Trakų praeitis išlikusi knygose

Parašyta: 2018-10-01 | Kategorija: Karaimai, Naujienos, Trakai |

Nadežda Zajančkovskaja

Praėjusiais metais Lietuvos karaimų bendruomenė paminėjo 620 metų įsikūrimo Lietuvoje jubiliejų. Daugybę metų karaimai puoselėja savo religiją, kalbą, tradicijas, kultūrą bei stengiasi neužmiršti praeities. Viena tokių, branginančių savo tautos praeitį, yra senojoje sostinėje gyvenanti karaimė Nadežda Zajančkovskaja, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos archyvarė, kuri yra išleidusi dvi knygas, taip prisidedant ir prie karaimų istorijos puoselėjimo.

 

Apie profesiją ir pomėgius

Nadežda Zajančkoskaja gimė Vilniuje, Žvėryne. Mokykloje baigė aštuonias klases. Po to Vilniaus kultūros mokykloje įgijo bibliotekininkystės specialybę ir net 40 metų dirbo Lietuvos medicinos bibliotekoje. Kaip pati sako: „Tai pakankamai monotoniškas ir nekūrybiškas darbas“. Paklausus, kas paskatino moterį rinktis, būtent, bibliotekininkystės mokslus, ji paprastai atsako: „Tuomet buvo tokie dalykai, kaip profesiniai kabinetai. Nuėjau ten, o manęs paklausė, ką aš mėgstu. Aš jiems atsakau, kad man patinka skaityti knygas. Ir taip jie man atsakė – nueikite į bibliotekininkystę – savo prisiminimais dalijasi Nadežda. – Taip pat baigiau J. Vienožinskio suaugusiųjų dailės mokyklą Vilniuje. Daug laiko skiriu tapybai, batikai, tapybai ant šilko. Esu surengusi keturias personalines parodas. Mėgstu įvairius rankdarbius, siuvinėju adatinės, pagalvėles su karaimiškais tautiniais raštais“.

Apie pirmąją knygą

Pirmojo albumo viršelis

Daug vasarų pas giminės Trakuose praleidusi Nadežda Zajančkovskaja, būtent, su jais ir sieja savo išleistas knygas. 2009 m. pasirodė pirmasis albumas „Trakai. Praeities vaizdai“, supažindinantis skaitytoją su Trakų istorinėmis nuotraukomis. Albume surinktos Trakų miesto istorinės nuotraukos, apimančios laikotarpį nuo XX a.
pradžios iki netolimo XX a.  7-ojo dešimtmečio. Kaip rašoma albumo pratarmėje: „Tartum praskleisdami istorinės užmaršties skraistę, jose galime stebėti Trakų miesto urbanistinę kaitą, politinius bei istorinius įvykius, garbingų svečių vizitus. Miesto kasdienybė: gatvių grindimas, prie namų žaidžiantys vaikai, atsitiktiniai praeiviai, ramybe dvelkiantis salų ir ežerų peizažai, užfiksuoti fotografų mėgėjų bei profesionalų. Nemažai šiame albume ir unikalių nuotraukų su vaizdais, kurių jau nėra šiandieniniame Trakų mieste. Vaizdai sudėti į albumą siekiant sukurti lėto vaikštinėjimo po miestą ritmą. Fotografijos veda albumo praeivį jau neišlikusiu miesto grindiniu, o jisai žvalgosi po gatves su mediniais namais, meta žvilgsnį į stačiatikių cerk­vę, Trakų parapijinę bažnyčią, miesto centrą su Šv. Nepomuko koplytstulpiu, pro Pusiasalio pilį kryptingai juda Karaimų gatve, užsuka į kiemus, pasigėri ežerų bei pakrančių rimtimi, salos pilies istoriniais vaizdais, pasiekia Geležinį/Karaimų tiltą. Istorinis miestas tarsi iš naujo atgimsta ir tampa mūsų kultūros dabartimi.“„Nuotraukos šiam albumui yra surinktos iš įvairiausių šaltinių (Lietuvos valstybės centrinio archyvo, Lietuvos istorijos archyvo, Trakų istorijos muziejaus, Vilniaus dailės akademijos bibliotekos, Nacionalinio  M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos mokslo akademijos bibliotekos, Archyvum dokumentacji mechanicznej ir Biblioteka Narodova w Warszawie- aut. pastaba). Tačiau vertingiausios nuotraukos yra iš karaimų šeimų albumų, – apie albumo sudarymą pasakoja Nadežda. Seni karaimų šeimų albumai savo gelmėse slepia dar daug vertingų istorinių nuotraukų, kur jos kaupiamos ir saugomos kaip svarbios kelių kartų relikvijos.“ Paklausus Nadeždos, kaip gimė idėja sukurti pirmąjį albumą, ji prisimena: „Mintis kilo, kai man Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijoje parodė 1935 metų nuotrauką su mano senelio namu kuris, deja, nebeišliko. Tai buvo žavinga nuotrauka su dviem basomis mergaitėmis, nuostabiu akmeniniu grindiniu, tankiai užstatytais mediniais namais. Tuomet ir pagalvojau, kad kažkur žmonių albumuose visgi turi būti išlikusių įdomių, nematytų nuotraukų. Taip ir pradėjau ieškoti. Pradėjau nuo karaimų šeimų albumų, paskui susisiekiau su archyvais, bibliotekomis, muziejais. Tai užtruko apie 10 metų. Vėliau parašiau leidybinį projektą. Leidinį finansavo Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros.“

Apie antrąją knygą

Antrojo albumo viršelis

Po kelių metų Nadežda Zajančkovskaja išleido antrąjį savo leidinį. 2013 m. pasirodė albumas „Trakai. Praeities veidai“. Tai XIX–XX a. karaimų portretai. Portretas, išradus fotografiją, tampa labai madinga dovana. Jie atspindi tos epochos realijas, įvairių socialinių luomų ir profesijų atstovus: miestiečius, kariškius, dvasininkus, gydytojus, mokytojus, gimnazistus, vaikus. Portretai suteikia galimybę susipažinti su to laikmečio madomis. Šiame leidinyje pristatomi portretai iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje saugomo Hadži Seraja Chano Šapšalo fondo, Trakų istorijos muziejaus bei privačių karaimų albumų. „Šį leidinį finansiškai rėmė „Orlen Lietuva“. Idėja gimė, kai dar buvo gyvas mano tėtis Michailas Zajančkovskis. Kartą atėjo pas mus karaimų muziejaus vedėjas Vidas Alvikas ir paklausė, ar tėtis gali peržiūrėti nuotraukas ir atpažinti žmones. Tuomet pradėjome tas nuotraukas žiūrėti, skenuoti. Gavome leidimą iš Trakų istorijos muziejaus ir išleidome albumą, – sako knygos sudarytoja. – Deja, dalies žmonių taip ir nepavyko atpažinti ir jų vardai išlieka pridengti užmaršties skraiste.“

 

Moteris stengiasi išsaugoti Trakus ne tik knygose

„Reikia kovoti už Trakus, – ryžtu trykšta Nadežda. – Nors miestas nori tapti kultūros sostine, tačiau nėra jokios meno galerijos, kur vyktų meno parodos, paskaitos, kultūriniai vakarai. O juk mieste stovi keli tušti namai. Dar Trakuose nėra stiprios bendruomenės, mylinčios savo miestą ir kovojančios už jį. Visi atskirai. Karaimų bendruomenė sau, kiti sau. Dabar mieste iškilo didžiulė problema su automobilių parkavimu Karaimų gatvėje. Karštą vasaros dieną neįmanoma išeiti į gatvę, visur prigrūsta mašinų, dviaukščių autobusų, miesto nesimato. Turistas eidamas gatve nemato medinio Mažojo karaimų miesto, kuris yra saugomas objektas, o gyventojams dreba namai ir neįmanoma atidaryti langų nuo smarvės, pati gyvenu Karaimų gatvėje – žinau. Parašėme laišką valdžios institucijoms, kad Karaimų gatvę padarytų pėsčiųjų zona, leidžiant tik gyventojus ir spec. transportą. Dabar laukiame atsako. Kiek lauksime – nežinia. Bet tikrai šito klausimo taip nepaliksiu.“ Paklausus pašnekovės, ką vis dėlto ji rekomenduotų atvykėliui pamatyti legendinėje senojoje sostinėje, Nadežda atsako: „Visų pirma, norėčiau, kad jis pamatytų unikalią gamtą. Trakai – tai nuostabus kraštovaizdis. Trakai nėra tik kibinai ir pilis. Mes turime labai gražius Akmenos, Lukos ežerus, unikalų Varnikų taką, elegantišką Užutrakio dvarą ir parką, Senųjų Trakų kaimą su nuostabia bažnyčia, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo baziliką, Šv. Dievo Motinos gimimo stačiatikių cerkvę, Daniliškių kaimą, ir kt. paveldo objektus…“

Istorinė nuotrauka, nuo kurios prasidėjo Nadeždos domėjimasis Trakų istorinėmis nuotraukomis

Justina MALAŠKEVIČIŪTĖ,
Vilniaus universiteto
Komunikacijos fakulteto
Žurnalistikos studijų studente, praktikantė
Nuotr. iš asmeninio Nadeždos Zajančkovskajos archyvo

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *