Tautinių mažumų ir bendrijų namai

Parašyta: 2019-06-07 | Kategorija: Naujienos, Renginiai, Trakai |

Gegužės 31–birželio 2 d. senojoje legendinėje sostinėje nuvilnijo karšta, energinga ir geros nuotaikos kupina Trakų miesto šventė „Trakų vasara 2019“. Sekmadienį gausybės renginių fiestą vainikavo jau trečius metus rengiamas tautinių mažumų festivalis „Čia mūsų namai – čia mūsų gimtinė“, kurį rėmė Trakų rajono savivaldybė ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Trakų kultūros rūmų rusų dainos ansamblis „Zabava“ (vad. Natalija Jefimova)

Trumpa statistika

Remiantis 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais Lietuvoje gyveno 154 tautybių atstovai. Šalyje buvo 84,2 proc. lietuvių, 6,6 proc. lenkų, 5,8 proc. rusų, 1,2 proc. baltarusių, 0,5 proc. ukrainiečių ir 0,6 proc. kitų tautybių gyventojų. Prieš aštuonerius metus Trakų rajono savivaldybės teritorijoje gyveno 56,33 proc. lietuvių, 30,11 proc. lenkų, 8,2 proc. rusų, 2,37 proc. baltarusių; 0,63 proc. ukrainiečių; kiti – 2,28 proc. Senoji sostinė neatsiejama ne tik nuo vaizdingosios Trakų Salos pilies, Vytauto Didžiojo kalavijo, bet ir ištikimų jo pilies sargybinių – karaimų bei puikių karių – totorių. Pagal 2001 m. surašymo duomenis, mūsų krašte gyveno 65 karaimai, o už tai to-torių šalyje priskaičiuojama apie kelis tūkstančius.

Festivalio dalyvius ir žiūrovus sveikino Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė

Muzika liejosi laisvai…

Apžvalgos aikštelėje priešais didingą Salos pilį, skalaujamos Galvės ežero vandenų, visus festivalio dalyvius ir susirinkusius žiūrovus sveikino Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, Seimo narys Jaroslav Narkevič ir Trakų kultūros rūmų direktorius Edvardas Keizik. Kartu su jais į sceną buvo pakviesti Trakų kultūros rūmų rusų dainos ansamblio „Zabava“ (liet. Žaismė) narė, šeimos gydytoja Tatjana Makaršina bei Totorių kultūros centro folkloro ansamblio „Ilsu“ (liet. Tėvynė) vadovė Almira Parmaksızoğlu. Jie visi kartu paleido į orą nuostabius baltus balandžius. Daugeliui tautų balandis yra paukštis, turintis gilią simbolinę prasmę. Pavyzdžiui, Graikijoje balandis buvo šventas Afroditės paukštis. Islamas balandį laiko šventu paukščiu, nes sakoma, kad jis saugojęs bėgantį Mahometą. Biblijoje Nojus po pasaulinio tvano paleidžia skristi tris balandžius, iš kurių vienas sugrįžta su alyvmedžio šakele. Tai susitaikymo su Dievu ženklas ir nuo to laiko taikos ir santarvės simbolis. Baltas balandis religiniame mene – Šventosios Dvasios simbolis.
Renginio vedėjas Arnas Švilpauskas (radijo stoties „Lietus“ vedėjas) kvietė žiūrovus pasinerti į margą, įvairiapusį tautinių mažumų ir bendrijos kultūros verpetą. Šventiniame koncerte susirinku-siųjų širdis smuiko stygomis palietė nuo 1992 m. veikiantis Trakų kultūros rūmų instrumentinis ansamblis „Serenada“ (vad. Kastytis Mikiška), atlikęs Trakų kompozitorių Liongino Marijono ir Jurgio Gaižausko kūrinius, o pajudėti ir palinguoti kvietė aštuonerius metus (2011) gyvuojantis Trakų kultūros rūmų rusų dainos ansamblis „Zabava“ (vad. Natalija Jefimova) bei svečiai iš sostinės – „Wilenka“ ir modernaus folkloro grupė „Folk Vibes“. Beje, „Wilenka“ – tai yra pirmasis lenkų vaikų dainų ir šokių kolektyvas Lietuvoje, įkurtas 1972 metais prie tuometinės Vilniaus 19-osios vidurinės mokyklos (dabar Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinė mokykla). Lenkų folkloro ansamblis „Folk Vibes“, įkurtas 2014 metais Vilniuje, siekia išsaugoti gimtojo folkloro tradicijas bei viliasi puoselėti liaudies kultūrą tarp jaunimo. Jausmingas dainas publikai sekmadienio dieną skyrė iš Zarasų rajono atvykęs Turmanto moterų vokalinis ansamblis „Sidabro gija“. Į festivalį pristatyti savo muzikinį paveldą atvyko net du totorių kolektyvai – tai nebe pirmus metus Trakų rajone koncertuojantis, prieš tai minėtas Totorių kultūros centro folkloro ansamblis „Ilsu“ bei Lietuvos totorių ansamb­lis „Efsanė“ (liet. Legenda). Be tradicinių tautinių bendrijų, 2011 m. surašymo duomenimis Lietuvoje gyveno 2 418 vokiečių tautybės asmenų, dauguma jų – Klaipėdoje ir Šilutėje, taip pat Tauragėje, Vilniuje, Kaune. Tad į Trakų miesto šventę atvyko ir savo pasirodymą dovanojo Vokiečių kultūros ir švietimo centro šokių kolektyvas ,,Sonnenschein“ (liet. Saulės šviesa“) ir Kauno vokiečių kultūros draugijos ansamblis „Edelweiss“ (liet. Edelveisas).

Totorių kultūros centro folkloro ansamblis „Ilsu“ (vad. Almira Parmaksızoğlu)

Senąją žydų klezmerių muziką atliko smagių jaunuolių grupė „Rakija Klezmer orkestar“. Klezmeriais buvo vadinami šventėse grodavę muzikantai. Klezmeris – tai pasaulietinės žydiškos muzikos kryptis, kuri Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo beveik išnyko. Tačiau penkių jaunų vaikinų dėka ši muzika gaivinama Lietuvoje.
Festivalyje dalyvavo svečiai iš Lenkijos – Gižicko (Lėciaus) kultūros centro vokalinis ansamblis „Z wiatrem“ (liet. Su vėju). Trakai ir Gižickas – tai ilgamečiai miestai-partneriai, glaudžiai bendradarbiaujantys, ypač kultūros srityje.

Festivalio „Čia mūsų namai – čia mūsų gimtinė“ dalyvių pasirodymus stebi trakietės karaimės (iš kairės) Sofija Dubinskaja, Natalija Jutkevič ir Zofija Samulevičienė

Džiugu, kad renginys kasmet pritraukia ir naujų dalyvių, kurie mielai pristato savo tautos muzikinį paveldą. Tai įvertina ir kasmet būrys trakiečių ir miesto svečių, kurie kasmet mielai stebi festivalio „Čia mūsų namai – čia mūsų gimtinė“ Lietuvoje gyvenančių tautų turtingą kultūrinę programą.

Trakų kultūros rūmų direktoriaus pavaduotojos Indrė Mateuss (dešinėje) ir Meida Mikučionienė bei etnografė Justina Bendinskytė (kairėje)

Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *