Tautinių mažumų festivalis „Čia mūsų namai – čia mūsų gimtinė“

Parašyta: 2018-06-08 | Kategorija: Karaimai, Kultūra, Naujienos, Projektai, Trakai |

Trakų kultūros rūmų rusų dainos ansamblis „Zabava“

Birželio 2–3 d. Trakuose vyko miesto šventė „Trakų vasara 2018. Su gimtadieniu, Lietuva“, kurios finaliniu akcentu tapo priešais Salos pilį, apžvalgos aikštelėje, surengtas tautinių mažumų festivalis „Čia mūsų namai – čia mūsų gimtinė“, kurį rėmė Trakų rajono savivaldybė ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Lietuva – gimtinė daugeliui tautinių mažumų ir bendrijų, čia radusių savo namus, vejamų istorijos vingių ir verpetų. Taip jau istorijoje susiklostė, kad Trakų kraštas iki šiol yra daugiakultūris, čia sugyvena skirtingų tautybių atstovai – lietuviai, lenkai, rusai, karaimai, totoriai, baltarusiai, ukrainiečiai ir kt. Juos vienija meilė gimtajam kraštui ir tolerancija vieni kitiems.

Rusų instrumentinės muzikos ansambliai „Treščiotki“ ir „Kolokolčik“ iš Lentvario

Ne pirmus metus vykstantis tautinių mažumų festivalis „Čia mūsų namai – čia mūsų gimtinė“, šiemet tapo gražia Trakų miesto šventės uždarymo pabaiga. Simboliška, tačiau žiūrovai galėjo stebėti koncertą priešais miesto vizitine kortele tapusią Vytauto Didžiojo Salos pilį. Juk būtent jo dėka XIV a. pabaigoje į LDK atvyko karaimai ir totoriai, o 1388 m. Vytautas žydams suteikė Brastos privilegiją, pagal kurią jie tapo laisvi ir pakluso tik didžiajam kunigaikščiui. Vytauto dėdė Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas vedė Tverės kunigaikštytę stačiatikę Julijoną, o tai lėmė lietuvių ir slavų tarpusavio ryšių plėtrą. 1569 m. Liublino unija taip pat turėjo įtakos LDK polonizacijai. Vėliau įvykę abiejų Tautų Respublikos padalijimai ir kt. priežastys lėmė, kad Lietuva pamažu vis labiau virto daugiakultūre žeme, išsaugojusia savąjį identitetą, lietuviškumo šaknis, bet kartu gerbiančią kitų tautybių atstovus ir jų kultūrą.

Tautinių mažumų festivalio „Čia mūsų namai – čia mūsų gimtinė“ sveikinimo kalbą dalyviams ir žiūrovams sakė Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė

Šokiai ir dainos

Visus festivalio dalyvius ir žiūrovus pasveikino Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, palinkėjusi gražaus reginio, ir Trakų kultūros rūmų direktorius Edvard Keizik, padėkojęs savivaldybei už suteiktą paramą, rengiant festivalį, ir įteikęs rajono vadovei širdies formos dovaną.

Renginį pradėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto tautinių šokių ansamblis „Vingis“, užbūręs gražiomis lietuvių liaudies dainomis ir šokiais. Po to visus linksmino šaunieji Vilniaus kultūros centro lenkų ansamblio „Kapela Vilenska“ vyrai. Šiemet kolektyvas švenčia 30-ies metų įkūrimo jubiliejų. Šios sukakties proga juos pasveikino Trakų rajono savivaldybės Garbės pilietė (2016), ambasadorė dr. Halina Kobeckaitė, papasakojusi, kad jų kolektyvą ir karaimų bendruomenę vienija toks pats jubiliejus – šiemet sukanka 30 metų, kai įvyko Lietuvos karaimų bendrijos steigiamasis susirinkimas.

Trakų Garbės pilietė, ambasadorė dr. Halina Kobeckaitė lenkų dainų ir šokių ansamblį „Kapela Vilenska“ pasveikino susikūrimo 30-ies metų proga. Šiemet karaimų tauta mini irgi svarbią sukaktį – Lietuvos karaimų bendrijos steigiamojo susirinkimo 30-ies metų jubiliejų

Toliau savo pasirodymais publiką žavėjo Trakų kultūros rūmų lenkų dainos ansamblis „Tročanie“, pristatęs nuotaikingus šokius. Nepaliko žiūrovų abejingų ir graikų ansamblio „Patrida“ pasirodymas, ypač žymusis sirtakis, kurį šoko ir prisijungę žiūrovai. Su savo kultūra trakiečius ir miesto svečius supažindino armėnų dainų ir šokio ansamblis „Hayrenik“, entuziastingieji žydų dainų ir šokio ansamblio „Faylech“ nariai, baltarusių ansamblis „Svitanak“. Šventėje taip pat dalyvavo trakiečiams puikiai pažįstamas rusų dainos ansamblis „Zabava“, iš Lentvario atvykę rusų instrumentų orkestrai „Treščiotki“ ir „Kolokolčik“.

Karaimų šokių ansamblis „Birlik“ (Vienybė)

Trakų miestas neįsivaizduojamas ne tik be pilies, bet ir be karaimų, todėl tautinių mažumų festivalis negalėjo būti be karaimų šokio ansamblio „Birlik“ pasirodymo. O išradingieji totorių folkloro ansamblio „Ilsu“ nariai nusprendė ne tik pristatyti žiūrovams jų tradicines dainas, bet ir tautinį kostiumą – buvo atskleisti Kazanės, Krymo totorių kostiumų skirtumai.

Totorių kultūros centro folkloro ansamblis „Ilsu“ (Tėvynė)

Ypač daug ovacijų sulaukė balsingasis ir temperamentingasis romų kolektyvas „Sare roma“ – žiūrovai kartu dainavo ir lingavo, skambėjo visi Trakai ir visas Galvės ežeras.

Šoka Trakų kultūros rūmų lenkų dainų ir šokių ansamblis „Tročanie“

Džiugu, kad trakiečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę susipažinti su šalia mūsų gyvenančių tautinių mažumų ir bendrijų kultūra, o tai jiems tikrai patiko – žiūrovai atlikėjams negailėjo aplodismentų.

 

Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ

Autorės nuotr.


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *