Medžių teikiama nauda
Mano rankose yra Lietuvos žemės ūkio akademijos biologijos mokslų kandidatų docentų Algirdo ir Mindaugo Navasaičių knyga „Lietuvos medžiai“ (1979). Norėdama apginti medžius, atkreipti dėmesį į didelę medžių naudą, tiesiog pacituosiu šioje knygoje surašytas labai svarbias (jau pamirštas) tiesas:
Medžiai šiek tiek keičia oro temperatūrą. Per vasaros karščius tarp medžių oras 2–5 laipsniais vėsesnis negu atviroje vietovėje. Žiemą želdiniai kiek sušvelnina speigus.
Medžiai jautrūs užterštam orui, ypač senesni. Dulkės užkemša žioteles, sieros ir kiti nuodingi dujų junginiai bei aerozoliai sutrikdo medžiagų apykaitą. Užterštam orui lapuočiai atsparesni už spygliuočius. Iš lapuočių atspariausi yra tuopos ( ypač kanadinė, baltoji, berlyninė, kininė) uosialapis klevas, trapusis ir baltasis gluosniai, liepos, ąžuolai, iš spygliuočių – daugelis maumedžių, dygioji ir serbinė eglė, kedrinė pušis, vakarinė tuja.
Tarp medžių oras yra švarus (lapai ir šakos sulaiko 20–80% dulkių), prisotintas deguonies ir ozono per vasaros karščius oras būna 10–20% drėgnesnis negu atviroje vietovėje. Želdiniuose taip pat yra mažesnė radiacija. Medžiai sulaiko vėją, todėl jie auginami sodų, kelių ir geležinkelių, laukų užuovėjinėse juostose. Tanki juosta sulaiko vėją 10–15 juostos aukščių atstumu ( o Trakų r. savivaldybė kaip tik tuos medžius ir pjauna!).
Medžiai skleidžia toksines medžiagas (fitocidus, gliukozidus, alkaloidus ir kt.), kurios atbaido arba užmuša mikroorganizmus, smulkius gyvūnus, o kartais slopina kitų augalų vystymąsi (alelopatija). Miško medžių išskirti fitoncidai užmuša mikrobus, sukeliančius tokias pavojingas infekcines ligas, kaip vidurių šiltinė, tuberkuliozė, difterija. Todėl miško oras yra grynas ir sveikas. Mikrobams pražūtingi yra pušų, eglių, kadagių, tujų, ąžuolų, ievų, vikmedžių, tuopų fitocidai. Nuo cukrinio klevo, paprastosios ievos, europinio kukmedžio, paprastojo skroblo išskiriamų fitocidų mikrobai žūva per 4–7 min., nuo kedrinės pušies, graikinio riešutmedžio, totorinio klevo, karpotojo beržo – per 15–25 min.
Įdomi medžių augimo trukmė (kol jie pasiekia savo maksimalų dydį): ąžuolas auga 20–30 m., baltalksnis – 5–10 m., beržas – 10–30 m., drebulė – 10–20 m., paprastoji pušis –20–40 m.
O čia medžių amžius: iki 100 m. gyvena baltalksnis, drebulė, gluosnis, uosialapis klevas, šermukšniai; 100–200 metų – dygioji eglė, beržai, ievos, juodalksnis, kaštonas, dauguma klevų, obelys, skroblas, tuopos, vikmedžiai; 200–500 m. – dauguma eglių, kėnių, kadagiai, maumedžiai, pušys, didžioji tuja, paprastas bukas, guobiniai, liepos, graikinis, juodasis riešutmedis; 500 ir daugiau metų – dviskiautis ginkmedis, europinis kukmedis, ąžuolai, valgomasis kaštainis, platanai.
Medžiai turi kainą
Šiandien Trakuose (mieste) medžiai pasiekę savo teikiamos naudos mums, gyventojams, pačią viršūnę: karštą vasaros dieną lapija teikia puikią apsaugą nuo tiesioginių saulės spindulių, po jais gaivu ir lengva kvėpuoti. Galingi klevai ir liepos, subujoję, pavyzdžiui, Vytauto gatvėje, sulaiko dulkes ir automobilių išmetamas kenksmingas sudegusio kuro daleles, kurios nusėstų aplinkinių namų gyventojų butuose, kiemuose, taip didindamos susirgimo riziką. Daugelio turistų pasirinkimą atvykti į Trakus lemią ne tik Salos pilis, bet ir žalias, gaivus miestas, ežerai. Nebus tų didžiųjų mūsų miesto puošmenų, nebus ir turistų. Mieste organizuojamų švenčių metu, svečiai nebeužsibūna ilgiau, nes nėra kur pasislėpti nuo saulutės, lietaus, dūstama nuo automobilių.
Kodėl juos – šiandien didžiuosius, naudingiausius medžius – reikia naikinti? Įdomus klausimas. Kas labiau šioje situacijoje veikia – neišmanymas, abejingumas, tiesiog neapykanta medžiams ir gyventojams, ar nenumaldomas troškimas pasipelnyti, gobšumas?
Tai gi, ne be priežasties sanatorijos statomos pušynuose. Mes čia, Trakuose, gyvename kaip sanatorijoje. Savo laiku architektai-landšaftininkai nuoširdžiai dirbo, ruošdami apželdinimo projektus. Juk jie turi įvertinti daugybę aspektų: kokie medeliai ir krūmai dera tarpusavyje, kokio aukščio jie užauga, kokiomis spalvomis nusidažo pavasarį, vasarą, rudenį ir svarbiausia, kaip tai pagerins miesto mikroklimatą.
Viena moteriškė turėjo sumokėti net 700 litų už nupjautą miesto rankos storio medelį (net vyko negailestingas teismas). Vadinasi, medžiai turi kainą; tai – miesto turtas. Dabar galima ir reikia paskaičiuoti, už kokią pinigų sumą Trakų r. savivaldybė padarė žalos miestui, naikindama gerus medžius (sunaikinti medžiai labai dideli) Jei nieko, tai reiktų tos moteriškės atsiprašyti ir gražinti jai pinigus. Kiek žinau, jei jau tenka kokį medį paaukoti, tai pagal įstatymus būtina atkurti sunaikinto medžio vertę. Deja, Trakuose nebuvo dar pasodinta nei vieno medelio.
Girdėjau, kad yra ruošiamas dar vienas projektas, pagal kurį bus išpjauti Vytauto gatvėje esantys naudingiausi medžiai, kurie tau turi 50–100 metų. Pagal projektą planuojama pasodinti iš Vokietijos atvežtus medelius, už kuriuos teks dar ir nemažai sumokėti. Duodame uždirbti vokietukams? Gal ir gerai toks draugiškumas, bet juk tie medeliai nelygiaverčiai naudos ir grožio požiūriu. Dar labai abejotina, ar šioje gamtinėje juostoje jie subujos, o tuo tarpu aplink gyvenantiems gyventojams bus padaryta didžiulė žala.
Paanalizavus esamą situaciją, peršasi liūdna išvada, kad daroma ne tik materialinė žala, miestui, bet ir vykdomas psichologinis smurtas prieš gyventojus. Bent 8 iš 10 gyventojų nuliūsta, matydami tokį įžūlų elgesį ir negalėdami nieko padaryti. Jie tik pasako, „kad jiems rankos nudžiūtų…“ Pjauti ar nepjauti miesto medį negali nuspręsti net ir bendruomenė, nes joje gali būti tiesiog toje srityje nekompetentingi asmenys. Tam yra gamtosauginiai įstatymai. Savo laiku pasirinkdami, ką studijuoti, vadovavomės svajonėmis, ir įdomiausia, kad norėdavome tokių profesijų, kurios kuria gėrį, grožį, naudą žmonėms ir gamtai…
Dabar ir kreipiuosi, būtent, į tuos, kurie pasirinko ekologijos, gamtos mokslus. Prisiminkite savo tikslą – saugoti gamtą! Todėl šiandien, kaip niekada, reikia Jums, mieli ekologai: Zigmantai Butvilai, Žydrūnai Irinavičiau, Andžela Kriaučiūniene, Jurgita Juškauskaite ir kiti, būti stiprūs, nepaperkami, sąžiningi, ko ir linkiu iš visos širdies.
Saulė LEMENTAUSKIENĖ, Trakai
