Ši žiema daugumai gyventojų prasideda neramiai. Dėl pasaulinės energetinių resursų krizės, 2021–2022 m. šildymo sezonas tikėtina bus sudėtingesnis nei prieš porą ankstesnių metų. Dėl pandemijos 2019–2020 m. turėjome bene mažiausias per dešimtmetį žaliavų kainas. Tačiau pastaruoju metu biokuro ir ypač dujų kainos smarkiai išaugo, o tai neišvengiamai augina ir sąskaitas už šildymą. Todėl šį sezoną ypač svarbu visokeriopai taupyti energiją.
Suvartojamos šilumos kiekis daugiausia priklauso nuo pastatų, kuriuose gyvename ar dirbame būklės, todėl kompleksinis pastatų atnaujinimas yra neabejotinai geriausias sprendimas. Tačiau ne mažiau svarbu taikyti priemones, kurios kainuoja nedaug, bet vis tiek mažina šilumos nuostolius, o, vadinasi, ir sąskaitas. Ką galima padaryti savarankiškai?
Vieną kartą per metus būtinai apžiūrėkite langus ir atlikite langų reguliavimą, apkaustų tepimą, stiklo paketų keitimą dūžio atvejais, tarpinių atnaujinimą arba keitimą spec. medžiagomis. Tikrinkite ne tik pagrindinius buto, bet ir laiptinėse, rūsiuose, sandėliukuose ar kitose patalpose esančius langus. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos užsandarinkite silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Sandarinti reikia ne tik lango rėmus, bet ir tarpus tarp rėmo ir stiklo.
Langai, kurie nereikalingi kaip šviesos šaltiniai, pavyzdžiui rūsio, sandėliukų langai, žiemai gali būti uždengiami šilumą atspindinčios termoizoliacinės medžiagos lakštais arba kitokiomis medžiagomis. Tai sumažintų šalto oro skverbimąsi ne tik į butą, bet ir į rūsius ar kitas pagalbines patalpas.
Jei prie lango nėra plačios palangės, virš radiatoriaus pritvirtinkite lentyną, kad šilto oro srautas nukryptų į kambario vidų, užuot kilęs tiesiai iki lubų. Taip pat svarbu neužstatyti radiatorių baldais ir dekoratyvinėmis grotelėmis ar užuolaidomis (užuolaidų ilgis turi būti iki palangės), nes tai trukdo šilumai sklisti į kambarį.
Įstiklinkite balkonus ir lodžijas. Jų stiklinimas sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną, be to, pagerinama garso izoliacija. Balkonuose ir lodžijose įrenkite medines grindis ir po jomis paklokite izoliacinės medžiagos sluoksnį.
Saulės šiluma – nemokama, tad leiskite jai patekti į jūsų namus. Saulėtomis rudens / žiemos / pavasario dienomis atitraukite užuolaidas ir žaliuzes – leiskite saulės spinduliams apšviesti ir pašildyti Jūsų būstą. Naktį atvirkščiai – užuolaidas ir žaliuzes nuleiskite / užtraukite. Dvigubai įstiklintas langas su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta trigubai įstiklintam langui.
Prieškambario, laiptinės ir kitų šaltų patalpų duris laikykite uždarytas. Jei po durimis yra plyšys – pasistenkite jį uždengti specialia tarpine slenksčiams. Guminės ar silikoninės tarpinės klijuojamos prie staktos. Durys turi sandariai prisitraukti ir prisispausti prie staktos.
Siekiant mažinti šilumos nuostolius, greta laiptinės lauko durų įstatykite antrąsias durys. Taip įrengiamas tambūras. Durys turi būti tinkamai sutvarkytos – abejos privalo lengvai atsidaryti ir užsidaryti bei būti sandarios. Šios priemonės sumažina šalto oro infiltraciją į laiptines, todėl padidėja mažai šildomų patalpų –
laiptinių, holų ir pan. – temperatūra.
Bute už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus, kurie atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir leidžia padidinti patalpos oro temperatūros 1–2ºC. Ir nepamirškite reguliariai nuvalyti dulkių nuo radiatorių – dulkės mažina šilumos atidavimą aplinkai!
Didelių gabaritų baldus statykite prie išorinių sienų bei neužstatykite radiatorių baldais, dekoratyvinėmis grotelėmis ir neuždenkite radiatorių užuolaidomis. Tai trukdo šilumai sklisti į kambarį.
Patalpas vėdinkite kelis kartus per dieną visiškai atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris per kelias minutes pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką.
Jei patalpose įrengti reguliatoriai, įvertinkite, ar neperšildote patalpų. Sumažinus vidaus temperatūrą 1 °C, šilumos suvartojimas šildymui sumažėja 5 proc.
Didžiojoje dalyje daugiabučių vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos yra prastos būklės: nesubalansuotos – dalis butų yra peršildomi, o dalis šąla. Butuose esančių šildymo prietaisų galios neatitinka techninio projekto. Pastate subalansavus vidaus šildymo ir karšto vandens sistemą bei neperšildant butų, vidutiniškai galima sutaupyti apie 25 proc. šilumos kiekio patalpų šildymui.
Atminkite, kad didelė dalis paprastų šilumos taupymo priemonių yra prieinama ir gali būti naudojama kiekvieno būsto šeimininko. Tad, nuo kiekvieno iš jūsų elgesio bei veiksmų priklauso ir mokesčių už šilumą dydis. Taupykite šilumą, nes taip sutaupysite dalį šeimos biudžeto išlaidų ir pagerinsite savo gyvenimo kokybę.
Linkime šiltų ir jaukių Kalėdų bei Naujųjų metų!
UAB „Trakų energija“
