Beveik pusę amžiaus aukštadvarietis Stasys Grušauskas dirbo vargonininku Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčioje ir skambindavo varpu, kviesdamas parapijiečius į šv. Mišias, o birželio 30 d. šis bažnyčios varpas skambėjo jam pačiam, išlydimam į paskutinę kelionę.

Gedulingas šv. Mišias aukojo ir į paskutinę kelionę lydėjo Aukštadvario bažnyčios klebonas monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius, Onuškio bažnyčios klebonas Algimantas Gaidukevičius, Tauragės įgulos kapelionato kapelionas kpt. Saulius Kristapavičius, kunigas Donatas Šukys, Aukštadvario parapijiečiai ir kiti velionį pažinoję gyventojai.

Grušauskas gimė 1944 m. gegužės 29 d. Aukštadvario krašte, Karaliūnų kaime, ir visą gyvenimą nuo šio krašto nenutolo. Baigęs Tolkiškių septynmetę mokyklą sumanė tapti vargonininku, o jo mokytojas buvo Onuškio bažnyčios vargonininkas Vytautas Ažubalis. Pramokęs groti vargonais S. Grušauskas vargonininko karjerą pradėjo 1955 m. Vytautavos bažnyčioje ir dirbo joje 13 metų. 1972 m. tapo Aukštadvario bažnyčios vargonininku ir ištikimai tarnavo parapijiečiams 46-erius metus.

Aukštadvario parapijos tikintieji buvo pamėgę jo nepaprastai gražų, unikalaus tembro balsą, kuris skambėdavo giedant šv. Mišių metu ir sukurdavo besimeldžiantiems šventišką nuotaiką, nutolinančią nuo kasdienybės rūpesčių ir nukeliančią į paslaptingą dieviškąjį pasaulį.

Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios klebonas monsinjoras V. K. Sudavičius sakė, kad S. Grušauskas buvo giliai tikintis, sąžiningas, darbštus, pareigingas ir nepaprastai tikslus bažnytinių apeigų tvarkytojas.

 Velionis buvo pareigingas ir šeimoje, užaugino dvi dukras ir sūnų, o anūkas seka senelio pėdomis ir patarnauja Aukštadvario bažnyčioje klebonui šv. Mišių metu.

Redakcijos darbuotojų ir skaitytojų vardu reiškiame gilią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.

Kęstutis PETKŪNAS,

Juozas VERCINKEVIČIUS