Steponas Kairys: „Tau, Lietuva…“

Parašyta: 2021-02-15 | Kategorija: Naujienos, Socialdemokratų partija, Trakai |

„Tau, Lietuva, kad būtum laisva ir demokratinė, skyriau visą savo gyvenimą. Tu buvai mano gyvenimo esmė ir prasmė“, – tokius žodžius yra palikęs mums profesorius Steponas Kairys – Nepriklausomybės Akto signataras, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, LSDP atkūrėjas, ideologas ir lyderis S. Kairys buvo vienas iš dvidešimties vyrų, 1918 m. vasario 16 d. pasirašiusių Nepriklausomybės deklaraciją ir naujai atkūrusių Lietuvos valstybę.
Tad kas gi buvo tasai Vasario 16-osios Akto signataras Steponas Kairys
(Tumasonis (1879 01 03–1964 12 16)?

Kairiu visi vadino kairiarankį būsimo signataro senelį Jurgį, o ši pravardė buvo tokia gaji, kad krikštijant Vincentą Tumasonį dokumentuose buvo prirašyta, kad jis – Kairys, o kai buvo krikštijamas Steponas, kunigas Tumasonio pavardės per klaidą apskritai nebeįrašė, ir vaikas, gimęs 1879 m. sausio 3 d. Užunvėžių kaime (dabartiniame Anykščių rajone) gimė pasiturintiems ūkininkams Vincentui ir Uršulei Tumasoniams, buvo pakrikštytas Steponu Kairiu.

Tėvai tikėjosi, kad vaikas bus kunigu, todėl leido jį į Palangos progimnaziją, tačiau S. Kairys savo gyvenimui turėjo kitų planų.

Po Palangos sekė Šiaulių gimnazija, o joje – pirmas streikas, kuriame teko dalyvauti S. Kairiui. Jis su grupele gimnazistų atsisakė eiti į cerkvę, kur buvo laikomos stačiatikių pamaldos. Už tai teko atsisveikinti su gimnazija, tačiau buvo vėl į ją priimtas ir baigė.

Vėliau mokydamasis Peterburgo technologijos institute S. Kairys nenurimo – prisijungė prie maištaujančių studentų ir du kartus už dalyvavimą demonstracijose buvo iš jo pašalintas, todėl jam kurį laiką teko pagyventi tarp Vilniaus ir Sankt Peterburgo, o institutą sėkmingai baigė 1908 m. su pagyrimu.

Politinės S.Kairio pažiūros susiformavo dar mokantis, jis pasirinko socialdemokrato kelią ir jam buvo ištikimas visą gyvenimą.

Pasak Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojo Norberto Černiausko, tuo metu kairiosios idėjos Lietuvoje buvo beatrandančios savo rinkėją. „O S. Kairiui įtaką padarė jo aplinkos žmonės: Jonas Biliūnas (S. Kairio vaikystės draugas – Aut. pastaba) ir Vladas Sirutavičius Šiauliuose, o paskui – Sankt Peterburge. Didelė dalis studentų buvo vienaip ar kitaip susižavėję socializmo idėjomis“.

Nuo 1900 m. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariu buvęs S. Kairys laikomas vienu svarbiausių šios politinės jėgos ideologų. Socialdemokratai S. Kairys ir Mykolas Biržiška kartu su kitais dviem kairiaisiais J. Vileišiu ir S. Narutavičiumi buvo griežčiausi vokiečių aneksionistinių planų priešininkai ir turėjo didžiulės įtakos istorinio 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto, tokio, koks jis buvo paskelbtas, priėmimo procese.

S. Kairys kartu su bendraminčiais karštai gynė visiškos Lietuvos nepriklausomybės ir demokratijos be jokių įsipareigojimų Vokietijai idėją.

Kairiųjų grupės (kurios lyderiu pagrįstai laikytinas S. Kairys) vaidmuo Vasario 16-osios Akto priėmimo procese yra toks svarbus, kad ne vienas autorius, rašydamas apie šio Akto priėmimą, kairiuosius gana dažnai nurodo kaip pagrindinius istorinio teksto autorius.

S. Kairys ne tik politiškai kūrė modernią Lietuvą, bet ir ją statė savo rankomis: Nuo 1923 m. jis dirbo Kauno miesto savivaldybės Kanalizacijos ir vandentiekio skyriaus vedėju ir net suprojektavo šio miesto vandentiekį bei kanalizaciją, buvo kitų miestų kanalizacijos projektų ekspertas. Būdamas be galo gabus inžinierius piniginių įvertinimų už darbą jis nemėgo. Pavyzdžiui, premijos už darbą prie Kauno kanalizacijos ir vandentiekio jis atsisakė, aiškindamas, kad Kaunas nėra toks turtingas, jog mėtytų pinigus. Beje, jis buvo vienas iš dviejų signatarų, atsisakiusių priimti už Akto pasirašymą skirtą žemės sklypą. Anykščių rajono Kurklių seniūnijoje, iš kurios ir kilęs S. Kairys, iki šiol prisimenama, kad jis, iš algos sutaupęs 8 tūkst. litų, atidavė juos Užunvėžių kaimo mokyklos statybai.

Kaip teigiama S. Kairio biografijoje, 1943-aisiais, dirbdamas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Technikos fakulteto dekanu ir tapęs VLIK‘o Pirmininku, vokiečių gestapui demaskavus VLIK‘ą, teko slapstytis ir iš Lietuvos išvykti. Supratęs, kad jo ateitis net ir ateinant sovietų armijai darosi labai miglota, bičiuliai jam parūpino mirusio ūkininko Juozo Kaminsko dokumentus ir mėgino žvejų laiveliu pabėgti į Švediją, bet buvo sučiuptas ir įkalintas Liepojoje. Čia signatarui pasisekė – likimas lėmė kitaip – dėl labai tinkamo paso vokiečiai jo tapatybės neatskleidė ir taip kartu su kitais pabėgėliais atsidūrė Vokietijoje.

Nuo 1951 m. spalio S. Kairys gyveno JAV kaip J. Kaminskas. 1964 m. gruodžio 17 d. Čikagoje leidžiamame dešiniųjų laikraštyje „Draugas“ buvo rašoma: „Vakar 12 val. prieš vidudienį (Čikagos laiku), mirė New Yorko ligoninėje inžinierius technologas, politikas, valstybininkas, buvęs pirmas VLIK‘o pirmininkas, publicistas, profesorius STEPONAS KAIRYS. Jis buvo išvežtas į ligoninę, kur turėjo būti jam padaryta operacija, bet gydytojai atsisakė daryti operacijos, kadangi jo širdis buvo silpna (…) S. Kairys daug dirbo, kad Lietuva vėl atgautų laisvę ir nepriklausomybę, bet jam nebeteko pamatyti išlaisvintos Lietuvos iš Sovietų komunistinės vergijos.“

Stepono Kairio idėjos yra svarbios ir aktualios šiandieninei Lietuvai. Mes ir mūsų politikai turėtume mokytis principingumo ir altruizmo tarnaujant Lietuvai.
Visus, o ypač jaunąją kartą, kviečiame skaityti mūsų bendraminčio profesoriaus Dobilo Kirvelio samprotavimus: „Stepono Kairio, Vasario 16-osios Akto signataro, Lietuvos valstybės vizija“ (http://dobilas.kirvelis.lt/politika/37-stepono-kairio-lietuvos-vizija) ir „Dobilas Kirvelis: Vasario 16-osios akto signataras S. KAIRYS jau „matė“ ir XXI amžiaus Lietuvą…“ (http://www.traku-zeme.lt/dobilas-kirvelis-vasario-16-osios-akto-signataras-s-kairys-jau-mate-ir-xxi-amziaus-lietuva/).

,,Linkiu, kad ir kur bebūtumėt pasaulyje, visada liktumėt ištikimi savo kraštui, mūsų Lietuvai!“– rašė S. Kairys.

Tegul visiems mums negęstamai šviečia kilnūs idealai, už kuriuos teko kovoti kartų kartoms: laisvas žmogus ir jo gerovė, laisva lietuvių tauta ir laisvėje betarsptanti Lietuva! Tebūnie šitie Stepono Kairio siekiai visų mūsų gyvenimo turiniu!

Sveikiname Lietuvos valstybės šventės proga, Mielieji!

LSDP Trakų skyriaus inf.

Parengta naudojantis 15min.lt ir prof. D. Kirvelio medžiaga

Užs. Nr. 123

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *