Trakų Marijos stebuklų kelionė Vilnius–Krokuva–Trakai*

Parašyta: 2013-11-15 | Kategorija: Bažnyčia, Istorija, Komentarai, Kultūra, Naujienos, Trakai |
dievo_motina_virselis_mazintas

Knygos viršelis

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia – viena reikšmingiausių lietuvių tautos kultūros istorijoje. Ši bažnyčia ir joje esančios vertybės patraukė ne vieno tyrinėtojo dėmesį. Ir šių eilučių autorė, 1987 m. pradėjusi rengti knygą „Lietuvos auksakalystė“, pirmiausia susidūrė su senomis Trakų Dievo Motinos paveikslo ir jo karūnų nuotraukomis. Paveikslo legenda, jo ryšys su bizantiškųjų ikonų tapyba, jo išskirtinė reikšmė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje klestėjusiam Dievo Motinos kultui ilgam prikaustė mano dėmesį ir vertė gilintis į daugybę meno istorikui svarbių reiškinių – pradedant aptaisų naudojimu ir baigiant sinkretiškai sumišusiais ikonos ir stebuklingo atvaizdo bruožais barokiniuose Marijos paveiksluose. Trakų Dievo Motinos paveikslo istorijos ir meninių savybių tyrinėjimai atskleidė daug paslapčių ir net netikėtų Marijos kulto aspektų. Pavyko nustatyti, kad paveikslas, smarkiai pertapytas ir sumažintas XVII a. pirmoje pusėje, vis dėlto tebeturi bizantinei Dievo Motinos ikonai, vadinamai Episkepsis (gr. „apsilankymas“) arba Nikopoia (gr. „pergalingoji“), būdingų bruožų.  Pagal pirminę kompoziciją, ką parodė ir paveikslo rentgenas, Dievo Motina čia buvo pavaizduota kaip Oranta, laikanti ties krūtine Kristaus Emanuelio atvaizdą. Būtent tokios kompozicijos paveikslą, Bizantijos mariologinėje tradicijoje reiškusį globą, krikščionybės pergalę, Dievo Motiną, saugančią miestą ir valdovą, greičiausiai gavo dovanų didysis kunigaikštis Vytautas iš imperatoriaus Manuelio II Paleologo. Paveikslo legenda ir jo sąsaja su galingu, priešus nugalinčiu valdovu buvo tokia stipri, kad neatsitiktinai Trakų Dievo Motinos atvaizdas tapo labiausiai gerbiamas ir saugomas, buvo slepiamas 1655–1661 m. karo su Maskva metu, jo kopija 1669 m. pakabinta ant Trakų vartų Vilniuje (dabar – Nemenčinės parapinėje bažnyčioje). XVII a. Trakų Dievo Motinos kultas buvo itin ryškus – tai liudija Motiejaus Sarbievijaus sukurtas epodas „Ketvirtoji mylia arba Trakai“, atspindintis gausių piligrimų keliones pėsčiomis iš Vilniaus į Trakus, paveikslo kartotės bei jo dabinimo aptaisais ir karūnomis tradicija.Trakų Dievo Motina – pirmasis iš Vatikano atsiųstomis auksinėmis karūnomis 1718 m. oficialiai vainikuotas Marijos atvaizdas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tarp 1677 ir 1724 m. paveikslui buvo padirbinti net treji sidabriniai aptaisai, greta senųjų, XVII a. karūnų – nukaltos naujos, paveikslas puošiamas prabangiais papuošalais. Visą XVIII šimtmetį, iki 1812 m. prancūzų kareivių įvykdyto apiplėšimo, Trakų Dievo Motinos kultas ir svarba tikintiesiems išliko labai didelė. Tai atspindi įspūdinga XVIII a. votyvinių sidabro plokštelių kolekcija. „Tau meiłui Trocensi / A: 1763 a Sym Taraym“ – užrašė nežinomas aukotojas ant vienos iš jų. Lietuviškai! Trakų Dievo Motinai ateidavo nusilenkti, prašyti malonių ir pasimelsti ne tik katalikai, unitai ir stačiatikiai, bet ir totoriai.

Tokios didelės reikšmės ir vertės sakralinės dailės kūrinys ir kulto objektas turi ir vieną seniausių Lietuvoje istoriografijos šaltinį – „Paveikslo stebuklų knygą“. Šį Vilniuje Bazilijonų spaustuvėje 1645 m. išspausdintą veikalą minėjo XIX a. antroje pusėje apie Trakų bažnyčią ir paveikslą rašę autoriai. Knygos ieškojau, tikėdamasi rasti joje informacijos apie paveikslo istoriją ir – galbūt – Trakų Dievo Motiną vaizduojantį raižinį. Tačiau Vilniaus bibliotekose šio leidinio nėra. Galiausiai pavyko jį aptikti Krokuvos mokslų akademijos bibliotekos Retų spaudinių skyriuje. 1989 m. gegužės mėnesį užsakiau šios nedidelės knygelės mikrofilmą – tuomet tai buvo pigiausias būdas gauti teksto kopiją. Negaliu nepaminėti fizikos mokslų daktaro, ilgamečio restauruojamų paveikslų tyrinėtojo iš Krokuvos Jano Rutkovskio, kuris, apmokėjęs mikrofilmo pagaminimo išlaidas, atvežė man į Vilnių šią brangenybę. Nedidelę, bet labai vertingą knygelę parašė, ją dedikuodamas Trakų klebonui ir tuometiniam Žemaičių vyskupui Jurgiui Tiškevičiui, kunigas Simonas Mankevičius. Joje surašyta vos per 20 stebuklingų geradarysčių, įvykusių 1603–1644 m. Tai nėra daug, jei palyginsime su kiek vėlesnėmis – 1671 m. Aušros vartų Dievo Motinos (70 stebuklų), 1686 m. Gardino jėzuitų „Studentų gerbiamos Mergelės“ (100 stebuklų) ar 1737 m. Vilniaus Lukiškių dominikonų Dievo Motinos (173 stebuklai) – knygomis. Trakų Dievo Motinos paveikslo stebuklų knyga – seniausia iš žinomų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gerbiamų Marijos paveikslų stebuklų knygų. Ji prasideda vyskupui J. Tiškevičiui skirta pratarme, tradiciškai įvardijant jį kaip Dievo Motinos paveikslo – „brangiojo Trakų perlo“ – globėją. Iš toliau dėstomos Trakų parapinės bažnyčios istorijos matyti, kad J. Tiškevičiaus, ėjusio klebono pareigas, rūpesčiu bažnyčia buvo remontuojama ir puošiama: pastatytas naujas prieangis, vidus naujai išbalintas. Iš kitų šaltinių žinoma, kad 1631 m. įdėtos marmuro grindys (iš dalies išlikusios iki šiol). Knygos autorius Trakų parapinę bažnyčią vadina „pasaulio stebuklu“ – reikia manyti, po remonto ji labai gražiai atrodė. Stebėdamasis rašo, kaip ji tvirtai stovi ant kalno tarp ežerų, nes esą beveik neturi pamatų. Žavisi senąja Lietuvos sostine – Trakais, ežeringų apylinkių gamta, aukština senųjų laikų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tautos karingumą ir narsą, pabrėždamas, kad „veikiau kardu, o ne plunksna“ garsinosi. Knygelėje tradiciškai trumpai papasakojama bažnyčios fundacijos ir paveikslo istorija. 1989 m. perskaičiusi šią knygelę, tikriausiai, buvau vienintelė lietuvių dailės istorikė, suradusi seniausią autentišką liudijimą apie tai, kad Trakų Dievo Motinos paveikslas esąs „graikiško veido“, t. y., tapytas bizantine maniera, ir kad visa bažnyčia viduje buvusi ištapyta bizantinėmis freskomis. Tai buvo nepaprastai svarbus faktas, privertęs vėliau daug metų gilintis į Trakų bažnyčios ir stebuklingojo paveikslo istoriją. Prasidėjo kasmetinės ekspedicijos į Trakus, bažnyčioje saugomų vertybių tyrinėjimai, praktikos su dailės istorikais studentais, vertingiausių paminklų inventorizacija, ekskursijos ir paskaitos, šaltinių tyrimai ir straipsnių rašymas. Esu ypač dėkinga ilgamečiam Trakų bažnyčios klebonui Vytautui Pranciškui Rūkui už suteiktą galimybę susipažinti su vertingiausiais Dievo Motinos paveikslui priklausančiais kūriniais, apie kurių egzistavimą daugybę metų buvo negalima prasitarti. Stebuklingu būdu Trakų paveikslo stebuklų knyga, prie kurios nuolat grįždavau, vis pasitikrindama, ar nieko joje nepraleidau, sudarė sąlygas ir paskatino ilgamečiams tyrinėjimams. Tačiau ji tebuvo mažoje mikrofilmo tūtelėje. Dabar ji prieinama kiekvienam, kuris norėtų pasisemti žinių apie mūsų visų praeitį. 

Dr. Birutė Rūta VITKAUSKIENĖ

 

* Birutė Rūta Vitkauskienė, „Trakų Marijos stebuklų kelionė Vilnius–Krokuva–Trakai“, in: Trakų Dievo Motinos stebuklai / Kun. Simonas Mankevičius, versta iš lenkų kalbos, 7 leidybos lankai, tiražas 3000 egz., iliustr., Trakai: Voruta, 2013, p. 77–97. Šis straipsnis penkiomis kalbomis knygoje pateikiamas vietoj santraukos.


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *