(1600 m. T. Makovskio graviūroje – Trakų miesto ir pilių vaizdas)

2017 m. kovo 20 d. rašte, adresuotame KPD Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Vertinimo taryba) pirmininkui Romui Pakalniui ir Kultūros ministerijai, TINP direkcija nurodo, jog Vertinimo taryba 2016-02-06 aktu panaikino pietinės Trakų senamiesčio dalies vertingąsias savybes, nepateikdama nei tokį sprendimą pagrindžiančių istorinių tyrimų, nei atlikto monitoringo duomenų. Be to, Trakų senamiestis buvo sumažintas nesilaikant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytų viešinimo procedūrų – nors šio įstatymo 11 str. 6 p. nustatyta, kad dėl objektyvių priežasčių keičiant kultūros paveldo vietovės aktą apie tai turi būti paskelbta spaudoje prieš tris mėnesius, nėra jokių duomenų, kad tai buvo padaryta.

Taip pat TINP direkcija pažymi, kad 2016-02-06 aktu pakeistos Trakų senamiesčio ribos nebeatitinka galiojančiame TINP specialiajame plane – konkrečius Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimus nustatančiame „Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režime“ – nustatytų Trakų senamiesčio ribų. Sumažinta Trakų senamiesčio dalis pagal minėtą specialųjį planą) apima net dvi zonas. Daliai iš Trakų senamiesčio ribų eliminuotos teritorijos specialiuoju planu tebėra nustatytas režimas „D“ – savitumo išsaugojomas, gyvenamosios funkcijos išlaikymas ir limituota užstatymo evoliucija“, kurios tikslas „išsaugoti užstatymo struktūros elementus, sudaryti istorinio užstatymo foną, riboti teritorijos užstatymo intensyvumą“. Kitai iš Trakų senamiesčio „išbrauktai“ teritorijai specialusis planas nustatyto režimą „F“ – statinių dydžių ir formų modifikacija“, kurios tikslas yra harmonizuoti su aplinka nebūdingus užstatymo elementus, sumažinti jų neigiamą poveikį panoramoje, o saugoma joje – „atskiri senamiesčio urbanistinės ir gamtinės struktūros elementai“. „Kaip įgyvendinti ir ar apskritai beįmanoma įgyvendinti šiuos specialiojo plano reikalavimus, nėra pasisakyta“, – pažymi TINP direkcija. Taip pat nurodyta, kad nors KPD nėra pakeitęs Trakų senamiesčio ribų Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovautis 2016-02-06 aktu nėra pagrindo, tačiau KPD „jau vykdo viešojo administravimo funkcijas minėtos žinybinės tarybos akto pagrindais, tokiu būdu naikinant Trakų istorinį nacionalinį parką ir kurstant viešą konfliktą“.

Kai kurių 2016-02-06 akto priedų turinys, kai pažymi TINP direkcija, grubiai ir iš esmės prieštarauja TINP ir jo specialiųjų planų reikalavimams, sudarydamas galimybę kultūros paveldo vietovę – Trakų senamiestį “tvarkymo darbų metu” smarkiai paaukštinti ir sutankinti. „Pažymėtina, kad projektuotojai ir užsakovai jau lankėsi Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijoje, mojuodami „naujuoju reglamentu“ ir reikalaudami leisti projektuoti ir statyti būtent pagal jį, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei įstatymais patvirtintus reglamentus. Vien dėl šios priežasties būtina skubiai persvarstyti 2016-02-06 KPD prie Pirmosios tarybos aktą Nr. KPD-RM-627/1 ir ištaisyti jame esančias klaidas“, – rašoma TINP direkcijos rašte.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad 2016-02-06 akte dėl nenurodytų motyvų atsisakyta dalies tyrimų ir duomenų, kurie buvo pateikiami ankstesniuose aktuose, nors savo esme aktas pretenduoja į išsamius duomenis apie konkrečią kultūros paveldo vietovę. „Šie dokumentai (…) nebenurodomi, nepasisakant, kodėl jie yra nebeaktualūs. Gal dėl to, kad būtent šie tyrimai patvirtina vertingąsias Trakų senamiesčio 17114 pietinės ribos savybes ir šios teritorijos reikšmę visai kultūros vertybės teritorijai?“, – klausia TINP direkcija.

Taip pat nurodoma, kad 2016-02-06 akte nepateikti duomenys apie istorinės inžinerijos paveldą, dalinai išlikusį ir aiškiai identifikuojamą Trakų senamiesčio pietinės dalies teritorijoje – Trakų pylimą, apie kurį savo naujausiame straipsnyje pakartotinai pranešė archeologė Birutė Lisauskaitė. TINP direkcija pažymi, kad 2016-02-06 akte „jokių duomenų apie „Trakų pylimą“ – gynybinės paskirties inžinerinį įrenginį Vytauto g. 82-88 ir Birutės g. 52, Trakuose – nepateikta, juo labiau nenurodoma, kad šis gynybinis įrenginys drauge su šalia buvusia pravoslaviška Skaisčiausios Dievo Motinos Gimimo cerkve ir vienuolynu, stovėjusiais ant kalvos Bernardinų (Lukos) ežero ir dabartinės Bernardinų g. aplinkoje, sudarė bendrą gynybinės sistemos kompleksą“, todėl „išbraukus iš Trakų senamiesčio 17114 teritorijos didelę senamiesčio dalį, buvo galutinai suardytas šio fragmentiškai išlikusio gynybinio komplekso vientisumas, o tai nesiderina tiek su europietiškais holistinio paveldo apsaugos principais, tiek su Trakų istorinio nacionalinio parko tikslais“.

Taip pat pažymėta, kad 2016-02-06 akte nutylima ir ypatingai reikšminga Trakų senamiesčio pietinės dalies vertingoji savybė – istorinis pobūdis. Atkreipiamas dėmesys į minėtame B. Lisauskaitės straipsnyje pateiktą informaciją, kad būtent pietinėje Trakų senamiesčio dalyje stovėjusioje pravoslaviškoje Skaisčiausios Dievo Motinos Gimimo cerkvėje „<…> Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas apsikrikštijęs Aleksandro vardu“ ir kad „Cerkvė ir vienuolynas visada priklausė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams, kurie vis kartodavo ankstesnes privilegijas išskirdami ją iš metropolito pavaldumo“. T. y., šis objektas buvo svarbus valstybiniu lygmeniu, kadangi atliko viešąsias valstybės centro Trakuose gynybos bei viešosios politikos funkcijas. Nurodoma ir kita istorinė vertė, susijusi su faktu, kad 1988 m. sovietmečio nomenklatūrai pradėjus kalvoje daugiabučių gyvenamųjų namų statybos darbus, Trakų bendruomenės ir plačiosios Lietuvos visuomenės atstovai pirmą kartą viešai pasipriešino nomenklatūriniams valdžios poreikiams Trakų senamiestyje, o Romualdo Lanko (1940-2010) suburto judėjimo „Gelbėkime Trakus“ iniciatyva 1988 m. birželio 21 d. įvyko pats pirmasis Sąjūdžio mitingas prie Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos“ (http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5810&p_d=98149&p_k=1).

„Šio mitingo pasekmė – sovietinės nomenklatūros pradėti statyti pastatai Trakų senamiesčio pietinėje dalyje buvo demontuoti ir ilgam, iki pat 2016-02-06, buvo įtvirtinta būtinybė ir pagrindas saugoti šią senamiesčio teritoriją kaip sudėtinę istorinio Lietuvos kraštovaizdžio Trakuose dalį. Šis visuomenės pasipriešinimas „valdžiai“ ir viešo intereso faktinis apgynimas yra pirmas iškilus ir iki šiol nepakartotas naujausiųjų laikų paveldosaugos istorijos paminklas. Taip pat tai – Lietuvos visuomenės išsilaisvinimo, išdrąsėjimo, demokratijos pradžiamokslio paminklas Trakuose“, – pažymi TINP direkcija, nurodydama, kad šie išskirtinės reikšmės istoriniai įvykiai, liudijantys apie Trakų senamiesčio pietinės dalies svarbą in situ ir visoje valstybėje, patvirtina ne tik siaurai suvokiamos „taškinės“ apsaugos, bet ir individualių apsaugos zonų būtinybę.

Žemiau skelbiame TINP direkcijos raštą.

*******

Romui Pakalniui, pirmininkui
Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai

Žiniai:
Valstybinei kultūros paveldo komisijai

DĖL 2016-02-06 AKTO Nr.KPD-RM-627/1 PERSVARSTYMO PAGRINDŲ

Vykdydami Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto 2017-03-15 posėdyje priimtą nutarimą (protokolas Nr.121-P-7, priedas Nr. 1), pateikiame Jums Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (KPD Pirmoji taryba) 2016-02-06 akto Nr. KPD-RM-627/1 (http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/F9B728D7-4183-47C1-9E88-073CAA8AFA8C) keitimo iniciavimo pagrindus.

I

2017-03-16 buvo kreiptasi į KPD prie Kultūros ministerijos Kultūros paveldo centro (KPC) direktorių Virgilijų Kačinską su prašymu paaiškinti, kuo remiantis 2015-2016 metais buvo vykdomas Trakų senamiesčio ribų keitimas, kokiais teisiniais pagrindais ir kokiais atliktais moksliniais tyrimais bei kokia yra atliktų pakeitimų teisinė pasekmė.
Viešai skelbiama, jog Trakų senamiesčiui 17114 priskirtos vertingosios savybės pobūdis yra „architektūrinis, istorinis, povandeninis, urbanistinis ir kraštovaizdžio“. Tačiau 2016 metais atlikta Trakų senamiesčio 17114 pietinės dalies sumažinimo procedūra KPD Pirmoji taryba aktu Nr. KPD-RM-627/1 panaikino aukščiau išvardintų vertingųjų savybių dalį, nepateikiant nei istorinių tyrimų, nei atlikto monitoringo  duomenų (http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/F9B728D7-4183-47C1-9E88-073CAA8AFA8C).
KPC direktorius V. Kačinskas paaiškino, kad KPC yra biudžetinė kultūros įstaiga, kurios savininkas yra KPD prie Kultūros ministerijos.
KPC direktorius V. Kačinskas paaiškino, kad jie nevykdo viešojo administravimo funkcijų ir jų pareiga yra tik teikti KPD prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai klausimus posėdžių darbotvarkėms ir su tuo susijusius dokumentus.
KPC direktorius V. Kačinskas paaiškino, kad iš esmės savo darbe jie vadovaujasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos (NKPA) įstatymu (Žin., 2004, Nr. 153-5571), tačiau pakartojo teiginį, kad, nepaisant to, jų parengti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktai, kuriuos vėliau ta pati taryba patvirtina, yra privalomojo pobūdžio, vykdant veiklą valstybės saugomose teritorijose.
KPC direktorius V. Kačinskas paaiškino, kad 2016-02-06 KPD Pirmoji taryba aktą Nr. KPD-RM-627/1 parengė, tiesiogiai įgyvendindama NKPA įstatymo 10 str. „Kultūros paveldo objekto ir vietovės skelbimas saugomais“ ir 11 str. „Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, apsaugos zonos bei pozoniai“.

II

KPC direktorius V. Kačinskas paaiškino, kad pagal 11 str. 2 p. Trakų senamiesčiui naują pietinę ribą jie nustatė pagal šiuo metu egzistuojančių sklypų ribas, kadangi kultūros vietovės senoji riba esamus sklypus kirto įstrižai ir pan., tačiau nutylėjo straipsnio esmę, jog ribos apibrėžiamos, remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, ir tik po to viskuo kitu:
„11.2. Kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis“.
Atsižvelgiant į tai, buvo paprašyta paaiškinti, kodėl tokiu atveju nebuvo įgyvendintas NKPA įstatymo to paties 11 str. 6 p., kuris numato, kad dėl objektyvių priežasčių keičiant kultūros paveldo vietovės aktą apie tai turi būti paskelbta spaudoje prieš tris mėnesius:
„11.6. Kai kultūros paveldo objektas yra sunykęs, sunaikintas ar kitaip prarastos jo vertingosios savybės ir yra nustatytos šių praradimų priežastys ir (ar) kaltininkai arba kultūros paveldo objektas ar vietovė neatitinka nustatytų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių reikšmingumo kriterijų ir vertingųjų savybių ir apie tai ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius paskelbiama spaudoje, priimamas kultūros paveldo objekto ar vietovės skelbimo saugomu aktą naikinantis ar keičiantis sprendimas. <…>“.
Į tai KPC direktorius V. Kačinskas paaiškino, kad dėl to, jog buvo vadovautasi kitu NKPA įstatymo straipsniu, o būtent 10 str., reglamentuojančiu kultūros paveldo objekto ir vietovės skelbimą saugomais.
Tačiau NKPA įstatymo 10 str. reglamentuoja ne esamo kultūros paveldo objekto ir vietovės duomenų tikslinimą, o skelbimą saugomu!
Šis NKPA įstatymo 10 str. iš principo negalėjo būti taikomas 2015-2016 m., kadangi Trakų senamiestis saugomu paskelbtas dar 1996-10-28 KVAD direktoriaus įsakymu Nr. 120, o 2005-04-29  įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ saugomu jį paskelbė ir Lietuvos Kultūros ministras (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.255363). Tai yra, Trakų senamiestis – kultūros paveldo vietovė 17114 (buvęs kodas U18) buvo saugoma paskelbta prieš 21 arba 15 metų!
Pažymėtina, kad 2016-02-06 KPD Pirmoji taryba aktu Nr. KPD-RM-627/1 Trakų senamiesčio 17114 nepaskelbė naujai saugoma vietove (http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/F9B728D7-4183-47C1-9E88-073CAA8AFA8C), bet atliko tik šios kultūros vietovės akto tikslinimą, o tai reguliuoja ne NKPA įstatymo 10 str., o 11 str.
Pažymėtina ir tai, kad, jei 2016-02-06 būtų vykdoma nauja Trakų senamiesčio skelbimo saugomu procedūra, pagal NKPA įstatymo 10 str. 1 p. KPD privalėjo šią iniciaciją „<…> įregistruoti Kultūros vertybių registre ir paskelbti Departamento ar savivaldybės interneto svetainėje, ir per 15 dienų po įregistravimo pranešti raštu visiems asmenims, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokio kultūros paveldo objekto teritorijos ribose yra registruotos Nekilnojamojo turto registre“. Duomenų apie NKPA įstatymo 10 str. 1 p. reikalavimo įvykdymą šiuo konkrečiu Trakų atveju – nėra.
Taip pat nėra jokių duomenų, kad Trakų senamiestis 2016-2017 m. laikotarpiu būtų naujai paskelbtas kultūros paveldo vietove.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad Trakų senamiesčio pietinė riba buvo pakeista, nesivadovaujant tyrimais, nes tokie tyrimai nėra pateikti 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos akte Nr. KPD-RM-627/1, ir nesivadovaujant NKPA įstatymo nuostatomis, nes nėra pateikta duomenų apie įstatymo 10 str. 1 p. ar 11 str. 6 p. nustatytas privalomas viešinimo procedūras.

III

NKPA įstatymo 22 str. 1 p. nustato, kad nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama „<…> pagal kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo, strateginio planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir jais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis šio įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis“.
Paaiškiname, kad Trakų senamiesčio 17114, jo teritorijos, jo apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 68-1287) patvirtintą ir statybos ir urbanistikos ministro 1993-12-20 įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ (Žin., 1994, Nr. 10-162) paskelbtą planavimo schemą, jos pagrindu parengtus, nustatytaja tvarka suderintus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.
Paaiškiname, kad konkrečius Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimus nustato specialusis planas „Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimas“, patvirtintas 1996-07-17 KPD prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu Nr.71 „Dėl Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo patvirtinimo“ (http://www.seniejitrakai.lt/dvaro-sodybos-detalusis-planas-2/). Šis specialusis planas yra galiojantis ir įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre (Nr.T00043474, 1996-07-17).
Pažymėtina, kad 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos aktu Nr. KPD-RM-627/1 pakeistos Trakų senamiesčio ribos nebeatitinka šiame specialiajame plane nustatytų Trakų senamiesčio ribų.
KPC direktoriaus V. Kačinsko teiginiai, kad dabar reikia vadovautis ne aukščiau nurodytu specialiuoju planu Nr. T00043474, o 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos aktu Nr. KPD-RM-627/1, neturi pagrindo.

Visų pirma, 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos akte Nr. KPD-RM-627/1 nepasisakyta dėl jos priimtų sprendimų atitikimo galiojančio vieno iš specialiųjų planų sprendiniams. O tai yra būtina, kadangi sumažinta Trakų senamiesčio dalis pagal Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimą (Nr. T00043474, 1996-07-17) apima net dvi zonas.
Daliai iš Trakų senamiesčio ribų eliminuotos teritorijos specialiuoju planu (Nr. T00043474, 1996-07-17) tebėra nustatytas režimas „D“ – savitumo išsaugojimas, gyvenamosios funkcijos išlaikymas ir limituota užstatymo evoliucija“, kurios tikslas „išsaugoti užstatymo struktūros elementus, sudaryti istorinio užstatymo foną, riboti teritorijos užstatymo intensyvumą“.
Kitai iš Trakų senamiesčio „išbrauktai“ teritorijai specialusis planas (Nr. T00043474, 1996-07-17) nustatyto režimą „F“ – statinių dydžių ir formų modifikacija“, kurios tikslas yra harmonizuoti su aplinka nebūdingus užstatymo elementus, sumažinti jų neigiamą poveikį panoramoje, o saugoma joje – „atskiri senamiesčio urbanistinės ir gamtinės struktūros elementai“!
Kaip įgyvendinti ir ar apskritai beįmanoma įgyvendinti šiuos specialiojo plano reikalavimus, nėra pasisakyta.

Antra, nėra pagrindo teigti, jog 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos aktu Nr. KPD-RM-627/1 buvo pakeistos specialiajame plane nustatytos Trakų senamiesčio ribos, kadangi Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato specialiųjų planų keitimo žinybinių komisijų aktų pagrindais.

Trečia, KPD prie Kultūros ministerijos 2015-01-23 raštu Nr. (9.52)2-191 „Dėl apskaitos dokumentacijos Trakų senamiesčiui (17114) parengimo“ KPC pavedė parengti Trakų senamiesčio 17114 „vertinimo tarybos akto su priedais projektą“, nurodant, kad toks projektas reikalingas „numatomam rengti Trakų senamiesčio specialiajam planui“.
Kol kas KPD prie Kultūros ministerijos Trakų senamiesčio specialiojo plano nėra parengęs, tačiau tokį procesą yra pradėjęs būtent 2015 metais.

Primename, kad po mėnesio – 2015-02-19 – KPD prie Kultūros ministerijos įsakymu Nr. Į-35 „Dėl kultūros paveldo vietovės – Trakų senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre 17114) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo proceso inicijavimo” inicijavo kultūros paveldo vietovės – Trakų senamiesčio (17114) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento – vietovės ir jos apsaugos zonos tvarkymo plano rengimo procesą (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/993a8350b80a11e4b429deed97e8d594).
Dar po dviejų mėnesių 2015-03-18 KPD prie Kultūros ministerijos įsakymu Nr. Į-64 “Dėl kultūros paveldo vietovės – Trakų senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre 17114) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo” nusprendė pradėti rengti Trakų senamiesčio (17114) specialųjį planą, kurio uždavinys – “nustatyti (pakeisti) Trakų senamiesčio teritorijos bei apsaugos zonos ribas, nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą teritorijoje ir apsaugos zonoje” (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/da55c390cd7c11e4b3439b13415c7e57).
Deja, iki 2016-02-06 šis specialusis planas nebuvo parengtas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad KPD prie Kultūros ministerijos iki šiol nėra pakeitęs Trakų senamiesčio ribų Lietuvos Respublikos įstatymų, tarp jų ir NKPA įstatymo, ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos aktu Nr. KPD-RM-627/1 vadovautis nėra pagrindo, nors KPD prie Kultūros ministerijos jau vykdo viešojo administravimo funkcijas minėtos žinybinės tarybos akto pagrindais, tokiu būdu naikinant Trakų istorinį nacionalinį parką ir kurstant viešą konfliktą.

IV

Išsamiai susipažinus su 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos aktu Nr. KPD-RM-627/1, nustatyta daug trūkumų ir akivaizdaus teisinio nihilizmo.
Pavyzdžiui, dalyje „Vertingosios sąvybės“ 4 p. pateikta nepilna ir klaidinanti informacija apie kultūros paveldo vietovę –Trakų senamiestį (17114).
4 p. nurodytos kultūros paveldo vietovę artimiausios supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingosios savybės – „Trakų senamiestis yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje; į ŠV nuo Senamiesčio yra Trakų kalnas, vad. Rėkalniu, Arakalniu 3493, M14, ŠR pusėje – Trakų jachtklubo pastatas 32370, Varnikų piliakalnis 3527, A1784, Varnikų senovės gyvenvietė 17205, A1785, Užutrakio dvaro sodyba 785, G208KP <…>”, tačiau nenurodyta esminė vertingoji savybė – buvimas Trakų istorinio nacionalinio parko Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje. Pažymėtina, kad draustinis čia įkurtas dar 1960 m., tad dar sovietmečiu suvokta vietovės vertė ir reikšmė, atgavus nepriklausomybę tikrai negalėjo sumažėti.
Paaiškiname, kad 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos akto Nr. KPD-RM-627/1 rengėjai privalėjo aptarti šią aplinkybę ir atlikti tikslinę urbanistinio draustinio ir kultūros paveldo vietovės santykio analizę. To neatlikus, buvo padaryta grubi klaida, nepagrįstai sumažinant Trakų senamiesčio 17114 teritoriją jo pietinėje dalyje, Trakų urbanistiniame draustinyje.
Tai, kad Trakų senamiestis yra Trakų istorinio nacionalinio parko Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje, yra objektyvus faktas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtinti šios valstybės saugomos kompleksinės teritorijos zonavimas ir reglamentavimas yra kur kas svarbesni, nei Trakų senamiesčio aplinkoje esantys pavieniai kultūros paveldo objektai ar vietovės.
Deja, žodis „draustinis“ 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos akte Nr. KPD-RM-627/1 paminėtas tik vieną kartą, nurodant kad „1960 m. įsteigtas Trakų kraštovaizdžio draustinis“, o sąvoka „Trakų istorinis nacionalinis parkas“ akte įvardinta tik keturis kartus, visiškai nenurodant ir neišnagrinėjant šiais žodžiais įvardinamo statuso reikšmės ir įtakos Trakų senamiesčiui.
Tokiu būdu 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos aktas Nr. KPD-RM-627/1 iš esmės nukreiptas prieš šios kultūros paveldo vietovės apsaugą užtikrinančių teisės aktų įgyvendinimą ir sudaro sąlygas jos naikinimui, nes pats savaime neužtikrina saugojimo.

V

Vienas didžiausių 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos akto Nr. KPD-RM-627/1 trūkumų yra jo paties vidiniai prieštaravimai, dviprasmiškumai ir klaidos.
Pavyzdžiui, 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos akto Nr. KPD-RM-627/1 „Vertingųjų savybių“ gale nurodyta „Pastaba“, jog „Prieš tvarkymo darbus atlikti istorinius fizinius tyrimus. Užstatymo tipų aprašą ir tankį žiūrėti priede Nr.8“.
Atsidarius skiltyje „Dokumentai“ 24 p. pateikiamą priedą Nr.8 “2016-02-17;  Nr: PR8-17114; Užstatymo tipo aprašymas”, atsiveria visiškai kitu pavadinimu įvardintas dokumentas: „Urbanizuotų vietovių užstatymų morfologiniai tipai UMT (IT)” (priedas Nr.2).
Šio keisto dokumento turinys grubiausiai ir iš esmės prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo specialiųjų planų reikalavimams, tačiau priedas Nr.8 „2016-02-17;  Nr: PR8-17114; Užstatymo tipo aprašymas” prieštarauja net pačiam 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos aktui Nr. KPD-RM-627/1.
Paaiškiname, kad akto 2.2.2. punkte „Vertingosios savybės“ nurodyta: “<…> miesto vilų XX a. pr. užstatymas 1 a. su pastogėmis pastatais Vytauto g. Nr. 51, V. Kudirkos g. Nr. 13 <…>“, tuo tarpu priede Nr. 8 nurodoma – “Aukštingumas iki 3 a. pastoge”!

Apskritai teiginys – “Aukštingumas iki 3 a. pastoge” yra neperskaitomas, neleidžiantis suprasti, ar pastatas yra “iki 3 aukštų su pastoge” ar “pastato pastogė yra iki 3 aukštų”.
Šiame priede nurodyta ir daugiau nesuprantamų dalykų, kurie nesusieti su objektu – neišskirti brėžinyje, prieštarauja 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos akte Nr. KPD-RM-627/1 nustatytoms vertingosioms sąvybėms ir iš esmės prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo dokumentams.
Pavyzdžiui, šiuo konkrečiu neegzistuojančių “Miesto vilų” atveju priedas Nr. 8 prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.00FE9BF68BE2/TAIS_405259), nustatančiai, kad “Naujai statomi gyvenamieji namai negali būti didesni kaip vieno aukšto, privalo turėti šlaitinį stogą, o jų užstatymo plotas negali viršyti 120m2, jeigu detalūs projektai nenumato kitų sąlygų” ir Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimui (Nr.T00043474, 1996-07-17), pagal kurį nurodytais adresais yra nustatyta zona “C” – restauravimas, prarastų vertybių atkūrimas, papildymas” ir kurios tikslas – “išsaugoti, restauruoti ar atkurti kultūros vertybes bei išlikusią užstatymo struktūrą, išsaugant jos tipą, elementus ir ryšį su gamtine aplinka”.

Darytina išvada, kad tokiu būdu 2016-02-06 KPD prie Pirmosios tarybos aktas Nr. KPD-RM-627/1 ne tik nepagrįstai sumažino Trakų senamiesčio pietinę ribą, bet privalomuoju priedu Nr. 8 „2016-02-17;  Nr. PR8-17114; Užstatymo tipo aprašymas” sudarė galimybę kultūros paveldo vietovę 17114 – Trakų senamiestį “tvarkymo darbų metu” smarkiai paaukštinti ir sutankinti.
Pažymėtina, kad projektuotojai ir užsakovai jau lankėsi Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijoje, mojuodami „naujuoju reglamentu“ ir reikalaudami leisti projektuoti ir statyti būtent pagal jį, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei įstatymais patvirtintus reglamentus.
Vien dėl šios priežasties būtina skubiai persvarstyti 2016-02-06 KPD prie Pirmosios tarybos aktą Nr. KPD-RM-627/1 ir ištaisyti jame esančias klaidas.

VI

Taip pat pažymėtina, kad 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos akte Nr. KPD-RM-627/1 nenurodyti motyvai, kodėl atsisakoma visos eilės tyrimų, nors savo esme šis KPD prie Kultūros ministerijos dokumentas pretenduoja į išsamius duomenis apie konkrečią kultūros paveldo vietovę.
Pavyzdžiui, 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos akte Nr. KPD-RM-627/1 nebenurodomi 1972 metų A. Pylipaičio ir A. Jurgilo tyrimai “Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projekto. Želdynų sistemos tyrimų. Trakų ežeryno ir miesto apylinkių želdinių analizės ir įvertinimo” (VAA, F1019, Ap 11, B 4049); 1972 metų “Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projekto. Želdynių sistemos tyrimų. Esamų medžių miesto centrinėje zonoje rūšinio pasiskirstymo ir erdvinės kompozicijos analizės bei įvertinimo” (VAA, F1019, Ap 11, B 4050) ir 1974 metų „Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projekto. Arhitektūrinių-meninių tyrimų. Trakų ežeryno ir miesto vaizdų apžvalgos galimybių analizės” (VAA, F1019, Ap 11, B 4046).
Taip pat 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos akte Nr. KPD-RM-627/1 nebenurodomi ir Paminklų restauravimo instituto 1978 metais parengti „Trakų senamiesčio gatvių išklotinių fotogrametriniai apmatavimai“, 1989 metais parengtas „Trakų senamiesčio ir Senųjų Trakų gyvenvietės paminklinės teritorijos ir apsaugos zonų projektas“ bei G. Filipavičienės 1989 metais parengtas „Trakų senamiesčio ir Senųjų Trakų gyvenvietės paminklinės teritorijos ir apsaugos zonų ribų projektas“.
Šie dokumentai 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos akte Nr. KPD-RM-627/1 nebenurodomi, nepasisakant, kodėl jie yra nebeaktualūs. Gal dėl to, kad būtent šie tyrimai patvirtina vertingąsias Trakų senamiesčio 17114 pietinės ribos savybes ir šios teritorijos reikšmę visai kultūros vertybės teritorijai?

VII

Taip pat pažymėtina, kad 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos akte Nr. KPD-RM-627/1 nepateikiami kiti žinomi ir svarbūs Trakų tyrimų duomenys.
Pavyzdžiui, nenurodoma Lietuvos TSR Mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos instituto Geografijos skyriaus 1974-1975 metų „Trakų landšaftinio draustinio tyrimų“ medžiaga (autoriai: akademikas K. Bieliukas, jaunesnieji moksliniai bendradarbiai K. Kilkus, M. Vasiliauskienė bei inžinierius M. Mašanauskienė).
Būtent šių tyrimų tikslas buvo nustatyti poilsiautojų ir turistų poveikį gamtai, vaizdingų kraštovaizdžių, augalijos ir gyvūnijos apsaugos būdų reikalingumą ir pan. Būtent tokia medžiaga turėjo būti svarbi 2016 metais priimant „šiuolaikinius“ sprendimus dėl Trakų senamiesčio pietinės ribos drastiško mažinimo.
Pažymėtina, kad sovietmečiu dėl ideologinių sumetimų Trakų „istoriškumas“ buvo nutylimas, nors faktiškai buvo saugomos istorinio kraštovaizdžio vertės. 1974-1975 metų „Trakų landšaftinio draustinio tyrimų“ medžiagoje pasakyta, kad „Trakų landšaftinis draustinis turi ypatingą reikšmę. Jame gražiausi kraštovaizdžio elementai pinasi su istoriniais – architektūriniais ir dėl to sutraukia gausybę turistų ir poilsiautojų“.
Negi sovietmečiu mokslininkams buvo lengviau saugoti kompleksinį Trakų kultūrinį kraštovaizdį, o šiandien laisvos Lietuvos kultūros paveldo specialistams visiškai neįveikiama užduotis Trakų istorinį kraštovaizdį suvokti holistiškai, o ne vien tik siauros ir žinybinės „kultūrinės vietovės“ amplitudės ribose.

VIII

Taip pat pažymėtina, kad 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos akte Nr. KPD-RM-627/1 nepateikiami duomenys apie istorinės inžinerijos paveldą, dalinai išlikusį ir aiškiai identifikuojamą Trakų senamiesčio 17114 pietinės dalies teritorijoje.
Apie tai savo naujausiame straipsnyje „Apie Trakų pylimą“ pakartotinai praneša archeologė Birutė Lisauskaitė (http://www.traku-zeme.lt/apie-traku-pylima/). Ši archeologė Trakų senamiesčio pietinę dalį tyrinėja nuo 1988 metų ir nurodo, kad „Šis pylimas tebėra ryškus Vytauto g. 82–88 ir Birutės g. 50 sklypuose. Jo dalį, esančią sklype Vytauto g. 88, yra planuojama nukasti statant naują autobusų stotį“.
Pažymėtina, kad 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos akte Nr. KPD-RM-627/1 nurodytose vertingosiose savybėse jokių duomenų apie „Trakų pylimą“ – gynybinės paskirties inžinerinį įrenginį Vytauto g. 82-88 ir Birutės g. 52, Trakuose – nepateikta, juo labiau nenurodoma, kad šis gynybinis įrenginys drauge su šalia buvusia pravoslaviška Skaisčiausios Dievo Motinos Gimimo cerkve ir vienuolynu, stovėjusiais ant kalvos Bernardinų (Lukos) ežero ir dabartinės Bernardinų g. aplinkoje, sudarė bendrą gynybinės sistemos kompleksą.
Archeologė B. Lisauskaitė nurodo, kad „Ši cerkvė su vienuolynu, kaip ir katalikiškoji Trakų parapijos bažnyčia, buvo viena Naujųjų Trakų gynybos komplekso grandžių, sauganti įvažiavimą į miestą, išlaikydama tradicinę stačiatikių cerkvių su vienuolynais Rusijos miestuose gynybinę funkciją“.
2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos aktu Nr. KPD-RM-627/1 išbraukus iš Trakų senamiesčio 17114 teritorijos didelę senamiesčio dalį, buvo galutinai suardytas šio fragmentiškai išlikusio gynybinio komplekso vientisumas, o tai nesiderina tiek su europietiškais holistinio paveldo apsaugos principais, tiek su Trakų istorinio nacionalinio parko tikslais.
Būtina skubiai persvarstyti tokius sprendinius ir atstatyti Trakų senamiesčio vertingosios savybės – gynybinės sistemos komplekso fragmentų kompleksinę apsaugą.

VIII

Taip pat pažymėtina, kad 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos akte Nr. KPD-RM-627/1 nutylima ir ypatingai reikšminga Trakų senamiesčio 17114 pietinės dalies vertingoji savybė – istorinis pobūdis.
Pirma, aukščiau paminėtame straipsnyje nurodoma, kad būtent pietinėje Trakų senamiesčio dalyje stovėjusioje pravoslaviškoje Skaisčiausios Dievo Motinos Gimimo cerkvėje „<…> Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas apsikrikštijęs Aleksandro vardu“ ir kad „Cerkvė ir vienuolynas visada priklausė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams, kurie vis kartodavo ankstesnes privilegijas išskirdami ją iš metropolito pavaldumo“. T.y., šis objektas buvo svarbus valstybiniu lygmeniu, kadangi atliko viešąsias valstybės centro Trakuose gynybos bei viešosios politikos funkcijas.
Tai išskirtinės reikšmės istorinis įvykis, liudijantis Trakų senamiesčio 17114 pietinės dalies svarbą in situ ir visoje valstybėje, todėl reikalaujantis ne tik siaurai suvokiamos „taškinės“ apsaugos, bet ir individualių apsaugos zonų. Deja, 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos aktu Nr. KPD-RM-627/1 individualios apsaugos zonos nenustatytos, nors jų būtinybę liudija urbanistinis plėtros spaudimas, ir net nenurodoma būtinybė tokias apsaugos zonas parengti.
Antra, 1988 m. sovietmečio nomenklatūrai pradėjus kalvoje daugiabučių gyvenamųjų namų statybos darbus, Trakų bendruomenės ir plačiosios Lietuvos visuomenės atstovai pirmą kartą viešai pasipriešino nomenklatūriniams valdžios poreikiams Trakų senamiestyje.
1988 m. spontaniškai prasiveržusiam judėjimui „Gelbėkime Trakus“ vadovavo Romualdas Lankas (1940-2010): „Šio pilietiško žmogaus iniciatyva 1988 m. birželio 21 d. įvyko pats pirmasis Sąjūdžio mitingas prie Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos“  (http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5810&p_d=98149&p_k=1).
2010-07-09 dienraščio „Lietuvos žinios“ straipsnyje „Sąjūdžio įdealisto mirtis“ pateikta ši svarbi informacija: „Daugelis mano, kad pradžią padarė mitingas Katedros aikštėje 1988 metų birželio mėnesį. Vis dėlto pirmoji vieša Sąjūdžio akcija vyko prie Aukščiausiosios Tarybos, ir postūmį jai davė R. Lankas, įtikinęs Sąjūdžio iniciatyvinę grupę protestuoti prieš sovietinės nomenklatūros norus statyti namus ant Trakų pilių pamatų, kitaip nebeliks Lietuvos. Tiesa, pirmoje viešoje akcijoje pačių Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių dalyvavo nedaug, bet buvo kitų entuziastų. O kai niekas dėl to nenukentėjo, visi suprato, kad būtina rengti mitingus. Per juos atgimė tauta ir buvo pasiekta nepriklausomybė.
R. Lanko iniciatyvą galima vadinti tam tikra takoskyra tarp to, kas buvo draudžiama, persekiojama, ir to, kas tapo galima. Mažos grupės idealistų veikla peraugo į visos tautos valią <…>” (http://www.alfa.lt/straipsnis/10376017/sajudzio-idealisto-mirtis).
Šio mitingo pasekmė – sovietinės nomenklatūros pradėti statyti pastatai Trakų senamiesčio pietinėje dalyje buvo demontuoti ir ilgam, iki pat 2016-02-06, buvo įtvirtinta būtinybė ir pagrindas saugoti šią senamiesčio teritoriją kaip sudėtinę istorinio Lietuvos kraštovaizdžio Trakuose dalį.
Šis visuomenės pasipriešinimas „valdžiai“ ir viešojo intereso faktinis apgynimas yra pirmas iškilus ir iki šiol nepakartotas naujausiųjų laikų paveldosaugos istorijos paminklas. Taip pat tai – Lietuvos visuomenės išsilaisvinimo, išdrąsėjimo, demokratijos pradžiamokslio paminklas Trakuose.
Nežinia, kodėl 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos akto Nr. KPD-RM-627/1 rengėjai nepateikė šių dviejų istorinių faktų ir nepapildė jais Trakų senamiesčio 17114 vertingųjų savybių – ar dėl kompetencijos trūkumo, ar vykdant priešingą – senamiesčio nepagrįsto sumažinimo užsakymą?
Šiandien yra akivaizdu, kad šie nutylėti (nežinoti) KPC darbuotojų faktai yra pagrindas persvarstyti 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos aktą Nr. KPD-RM-627/1, pakartotinai pristatant KPD Pirmajai tarybai išsamią informaciją dėl Trakų senamiesčio 17114 vertingųjų savybių ir jų apimties. Dalis šios istorinės medžiagos yra saugoma Vilniaus apskrities garso ir vaizdo archyve.

IX

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr.68-1287) patvirtinta TINP planavimo schema (Nr.T00054220, 1993-11-22) nustato, kad vertingiausi kultūros paveldo kompleksai yra „<…> Trakų senamiesčio planinė erdvinė struktūra <…>“.
TINP planavimo schemoje nustatyta, jog Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio tikslas yra „išsaugoti, atkurti bei eksponuoti istoriškai susiklosčiusios Trakų miesto planinės erdvinės struktūros, jos ryšio su gamtine aplinka, užstatymo elementų ir formų visumą“, kurio apsaugos ir naudojimo režimą nustato „<…> Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX skyrius), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“.
1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimo Nr.343 “Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo” (Žin., 1992, Nr. 22-652) XIX skyriuje “Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos” 83 p. nurodoma, kad yra nustatomos nekilnojamųjų kultūros vertybių (išskyrus statinių priklausinius) individualios apsaugos zonos:”83.1. apsaugos nuo fizinio poveikio” bei “83.2. vizualinės apsaugos”.
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias zonas nustato KPD prie Kultūros ministerijos, tačiau Trakų senamiesčiui 17114, kaip ir Trakų senojo miesto vietai 27125 iki šiol nenustatytos individualios apsaugos zonos, todėl jas automatiškai nustato 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr.343, kuriame pasakyta (84 p.), kad “Kol nenustatytos nekilnojamųjų kultūros vertybių individualios apsaugos zonos, taikomos laikinosios zonos:
84.1. apsaugos nuo fizinio poveikio – 50 metrų;
84.2. vizualinės apsaugos – 500 metrų.”
Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nustato, kad Apsaugos nuo fizinio poveikio zonoje (87 p.) yra draudžiama: “87.3. statyti statinius, kurie nėra skirti nekilnojamosioms kultūros vertybėms apsaugoti ir šių vertybių naudojimui garantuoti”, o Vizualinės apsaugos zonoje (88 p.) – “<…> draudžiami darbai, kurie gali pakenkti nekilnojamųjų kultūros vertybių kraštovaizdžiui ar optimaliai jų apžvalgai”.
Deja, 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos aktu Nr. KPD-RM-627/1 nėra nustatytos Trakų senamiesčio 17114 individualios apsaugos zonos, todėl, galiojant laikinosioms, kyla nesusipratimai ir visuomenės kiršinimas, kadangi sudaroma nepagrįsta viltis jas ignoruoti ir planuoti veiklą, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės suformuotam privalomam tikslui: išsaugoti, atkurti bei eksponuoti istoriškai susiklosčiusią Trakų miesto planinę erdvinę struktūrą, jos ryšį su gamtine aplinka, užstatymo elementų ir formų visumą.
Tai, kad per 25 metus KPD prie Kultūros ministerijos neparengė ir nenustatė Trakų senamiesčio 17114 individualių apsaugos zonų, tačiau ignoruoja laikinąsias, nustatomas Lietuvos Respublikos 1992-05-12 nutarimu Nr.343, yra nebetoleruotina ir taip pat yra pagrindas persvarstyti 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos aktą Nr. KPD-RM-627/1, jį papildant trūkstamais individualių apsaugos zonų sprendiniais.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas ir motyvus būtina nedelsiant stabdyti 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos aktą Nr. KPD-RM-627/1, ištaisyti jame nustatytas klaidas, dviprasmybes, pareikalauti tyrimais ir monitoringu pagrįsti Trakų senamiesčio ribų keitimo pagrindus, papildyti naujomis vertėmis, nustatyti individualias apsaugos zonas bei teisiškai pagrįsti jo teisinį statusą ir santykį su kompleksinei valstybės saugomai teritorijai – Trakų istoriniam nacionaliniam parkui parengtais ir galiojančiais specialiaisiais planais.

PRIDEDAMA (tik pirmam adresatui):
1. Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto 2017-03-15 raštas Nr. S-2017-2393 „Dėl Rekonstrukcinių darbų Trakų istoriniame nacionaliniame parke“, 2 l., 1 egz.;
2. 2016-02-06 KPD Pirmosios tarybos akto Nr. KPD-RM-627/1 priedo Nr. 8 „2016-02-17;  Nr: PR8-17114; Užstatymo tipo aprašymas” („Urbanizuotų vietovių užstatymų morfologiniai tipai UMT (IT)“ kopija, 1 lapas, 1 egz.

Direktorius Gintaras Abaravičius

Andžela Kriaučiūnienė, (8 528) 55 756