Sužadėtuvės

Parašyta: 2014-02-14 | Kategorija: Teismas |
Andrius Krištapavičius

Andrius Krištapavičius

Vasario 14-oji – įsimylėjėlių diena – įtraukia mus į malonių emocijų sūkurį. Kiekvienam žmogui leista savaip suvokti meilę ir jos galią, o įvairių profesijų atstovai turi savo paaiškinimą: chemikams – tai elementari cheminė reakcija, filosofams – gyvenimo variklis, o rašytojai gali manyti, kad meilė apskritai gali trukti tik trejus metus. Tuo tarpu teisės srityje seniai buvo suvokta, kad būtina reguliuoti ne tik šeimyninius santykius, bet ir tą laiko tarpą, kai du jauni žmonės dar skraido nuostabios draugystės padebesiais ir yra tik susižadėję. Taigi, ką turi žinoti du dar tik susižadėję žmonės ir jų tėveliai, kurie dažnai rūpinasi būsimų vestuvių finansine dalimi, nes nori, kad jos būtų vienintelės ir nepakartojamos?
Nepaisant to, kad sužadėtuvės yra tarsi susitarimas tuoktis, jis negali būti įgyvendinamas naudojant prievartą, t. y. viena iš šalių gali persigalvoti ir santuokos nesudaryti, tačiau dėl tokio veiksmo gali atsirasti teisinės pasekmės, kurias numato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas:
1. Dovanų grąžinimas. Įstatymas numato, kad abi viešojo susitarimo tuoktis šalys turi teisę reikalauti viena kitos grąžinti viską, ką viena yra gavusi iš kitos kaip dovaną dėl būsimos santuokos, išskyrus, kai dovana neviršija vieno tūkstančio litų ir kai šalis, gavusi dovaną, mirė iki santuokos įregistravimo ir santuoka dėl to nebuvo sudaryta. Kitaip tariant, būsimiems jaunikiams patartina negailėti pinigų renkant, pavyzdžiui, piršlybų žiedą ir rinktis jį su tikru deimantu. Taip pat akcentuotina, kad santuokai neįvykus, grąžinti dovanas galima reikalauti tik jeigu susitarimas tuoktis – sužadėtuvės – buvo viešas veiksmas, t. y. buvo oficialiai pateikti Civilinės metrikacijos skyriui dokumentai dėl ketinimo sudaryti santuoką.
2. Nuostolių atlyginimas. Civilinis kodeksas įtvirtina galimybę susitarimo tuoktis šaliai reikalauti iš kitos šalies, kuri be pakankamo pagrindo atsisakė sudaryti santuoką, atlyginti patirtus nuostolius dėl susitarimo tuoktis neįvykdymo. Kiekvienu atveju individualiai yra sprendžiama, ar pagrindas atsisakyti tuoktis yra pakankamas, tačiau visuotinai pripažįstama, kad tai gali būti paaiškėjęs faktas, kad kita šalis serga venerine ar kita pavojinga arba užkrečiama liga, asmuo yra padaręs nusikaltimą arba tiesiog yra nevaisingas. Vertinant nuostolių dydį, jį sudaro faktinės šalies turėtos išlaidos ruošiantis sudaryti santuoką: vestuvinių drabužių kaštai, pokylio salės nuoma, fotografo, automobilių nuomos išlaidos ir taip toliau. Svarbu, kad būtų kaupiami čekiai, sąskaitos faktūros ir kiti įrodomieji dokumentai, kurie pagrįstų, kad išlaidos buvo susijusios būtent su pasiruošimu vestuvėms.
3. Neturtinės žalos atlyginimas. Jeigu susitarimas tuoktis buvo viešas, tai šalis, turinti teisę į nuostolių atlyginimą, taip pat gali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala apibūdinama tokia asmens neigiama linkme pakitusi jo būsena, kuri gali būti įvertinta pinigais, tai – dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Neturtinės žalos atlyginimo klausimas visada yra sprendžiamas individualiai. Galbūt šiame moderniame pasaulyje tokia situacija yra mažai tikėtina, tačiau jeigu jauna mergina tvirtai nusprendė, kad jos būsimas vyras yra tas vienintelis, kuriam ji norėtų paaukoti savo nekaltybę, tačiau galiausiai santuoka neįvyksta dėl jaunuolio kaltės, tai toji jauna mergina galėtų bandyti įrodyti, kad tokiu būdu jai buvo padaryta neturtinė žala.
Visiems išvardintiems reikalavimams yra taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.

Advokatas
Andrius KRIŠTAPAVIČIUS
advoco.kristapavicius@gmail.com


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *