Tituluotųjų irkluotojų užmojai stringa Galvės ežero nendrėse

Parašyta: 2016-08-29 | Kategorija: Naujienos, Sportas, Trakai |

atsisiųsti„Trakai – geriausia vieta irkluoti“, – įsitikinęs Saulius Ritteris, su sidabro medaliu grįžęs iš Rio de Žaneiro. Irkluotojai galėtų dar labiau garsinti mūsų šalį, bet tam trukdo dumblinos ir nendrėmis apžėlusios Galvės ežero salos, kurias liesti – šiukštu.

Visą savaitę nuo ryto iki vakaro – valtyse, laisvi – tik du pusdieniai ketvirtadienį ir sekmadienį. Net 16 tokių treniruočių kiekvieną savaitę prieš Rio de Žaneiro olimpiadą turėję irkluotojai dabar gali trumpai atsipūsti. Tačiau S.Ritteris vis tiek kasdien traukia į sporto salę mankštintis. „Porą savaičių dar susilaikysiu tik nuo irklavimo. O kai jo pasiilgsiu, vėl sėsiu į valtį“, – kalbėjo olimpietis, atletiškas kaip graikų dievas Apolonas. Su porininku Mindaugu Griškoniu sidabrą atplukdžiusiam, autografų medžiotojų taikiniu tapusiam irkluotojui teko treniruotis įvairiose šalyse. Kaskart grįžęs į Trakus jis džiaugiasi Galvės ežere įrengta trasa.

Su porininku Mindaugu Griškoniu sidabrą atplukdžiusiam, autografų medžiotojų taikiniu tapusiam irkluotojui teko treniruotis įvairiose šalyse. Kaskart grįžęs į Trakus jis džiaugiasi Galvės ežere įrengta trasa.

„Man patinka irkluoti natūraliame ežere, o ne dirbtiniuose kanaluose kaip kitose šalyse. Prieš olimpiadą treniravausi ir Graikijoje – ten kanalas iškastas buvusio lėktuvų leidimosi tako vietoje. Per olimpiadą Brazilijoje plaukėme įlankoje, kur dažnai susidaro bangos, staigūs oro ir vėjo pokyčiai.

O Trakuose – ir gražu, ir pilis yra, per treniruotes galima rasti užuovėją. Čia įrengta aukšto lygio trasa, joje trūksta tik vieno tako, kad būtų rengiami pasaulio suaugusiųjų irklavimo čempionatai. Tai pritrauktų daug sporto mylėtojų iš viso pasaulio“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo S.Ritteris, rugpjūčio 23-iąją atšventęs 28-ąjį gimtadienį.

Pasirodo, atkakliai irklais mosuojantys mūsų šalies sportininkai jau daug metų svajoja įsirengti pasaulinio lygio trasą su aštuoniais takais. Kodėl ši svajonė iki šiol nevirto tikrove, o tik apsitraukė dumblu? „Lietuvos ryto“ žurnalistė atsakymo ieškojo irkluotojų kalvėje Trakuose.

Trasoje aptemsta sąmonė

Vairininkas katerį pasuko irklavimo trasos link. Tylus stūksojo teisėjų bokštelis, saulės nutviekstame ežere ramiai sūpavosi spalvingi plūdurai, rodantys kelią iki finišo naujojo bokšto.

Finišo liniją kertantiems sportininkams netgi neišeidamas iš savo namo, pastatyto ant Galvės ežero kranto, gali mojuoti Seimo narys Artūras Skardžius. Kateris pasuko į aštuntąjį taką – jis prasideda toje pačioje vietoje kaip ir kiti, tik pusiaukelėje atsiremia į nedidelę Galvės ežero salą. Per varžybas visas jėgas atiduodantiems irkluotojams šioje vietoje turėtų būti sunkiausia. Visu pajėgumu dirbantys kūno raumenys pasisavina daug deguonies, smegenys jo gauna mažiau.

Dviejų kilometrų ilgio trasoje įveikę kilometrą ar pusantro irkluotojai jaučiasi taip, tarsi tuoj praras sąmonę. Todėl per varžybas po finišo paklausti, apie ką mąstė trasoje, neretai sportininkai atsako, kad nieko neatsimena. Atkaklią jų kovą išduoda tiktai kruvinos pūslės ant delnų. „Jaunystėje po treniruočių per pūsles praverdavome siūlą, kad skystis ištekėtų. Delnai iki rudens taip susicementuodavo, kad peiliu neperpjautum“, – nusijuokė irklavimo veteranas Jonas Vilkas. Jau 40 metų irklavimui atsidavęs J.Vilkas neretai iš Utenos vyksta į Trakus. 63-ejų vyrui įdomu ne tik pačiam irklais pamojuoti, bet ir už jaunus sportininkus sirgti.

„Lietuva turi senas irklavimo tradicijas ir nuostabias tam pritaikytas vietas. Tik Slovėnijoje tarp kalnų mačiau dar vieną gražią trasą. Trakus reikia tobulinti – jeigu bus įrengtas dar vienas takas, nieko bloga nebus padaryta. Pasaulio čempionatas pritrauktų daug užsieniečių – Trakai sustiprėtų finansiškai, Lietuvos vardas būtų garsinamas“, – kalbėjo J.Vilkas, anksčiau čia pakviesdavęs ir savo sūnų krepšininką Joną Valančiūną. Kai lietuviai krepšininkai Rio de Žaneiro olimpinio krepšinio turnyro ketvirtfinalyje pralaimėjo australams, tėvas pasakė sūnui: „Neišgyvenk dėl rezultatų – galėsi būti irkluotoju.“ Tik J.Valančiūnui reikėtų specialios valties, nes standartinėje trūktų vietos kojoms. Būtent kojomis daug dirba irkluotojai. J.Vilkas tikisi su sūnumi šįmet dar pairkluoti. Po olimpinių žaidynių J.Valančiūnas su šeima išvyko pailsėti, bet prieš kelionę pažadėjo tėvui, kad grįžęs su juo sės į valtį.

Draudžiama kasti salas

Aštuntajame take katerio sraigto sujudintas vanduo pakėlė dumblo debesį. Čia taip negilu, kad sausringesnę vasarą valtis galėtų įstrigti. O vos už keliasdešimt metrų Galvės gylis siekia net 40 metrų. Dar prieš dešimt metų pasigirdo kalbų, kad reikėtų nukasti kokį metrą kitą salos ir irkluotojai turėtų aštuonis takus. Bet tokia mintis aplinkos ir paveldo sergėtojams pasirodė barbariška. Jie nė girdėti nenorėjo apie salos kasimą. Mūsų šalies teisės aktai draudžia Istoriniame nacionaliniame parke keisti ir žaloti reljefo formas, natūralius elementus, juos pertvarkyti. Taigi kasti salą pasirodė neįmanoma misija. „Vieni saugo gamtą, kiti nori garsinti Lietuvą. Bet jeigu parko direkcijos vadovai leistų kasti salą, tai ir juos pačius po to nukastų“, – žurnalistei sakė šaltinis Trakų valdžios koridoriuose. Nesusikalbėjimai neužgesino irkluotojų svajonės įsirengti pasaulinio lygio trasą. Apie tai kalba ir paprasti trakiškiai. Paklaustos, ar reikia Trakams tokios irklavimo trasos, kelios gyventojos šūktelėjo: „Žinoma, dar daugiau gražių vyrų atvažiuotų!“ „Jeigu nori saugoti, turi naudoti. Gal paukšteliams, žuvims nendrėse gerai, bet kokybė vandens blogėja, jis dumblėja, vis kaupiasi šiukšlės. Manau, kompromisą dėl nendrių išvalymo pavyks pasiekti“, – vylėsi Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas.

Darė nuotraukas iš kosmoso

Neseniai didelė delegacija, tarp jų ir du premjero patarėjai, apsilankė parko direkcijoje. „Išsiaiškinome, ko reikėtų. Nieko nedarysime nelegaliai. Užsakėme tyrimus, jau padarytos topografinės nuotraukos iš kosmoso. Yra reali tikimybė, kad sala išliks nepaliesta. Reikėtų tik sutvarkyti salos prieigas – išnaikinti nendres ir kitus augalus, kurie gali trukdyti sportininkams. Jau parengtas ir techninis darbų projektas“, – teigė Irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis. Šią gegužę mūsų šalyje apsilankęs Tarptautinės irklavimo federacijos (FISA) prezidentas Jeanas Christophe’as Rolland’as ir techninė atstovė Svetla Otsetova kalbėjo apie galimybę Lietuvoje 2017 metais rengti pasaulio jaunių (iki 18 m.), 2019 m. – pasaulio jaunimo (iki 23 m.), 2021 m. – pasaulio suaugusiųjų irklavimo čempionatus. Per susitikimus buvo kalbama ir apie būtinybę Galvės ežere įrengti aštuntąjį taką nedarant žalos gamtai. Kai kurie susitikimo Trakuose dalyviai stebėjosi, kad tarsi tyčia išvykęs Istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius. Vietoj jo dalyvavo Kraštotvarkos skyriaus vadovė Andžela Kriaučiūnienė. Po pasitarimo A.Kriaučiūnienė priėjo prie S.Otsetovos ir tiesiai paklausė, ką ji mano apie ketinimus dėl trasos kasti salas. Tarptautinės irklavimo federacijos atstovė atsakė, kad gamtosauga yra FISA religija. Jeigu Lietuva žengtų tokį barbarišką žingsnį, ilgam prarastų teisę pretenduoti tapti tarptautinio lygio varžybų organizatore. Ar po užsitęsusių ginčų pagaliau bus galima įrengti aštuntąjį taką – nukasti dumblą ir pašalinti nendres? Ar tam netrukdys tie aplinkosaugos specialistai, kurie mano, kad ir dumblas yra vertybė, ir nendrių nevalia liesti, nes jose gali perėti paukščiai? „Norint pašalinti perteklinę augaliją ir susikaupusį dumblą nebus trukdžių“, – žurnalistę patikino Istorinio nacionalinio parko atstovė A.Kriaučiūnienė.

Viešbutyje ilsėjosi policija

Olimpinis sporto centras į Galvės ežero tyrimus, techninį aštuntojo tako įrengimo projektą, apdovanojimų tiltelį, prieplauką prie finišo bokšto ir kosmetinį irklavimo bazės remontą pastaruoju metu investavo apie 70 tūkst. eurų. Jei pavyktų gauti visus reikalingus parašus aštuntajam irklavimo takui įrengti, prieš pasitinkant pasaulio čempionato svečius reikėtų atnaujinti ir sporto bazę su viešbučiu. Ant Galvės ežero kranto įsikūrusi irklavimo bazė ne vienus metus buvo tapusi kovos arena. Čia 2001 m. įsteigta viešoji įstaiga Trakų nacionalinis ir sveikatingumo centras vėliau bankrutavo. 2008 metais pusė irklavimo bazės ir joje esantis viešbutis buvo perduoti policijos mokymo centrui, jame ėmė šeimininkauti būsimieji pareigūnai. Iki šiol sklinda legendos apie jų triukšmingus vakarėlius. Pinigai, skirti irklavimo čempionatams rengti, buvo naudojami policijos klasėms rekonstruoti, pramoginiams kateriams, automobiliams pirkti. Kol irklavimo bazės viešbutį buvo užėmę policininkai, per varžybas treneriai gyvendavo palapinėse, irkluotojai prausdavosi ežere. Dabar viešbutis vėl priklauso irkluotojams. Tačiau jį būtina renovuoti ir pakeisti policininkų išgulėtas lovas, į kurias aukštaūgiai irkluotojai netelpa. Į treniruotes ar varžybas atvykę sportininkai apsistoja ir buvusiose policininkų mokymo klasėse. Jiems jau įrengta virtuvė, skalbykla ir džiovykla, kad galėtų jaustis kaip namuose, galvoti tik apie sporto pasiekimus ir nesukti galvos dėl buities rūpesčių. Ir sidabrą iš olimpiados atplukdę S.Ritteris su M.Griškoniu, ir iki bronzos nusiyrusios 27 metų Donata Vištartaitė bei 22-ejų Milda Valčiukaitė netrukus vėl atkakliai treniruosis Trakuose. Jie diena iš dienos šlifuos kiekvieną judesį, kad tada, kai nuo fizinio krūvio trasoje aptems sąmonė, kūnas kaip laikrodis atliktų tikslius yrius iki medalių.

Negali bet kas kasti ežero

– Galvės ežeras yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje – čia gauti leidimus naujiems projektams sunku. Ar įmanoma praplėsti irklavimo trasą? – paklausiau Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriaus G.Abaravičiaus.

– Trakų istorinis nacionalinis parkas yra išskirtinė istorinė teritorija, ji nėra saugoma vien dėl gamtos. Apie Galvės ežero salų kasimą kalbama seniai. Buvo paskleista žinia, kad mūsų parkas įšaldė projektą. Mes nieko nesame įšaldę. Dar kai pradėjau čia dirbti, buvo bėda. Irkluotojai kariavo su Vidaus reikalų ministerija. O dabar jie kalba, kad kažkas jiems trukdo, bet patys savo akvatorijoje buvo nusprendę duoti vietos slidininkams. Tada jiems vietos netrūko, net galėjo su kažkuo dalintis!

– Ką irkluotojai gali daryti jiems paskirtoje akvatorijoje?

– Irkluotojams buvo parengtas specialusis planas. Tame plane aptarti visi jiems reikalingi dalykai, taip pat – aplinkosaugos ir paveldosaugos reikalai. Toje teritorijoje sportininkams niekas netrukdo treniruotis. Jeigu irkluotojai nori keisti dalykus, kurie nėra numatyti specialiajame plane, jie turėtų pasakyti, kiek metrų salos jiems reikia nukasti. Tada galima daryti vertinimus. Dabar konkrečiai niekas nekalba. O aiškinama, kad labai blogas yra nacionalinis parkas, nes jis kažką įšaldo, nors mes nesame Šiaurės ašigalyje.

– Jei irklavimo trasoje atsirastų dar vienas takas, galėtų vykti pasaulio čempionatai. – Visiems darbams saugomoje teritorijoje leidimus išduoda savivaldybė, o projektai derinami su kitomis institucijomis – Aplinkos ministerija, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Reikia suderinti visų interesus, taip pat – ir visuomenės. Kol kas projekto aš nesu matęs. Buvo pristatyta tik tyrimų medžiaga – reikia ar nereikia kasti.

Pastaruoju metu jau kalbama ne apie salos kasimą, o apie dugno valymą. Negali bet kas, kas sumano, išsikasti.

– Irkluotojai žada pateikti projektą, pagal kurį atliekami darbai nekenks saloms. Ar jam neprieštarausite? – Mes nei trukdome, nei leidžiame. Irkluotojai turi pasakyti be užuolankų ir be jokių neva įšaldymų. Mes neturime įgaliojimų kam nors neleisti nepagrįstai. Dar nebuvo Trakų istorinio nacionalinio parko, o 1967 m. jau buvo įkurtas Trakų kraštovaizdžio draustinis. Jo sudėtinė dalis buvo Trakų ežerų apsauga. Galvės ežeras yra hidrografinis draustinis. Saugoma ne tik Galvė, ne tik jos krantai, bet ir salos joje. Tas, kas sakytų, kad trukdoma kasti Galvės ežere, turėtų tylėti ir neišsišokti su tokiu akibrokštu. Kas galėtų leisti nukasti salą hidrografiniame draustinyje?!

Geriau nesipykti

Edita Rudelienė

Edita Rudelienė

Edita Rudelienė Trakų rajono merė

„Kai Trakuose vyksta tarptautinės irklavimo varžybos, miestas tampa traukos centru, atvyksta daug turistų, maitinimo įstaigos ir viešbučiai turi klientų. Nors kai kurie viešbučiai specialiai pakelia kainas, tad svečiai mieliau nakvoja Vilniuje.
Galvės ežeras didelis, jame įrengta irklavimo trasa – beveik tobula, pasaulyje tai retenybė. Čia natūrali gamta, švarus vanduo, sportininkams užtenka erdvės. Apie irklavimo trasos tobulinimą kalbama jau apie 10 metų. Tik dabar aiškėja, kad įrengti pasaulinius standartus atitinkančią trasą galima ir nekasant salos. Į naujų projektų pristatymus, kol dar nepradėti darbai, ėmėme kviesti ir parko direkcijos atstovus. Manau, geriau su jais nesipykti, o kalbėtis. Padėsime ir irkluotojams derinti projektą, o kai bus valomas dumblas, jie galės naudotis viena stovėjimo aikštele. Irklavimas puikiai tinka mokytis komandinio darbo. Pernai pakvietėme visus Trakų rajono tarybos narius susėsti į aštuonvietes valtis. Buvo baimės, panikos, pūslių, bet užtat visi išmoko darniai mojuoti irklais.“

Trakuose akis bado sovietiniai griuvėsiai

Trakuose jau daug metų akis bado ant Galvės ežero kranto griuvenomis virtusi buvusi „Žalgirio“ irklavimo bazė. Prie jos jachtas laiko buriuotojai. Jie buvo atsigabenę jachtų nuleidimo kraną, tačiau įlūžo senas betono grindinys, ir kranas atsidūrė vandenyje. Prieš 19 metų bazę nusipirkusiam verslininkui neleidžiama griuvėsių paversti šiuolaikiniais moteliais. Jis norėjo suremontuoti pastatus ir pritaikyti žmonių reikmėms nedidindamas nei aukščio, nei ploto. Savininkas sutiko su visais parko vadovų reikalavimais – ir statytų, ir nudažytų pagal jų norus. Bet visi architektų pasiūlymai netinka. Parko direkcija iki šiol mano, kad tai yra vizualinė tarša. Verslininkas moka žemės nuomą už įsigytas griuvenas, samdo sargus, rūpinasi šiukšlių išvežimu, nes į apleistą vietą žmonės tempia senus čiužinius, padangas. Neseniai nušvito viltis, kad reikalai gali pajudėti iš sąstingio. „Pakito statybos teisę reglamentuojanti norminė bazė, todėl vyksta nauji projektavimo darbai. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, būtina paruošti visų statinių, net esamos padėties, architektūrinius ir techninius projektus. Tada juos būtų galima derinti su valstybės ir savivaldybės institucijomis gaunant leidimus vykdyti statybos darbus“, – paaiškino verslininko atstovas advokatas Ugnius Pėdnyčia.

Rasa Karmazaitė,

http://sportas.lrytas.lt/startai/tituluotuju-irkluotoju-uzmojai-stringa-galves-ezero-nendrese.htm

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *