Šviesos beieškant arba Perkūno dienos minėjimas Aukštadvaryje

Parašyta: 2018-02-28 | Kategorija: Aukštadvaris, Kultūra, Naujienos, Renginiai |

Artinantis Lietuvos Valstybės Atkūrimo Šimtmečiui, š. m. vasario 10 d. 11 val. Aukštadvario regioninio parko direkcija sukvietė visus etnografiniais papročiais besidominčius į jau tradicine tapusį Perkūno dienos minėjimą, kuris vyko ARP lankytojų lankytojų centre, Dariaus ir Girėno g. 2. Renginį vedė Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologė Rita Balsevičitė ir Aukštadvario regioninio parko vyr. administratorė Ema Stanulionienė.

Renginį pradėjo Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė, pristačiusi šią unikalią Perkūno dieną, kuri liaudyje švenčiama vasario 2 dieną. Kitaip dar Perkūno diena vadinama Gramnyčiomis (nuo slav. „grom“, „gremetj“ – perkūnas) . Per Gramnyčias visose bažnyčiose yra šventinamos žvakės.

Balsevičiūtė papasakojo apie šių žvakių prasmę lietuvių gyvenime. Pasirodo, kad žvakės buvę labai svarbios lietuvio gyvenime, lydėjusios nuo gimimo (krikšto žvakė) iki mirties. R. Balsevičiūtė pademonstravo bene 5 rūšių unikalias archajiškas žvakes: paprastas (krikšto), taip pat suvytas iš dviejų žvakių (degamas per santuoką), taip pat suvytas iš trijų žvakių (naudojamų užkalbėjimams) bei suvytas it į kamuolį graudulines žvakes, degtas žmogui sergant, merdėjant. Šios visos žvakės yra unikalios, jas pavyko pagaminti, rekonstruoti pagal senovinius brėžinius kartu su Dzūkijos nacionalinio parko specialistėmis (jos, beje, dalyvavo per praeitų metų Perkūno dieną Aukštadvaryje).

Rita Balsevičiūtė, pristačiusi žvakių išskirtinumą, kartu su Aukštadvario regioninio parko direkcijos etnografiniu  ansamblio „Lėda“ dainininkėmis atliko unikalias baltiškas giesmes, garbinančias Perkūną, Saulę, Jovarą (romuvių giesmė „Šalia kelio jovaras stovėjo“). Ansamblio dalyvė, Aukštadvario gimnazijos auklėtinė Ieva Baškevičiūtė sekė sakmę apie ugnį.

Unikaliais pasakojimais apie Perkūną, dar išgirstais iš savo „babos“, dalijosi Aukštadvario bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė. Pasirodo, kad buvo nevalia Perkūno vadinti „Perkūnu“, kaimo žmonės šiam dievui jausdavę ypatingą pagarbą ir baimę ir kalbėdavo apie jį sakydami „dundulis“, „griausmas“ ir taip toliau.

Stanulionienė demonstravo, kaip lieti Perkūno žvakes, beveik visi popietės dalyviai išbandė žvakių liejybos specifiką. Vėliau, baigiantis renginiui, visi norintys galėjo įsigyti natūralaus bičių vaško žvakes.

 Svarbu paminėti, kad renginyje dalyvavo ir Užuguosčio bibliotekos vedėja, Užuguosčio bendruomenės atstovė Rasa Žvirblienė, taip pat pateikusi įdomių pasakojimų apie archajiškus papročius. Dalyvavo ir etnomuzikologė Ona Vilčiauskienė iš Vyšniūnų, Trakelių kaimo, dabar jau kelis dešimtmečius auginanti biteles, daranti unikalius žolelių muilus (jie buvo pristatyti per renginį).

Perkūno dienos šventėje dalyvavo viešnių ir iš kaimyninių miestelių: Mackantiškių, taip pat iš Vyšniūnų, Želkūnų, Užuguosčio, taip pat viešėjo net viena dalyvė iš Raudondvario Asta Aksomaitienė, Audronės Ilgevičienės astrominerologijos klubo narė.

Baigiantis renginiui, visi dalyviai buvo sukviesti prie suneštinių vaišių stalo, atsigaivinti žolininkės Ritos dzūkiškų žolalių arbata. Bene gražiausias renginio akcentas – visi dalyviai pasidalijo linkėjimais. Taip jau sutapo, kad už kelių dienų minėsime Lietuvos valstybės šimtmetį, todėl buvo linkėta visiems darnos, įsiklausymo vienas į kitą, meilės (tai palinkėjo pati jauniausia renginio dalyvė Ugnė), sveikatos.

 O už tokį nuostabų, senąsias baltiškas tradicijas bei amatus puoselėjantį renginį norisi padėkoti jo organizatoriams: Aukštadvario regioninio parko direkcijai, Aukštadvario bei Užuguosčio bibliotekoms bei ypač ARP vyr. kultūrologei Ritai Balsevičiūtei.

Ona Gaidamavičiūtė

 

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *