiškasis bejėgiškumas susiduriant su apribojimais. Yra „sienos“, kurių neįmanoma sugriauti. Yra situacijos, kuriose jiems galime suteikti tik meilę. Daug ko galima išmokti, tačiau negali būti profesionalas šioje srityje, jei dirbi ne iš visos širdies. Universitetuose ir mokymuose nemoko, kaip priglausti vaiką, kuriam tik iš penkto karto pavyko paspirti kamuolį draugui, arba kuris kelias dienas bando pasakyti žodį taip, kad jį suprastų.
Socialinį darbą dirbantis asmuo suvokia savo vaidmenį, atsakomybę, sunkumus, su kuriais tenka susidurti. Štai ką patys socialiniai darbuotojai galvoja apie savo darbą:
„Socialinis darbuotojas – tai ne tik profesija. Tai – misija. Tai netradicinis požiūris į šeimas ir naujų kelių ieškojimas. Mano darbas – tai iššūkis, atsakomybė, o kartais ir pavojus. Sąmoningumas, kad dėl mano veiksmų kažkas atsistoja ant kojų ar pakeičia savo gyvenimą, suteikia pasitenkinimą. Žinau, kad esu reikalingas.“
„Tai darbas, kuris reikalauja daugelio sričių išmanymo, teisės aktų žinojimo bei bendradarbiavimo su kitomis institucijomis. Darbe mokausi pažinti save ir ugdau save kaip asmenybę.“
Socialinio darbuotojo dienos proga linkime visiems dirbantiems šioje srityje neprarasti širdies šilumos, jautrumo, veiklos efektyvumo, įtikinėjimo dovanos bei empatijos. Svarbiausia išlikti savimi. Kiekvienas socialinis darbuotojas yra nepakartojamas žmogus.
Andželika Teresa JACHIMOVIČ,
Trakų pradinės mokyklos neįgalių vaikų socialinės globos skyriaus
vyriausioji socialinė darbuotoja
