Trakų miesto skverams suteikti Totorių ir Simono Firkovičiaus pavadinimai

Parašyta: 2017-06-08 | Kategorija: Karaimai, Naujienos, Savivaldybė, Trakai |

2017 m. birželio 1 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu suteikti Totorių ir Simono Firkovičiaus pavadinimai dviems Trakų miesto skverams.

Simono Firkovičiaus skveras Trakuose

Tokiu būdu taryba pagerbė tautinių mažumų atstovų – totorių ir karaimų – artimai susijusių su Trakų istorija, reikšmę ir svarbą kutūros paveldo palikime, atmintyje bei nūdienoje.

Prieš 620 metų laisvame Trakų miesto plote tarp abiejų pilių Didysis kunigaikštis Vytautas po antrojo karo žygio įkurdino karaimus, atsivestus iš Krymo. Tada atkeltos 383 šeimos, tarp kurių buvo kariai, raštininkai, vertėjai, prekybininkai,vertęsi kitais smulkiaisiaisamatais karaimai.

Nuo XIV a. pab. karaimų gyventoje teritorijoje, Mažajame mieste, stovėjo karaimų šventovė kenesa, kuri ne kartą nukentėjusi nuo gaisro buvo atstatoma. Kenesos vyresniuoju dvasininku nuo 1920 metų buvo Simonas Firkovičius – viena iš iškiliausių XX a. karaimų kultūros figūrų. Jis buvo iškilus karaimų kalbos puoselėtojas, švietėjas, folkloristas, poetas, dramaturgas, vertėjas ir beveik 60 metų Lietuvos karaimų vyresnysis dvasininkas.

S. Firkovičius gimė Trakuose 1897 m. lapkričio 28 d. Šiais metais bus minimos 120-osios jo gimimo metinės. Švenčiant karaimų įsikūrimo Lietuvoje 600-metį, prie namo (Karaimų g. 42, Trakuose), kur gyveno S. Firkovičius buvo atidengta jo atminimui skirta memorialinė lenta.

Ambasadorė, Trakų garbės pilietė dr. Halina Kobeckaitė rašte Trakų rajono savivaldybės merei Editai Rudelienei šį iškilų žmogų pristatė kaip Trakų miesto simbolį, kurio dėka nepaisydami sudėtingų istorinių XX šimtmečio antrosios pusės pokyčių ir pervartų, karaimai išsaugojo savitumą, kalbą, religiją, išliko kaip tautinė bendrija.

Trakų rajono savivaldybė atsižvelgė į reikšmingą sukaktį bei S. Firkovičiaus asmenybės indėlį į Trakų miesto istoriją ir skverą prie tilto į Trakų salos pilį pavadino Simono Firkovičiaus vardu. Iškilmingas skvero atidarymas planuojamas karaimų kalbos ir kultūros stovyklos metu, liepos 18 dieną 15:00 val.

Kita Trakuose gyvenusi tautinių mažumų tautinė bendruomenė – totorių. Totoriai augino žirgus, vertėsi karyba, prekiavo daržovėms.

Totorių skveras Trakuose

Lietuvos totorių sąjungos pirmininkas dr. A. Jakubauskas Trakų rajono savivaldybės įvaizdžio formavimo darbo grupės posėdyje totorius pristatė buvus puikiais kariais, diplomatais, tvarkant diplomatinius santykius su Užvolgio, Krymo, Kazanės chanatais ir amatininkais, pasižymėjusiais profesiniais pasiekimais ir ištikimybe naujajai tėvynei. Be to, Trakuose gimė totoriams svarbi asmenybė – Krymo chanato įkūrėjas ir pirmasis valdovas Chadži-Girėjus, valdęs 1441–1466 metais, Girėjų dinastijos pradininkas. Jano Dlugošo kronikoje minimas kaip išskirtinė asmenybė ir puikus valdovas, patikimas Lietuvos sąjungininkas.

Totoriai nuo Vytauto laikų buvo įsikūrę Trakuose, Dūdakalniu (kalva su prieigomis tarp Trakų, Ežero ir V. Kudirkos gartvių) vadinamoje vietoje, kurioje įvairiais laikotarpiais gyveno iki 300 gyventojų. Mieste buvo mečetė. Šiam kraštui totoriai iki šiol puoselėja ypatingus sentimentus. 1980 m. statant vaikų lopšelį-darželį Trakų gatvėje, buvo atlikti archeologiniai tyrimai. Čia buvo rasta ir sudegusio pastato fragmentų, tikėtina, 1609 m. sunaikintos mečetės liekanų.

Skveras tarp Vytauto g. 33 ir 19 numeriais pažymėtų namų jungiasi su už Trakų rajono savivaldybės administracijos pastato buvusia gausiai totorių apgyvendinta vieta. Šioje vietoje, grindinyje, rugsėjo 15 dieną bus įdėta ir iškilmingai atidengta atminimo lenta, pažyminti 620-tuosius totorių apsigyvenimo Lietuvoje, Trakuose, metus.

Dominyka Semionovė, 
Trakų rajono savivaldybės merės patarėja

Sigitos Nemeikaitės ir Laimos Balčytienės nuotr.


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *