2022-2023 metų šildymo sezoną pasitinkame besitęsiant beprecedentei krizių virtinei, įskaitant COVID-19 pandemiją, pasaulį sukrėtusį karą Ukrainoje, rekordinį energijos išteklių kainų augimą. Dėl visų šių iššūkių prognozuojama, kad šis šildymo sezonas, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje gali būti rekordiškai brangus.
Situacija rimta, tačiau įveikiama. Pirmiausia, tam tikrų veiksmų leidžiančių amortizuoti šildymo kainų augimą, ėmėsi Seimas ir Vyriausybė. Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui pratęsti nulinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo centralizuotam šildymui taikymą dar dviem sezonams. Be to Vyriausybė pakeitė kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį skyrimo tvarką.
Nuo rugsėjo mėnesio galima kreiptis dėl kompensacijų skyrimo iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip buvo iki šiol. Be to, priklausančias kompensacijas bus galima gauti atgaline tvarka, t. y. už visą šildymo sezoną nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezono metu kreipsis dėl kompensacijų, net pateikus prašymą 2023 m. balandžio mėnesį, kompensacijas galima bus gauti nuo 2022 m. spalio, lapkričio, gruodžio, sausio, vasario ir kovo mėnesius. Šie įstatymų pakeitimai galios du šildymo sezonus, t. y. 2022-2023 m. ir 2023-20224 m.
Šilumos vartojimas, deja, didžiąja dalimi priklauso nuo pastatų, kuriuose gyvename ar dirbame, būklės. Todėl jei pastato energetinis auditas parodo, kad didžiausios šilumos netektys vyksta per stogą ir sienas, tada kompleksinis daugiabučių namų atnaujinimas (renovacija) yra neabejotinai geriausias sprendimas, ne tik pagerinsiantis mūsų gyvenimo sąlygas, bet ir padėsiantis efektyviai vartoti šilumą bei gauti kur kas mažesnes šildymo sąskaitas.
Atnaujinimo metu atliekamas išorinių sienų šiltinimas leidžia efektyviai sumažinti suvartojamą šilumos energiją. Atnaujinti namo fasadai ne tik optimizuoja energijos išlaidas, bet ir sušvelnina klimatą patalpose tiek žiemą, tiek vasarą.
Tačiau nežiūrint į visa aukščiau išvardinta, vis tik svarbiausia užduotimi išlieka energijos vartojimo mažinimas, nes tiek šeimų, tiek šalies finansiniai ištekliai ne begaliniai. Statistiniai duomenys rodo, kad gyvenamuosiuose namuose šildymui ir karšto vandens ruošimui sunaudojama net 63 % visos sunaudotos energijos. Gyventojų elgesys ir sąmoningas bendradarbiavimas gali sumažinti šilumos suvartojimą daugiabučiuose iki 20 proc. net ir be renovacijos. Toks efektyvus šilumos vartojimas įmanomas, kai visi namo gyventojai įsitraukia ir prisideda prie šilumos taupymo proceso.
Viena iš aktualiausių šio šildymo sezono energijos taupymo rekomendacijų – temperatūros patalpose sumažinimas. Sumažinus temperatūrą 1 laipsniu (ar daugiau, bet išlaikant higienines sąlygas), vidutiniškai sutaupoma 5 % energijos. Taip pat naktį sumažinant temperatūrą iki 17–18 laipsnių sutaupoma dar 5–7 % energijos (jei patalpose įprastai palaikoma 20 laipsnių temperatūra).
Pasitarkite su kaimynais, kokia visiems priimtina minimali temperatūra turėtų būti palaikoma namo butuose, ir susiderinkite su šilumos ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju, kaip užtikrinti efektyvų temperatūros pastato patalpose reguliavimą.
Svarbus žingsnis šilumos taupyme yra šilumos subalansavimas. Daugiabučiame name įsirengti balansinius ventilius, kurie leis reguliuoti į stovus paduodamą šilumos srautą. Balansiniai ventiliai paskirsto šilumos srautus taip, kad kiekviena laiptinė gautų optimalų kiekį šilumos energijos ir pas visus būtų vienodos komforto sąlygos.
Dar vienas didelis privalumas- tai termoreguliatorių ant radiatorių įrengimas. Termoreguliatoriai paskirsto šilumą tolygiai tarp aukštų, kad nebūtų taip, jog pirmas aukštas šąla, viršutinis kaista arba atvirkščiai. Termoreguliatoriai leidžia reguliuoti temperatūrą bute. Jei namuose per karšta, ne atidarykite langą, o termoreguliatoriaus pagalba sumažinkite šildymą. Atlikus šiuos darbus, galima tikėtis iki 30 proc. šilumos energijos sutaupymo. Šiems darbams išlaidos nėra didelės, o padaryti darbus galima ir šildymo sezono metu, taip visas namas gaus mažesnę šildymo sąskaitą, o tai reiškia, kad atitinkamai sumažės ir kiekvieno buto išlaidos.
Taip pat, jei turite galimybę, susitvarkykite pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo vamzdynų izoliaciją. Neizoliuoti ar blogai izoliuoti šildymo sistemos vamzdžiai į aplinką išskiria daug šilumos, kuri gali nereikalingai šildyti negyvenamas patalpas ir didinti bendrą namo sueikvojamos šilumos kiekį. Tinkamai izoliuoti karšto vandens tiekimo vamzdynai taip pat sumažina energijos suvartojimą. Tai gali sutaupyti iki 5 % šilumos.
Šilumą taupyti reikia ir vėdinant. Jei norite išvėdinti būstą, tiesiog trumpam atidarykite kelis langus, kad oras pasikeistų greitai visame bute, bet sienos ir daiktai nespėtų atvėsti. Vieno lango atidarymas (arba palikimas ant padėties su mikroventiliacija) realiai labiau tik šaldo būstą nei vėdina.
Atminkite, kad galutinis mokesčių už šilumą dydis priklauso ne tik nuo energijos išteklių kainų, bet ir nuo kiekvieno iš jūsų elgesio bei veiksmų. Didelė dalis paprastų šilumos taupymo priemonių yra prieinama ir gali būti naudojama kiekvieno būsto šeimininko. Tad, taupykite šilumą, nes taip sutaupysite dalį šeimos biudžeto ir pagerinsite savo gyvenimo kokybę.
UAB ,,Trakų energija“ inf.
