Trakų rajono kultūros laukas: 2018 metai ir perspektyvos 2019-aisiais

Parašyta: 2019-06-04 | Kategorija: Kultūra, Naujienos, Savivaldybė |

 

Trakų rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Agata Mankeliūnienė

2018 m. kultūrai buvo labai reikšmingi. Visų pirma, surengta dainų šventė „Vardan tos…“, kurioje dalyvavo ir Trakų rajono kolektyvai. Be to, vyko daug renginių, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Baigiantis 2018-iesiems, paprašėme Trakų rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Agatos MANKELIŪNIENĖS pažvelgti į rajono kultūros įstaigų nuveiktus darbus ir problemas.

Gal galėtumėte paminėti svarbiausius renginius, skirtus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui?

Kalbant apie Lietuvos valstybės atkūrimo minėjimą mūsų rajone, stengėmės įgyvendinti valstybinių švenčių ir atmintinų datų minėjimo programas, sutelkti rajono gyventojus švęsti atkurtos Lietuvos šimtmetį ir užtikrinti, kad žmonės įsitrauktų į jo šventimą.

2018 m. vyko nemažai minėjimų, parodų, knygų pristatymų, akcijų, renginių, ugdančių pilietiškumą. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną rajone nuaidėjo ,,Gloria Lietuvai“ varpų skambesys, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje įvyko Trakų kultūros rūmų organizuotas iškilmingas Valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimas, kurį papuošė Trakų meno mokyklos orkestras bei jau tradicine tapusi Kunigaikščio Vytauto Didžiojo nominacijų teikimo ceremonija, kurios metu buvo apdovanoti labiausiai nusipelnę kraštiečiai. Simboliška, kad renginys vyko būtent bazilikoje, nes tais pačiais metais šventėme Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejų. Taip pat Trakų kultūros rūmai surengė mobilios parodos „XIX a. II p.–XX a. pr. Lietuvos valstybės politikos, kultūros, mokslo, visuomenės elitas ir jo aplinka“ atidarymą, kurį lydėjo Trakų karališkojo teatro aktorių inscenizacija. Lentvaryje įvyko gražus, bendruomenę subūręs Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas „Šimtmečio lobynai“, Rūdiškėse vyko meno mėgėjų festivalis ,,Kur gimėm, kur augom“, Onuškyje tradiciškai pagerbtas Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko atminimas, Aukštadvaryje stebėjome 100 Lietuvos trispalvių eiseną. Taip pat vyko puikūs renginiai ir akcijos Grendavėje, Paluknyje, Bijūnuose, Rykantuose, Senuosiuose Trakuose, Tiltuose, Dusmenyse.

Užtikrintas ir finansuotas rajono meno mėgėjų pasirengimas ir dalyvavimas Lietuvos atkūrimo šimtmečiui skirtoje Lietuvos dainų šventėje ,,Vardan tos…“. Savivaldybės kultūros programos lėšomis dalinai finansuotas tautinių kostiumų Dainų šventės dalyviams įsigijimas, dalyvaujant Lietuvos nacionalinio kultūros centro vykdomoje 50 % finansavimo programoje.

Ypač džiugu, kad visos seniūnijos aktyviai šventė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį įtraukdamos mokyklas, darželius ir bendruomenes. Manau, kad šiuo atveju neįmanoma išskirti „svarbiausių renginių“. Svarbiausias yra bendruomenės noras kartu švęsti Valstybės gimtadienį ir visai nesvarbu, ar tai kultūros įstaigos organizuotas festivalis, paroda, ar popierinė darželinuko gaminta trispalvė.

Gal papasakotumėte apie kultūros bazę Trakų rajono savivaldybėje? Ji šiemet sumažėjo, padidėjo ar liko ta pati?

Kaip žinia, savivaldybėje yra 5 Kultūros ir turizmo skyriaus kuruojamas kultūros įstaigos: Trakų kultūros rūmai su 8 padaliniais rajone (Aukštadvaryje, Bijūnuose, Dusmenyse, Grendavėje, Onuškyje, Paluknyje, Senuosiuose Trakuose ir Tiltuose), Lentvario kultūros rūmai, Rūdiškių kultūros centras, Rykantų universalus daugiafunkcis centras, Trakų viešoji biblioteka su 15 padalinių rajone (Lentvaryje, Rūdiškėse, Aukštadvaryje, Bijūnuose, Bražuolėje, Čižiūnuose, Dusmenyse, Grendavėje, Onuškyje, Paluknyje, Rykantuose, Senuosiuose Trakuose, Šklėriuose, Šventininkuose ir Tiltuose). Taip pat turime švietimo įstaigų – Trakų meno mokyklą, Rūdiškių muzikos mokyklą, kurios kuria mūsų rajono kūrybinių raiškų įvairovę. Aktyviai veikia Trakų krašto kultūros ir amatų asociacija. Trakų kultūros rūmų Trakų karališkasis teatras šiais metais išrinktas geriausiu Lietuvoje 2018 m. suaugusiųjų mėgėjų teatru ir pelnė ,,Aukso paukštės“ apdovanojimą. Nepamirškime ir meno mėgėjų kolektyvų – savivaldybė kasmet finansuoja 24 rajono meno mėgėjų kolektyvų veiklą.

Kultūros įstaigų bazė nesumažėjo. Įstaigos plečia veiklų spektrą, pavyzdžiui, praeitų metų rugsėjį Trakų kultūros rūmuose duris atvėrė nauja Trakų kultūros rūmų direktoriaus Edvardo Keizik ir dailininkės Editos Tamulytės įkurta meno galerija ,,Fojė“, kuri jau tapo puikia erdve profesionalių ir jaunų menininkų kūrybinei realizacijai. Taip pat turime kitą naują meninę erdvę – Danos Buinickaitės įkurtą fotografijos studiją-galeriją „PerForm studio“.

Džiugu, kad jau renovuotas Trakų meno mokyklos pastatas, nekantriai laukiame Trakų rajono viešosios bibliotekos Lentvario filialo ir Lentvario kultūros rūmų pastato rekonstrukcijos pabaigos. 2018 m. kartu su mūsų partneriu Gižycko (Lėciaus) rajonu (Lenkija) gavome finansavimą kultūros ir turizmo plėtros Trakuose ir Gižycke (Lėciuje) projektui, pagal kurį renovuosime ir modernizuosime Trakų kultūros rūmų salę ir suorganizuosime kraštą reprezentuojančius tarptautinius renginius.

Nuo 2018 m. esu deleguota atstovauti mūsų savivaldybei naujai sudarytoje Vilniaus apskrities Regioninėje kultūros taryboje. Labai džiaugiuosi, kad mūsų rajonas yra vienas aktyviausių, teikiant paraiškas Vilniaus apskrities Tolygios kultūrinės raidos programai, tai rodo, kad mūsų įstaigos yra aktyvios, nestovi vietoje ir ieško papildomo finansavimo naujoms idėjoms realizuoti.

Tikimės, kad rajono kultūros bazę galėsime didinti, skatindami aktyviau veikti kultūros lauke bendruomenes ir asociacijas, verslą, privačias iniciatyvas bei užtikrindami profesionalaus meno plėtrą. Manau, kad artėjantys 2020 metai, kai Trakai bus Lietuvos kultūros sostine, leis ne tik pristatyti mūsų kultūrinį-istorinį potencialą, bet ir sukurti naujus produktus, kurie taps išliekamąja verte Trakų rajono kultūros pasiūlos plotmėje.

Žinoma, kaip ilgai buvo statomas ir brangiai kainavo Rūdiškių kultūros centras, tačiau yra dar apleistų statinių, pvz., Šventininkų bibliotekos pastatas, įsikūręs buv. kolūkio kontoroje, šildomas krosnimis…

Manau, kad dėmesys skiriamas rajono kultūros įstaigų infrastruktūrai paskutinius metus yra ryškus ir matomas. Ilgai statytame Rūdiškių pastate jaukiai įsitaisė ne tik Rūdiškių kultūros centras, bet ir Rūdiškių biblioteka, rekonstruotame Rykantų daugiafunkcio centro pastate veiklą tęsia Trakų viešosios bibliotekos Rykantų filialas. Laukiame Trakų rajono viešosios bibliotekos Lentvario filialo ir Lentvario kultūros rūmų pastato rekonstrukcijos pabaigos. Nepamirškime nuostabios Senųjų Trakų bibliotekos, šiuolaikiškai renovuotų Onuškio, Aukštadvario, Grendavės bibliotekų.

Reikia konstatuoti, kad vis dar turime statinių, kuriems būtina renovacija. Trakų kultūros rūmų ir Trakų viešosios bibliotekos pastato renovacija yra viena iš svajonių, kurios link judame. Kaip žinia, Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos architektų sąjungos paskelbto atviro konkurso būdu išrinktas Trakų kultūros rūmų pastato rekonstravimo architektūrinis projektas. Deja, lėšų jo realizavimui kol kas nėra, tačiau tai jau didelis žingsnis į priekį. Pagal mano anksčiau minėtą kultūros ir turizmo plėtros Trakuose ir Gižycke projektą renovuosime ir modernizuosime Trakų kultūros rūmų salę, o tai pagerins didelių renginių kokybę.

Kalbant apie Šventininkų bibliotekos pastatą, tenka pripažinti, kad tai blogiausias rajone sąlygas turintis Trakų viešosios bibliotekos padalinys. Būtina pastato rekonstrukcija, todėl šiuo metu yra pradėtas ruošti techninis projektas. Kai bus paruoštas projektas, šiam tikslui bus ieškoma finansavimo šaltinio, lėšų.

 

Dabar vis dėlto svarbiausias klausimas – kultūros darbuotojų atlyginimai. Gal galite pasakyti, kiek uždirba kultūros darbuotojai? Kada bus padidinti atlyginimai?

Remiantis Lietuvos savivaldybių asociacijos teikiama informacija, Lietuvos kultūros srities darbuotojų vidutinis darbo užmokestis yra trečias mažiausias visoje Europos Sąjungoje (mažesnis vidutinis atlyginimas yra tik Bulgarijoje ir Rumunijoje).

2018 m. III ketvirtyje Lietuvos kultūros ir meno srities darbuotojų bruto vidutinis darbo užmokestis sudarė 76,8 proc. VDU. Atsižvelgiant į kultūros ministro ir savivaldybių vadovų 2018 m. spalio 4 d. pasirašytą Memorandumą dėl bendradarbiavimo siekiant didinti savivaldybių kultūros įstaigų kultūros ir meno darbuotojų darbo apmokėjimą, 2019 m. Trakų rajono savivaldybė skyrė papildomą finansavimą rajono kultūros įstaigų kultūros ir meno darbuotojų DU didinti. 2019 m. valstybės biudžete savivaldybių kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti skirta 2,523 mln. Eur ir lėšos paskirstytos atsižvelgiant į savivaldybių kultūros įstaigų kultūros ir meno darbuotojų pareigybių skaičių.

Remiantis minėtu Memorandumu, turi būti taikomas vienodo papildomo prisidėjimo principas, kai savivaldybė skiria papildomai ne mažiau nei savivaldybių kultūros įstaigų kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams didinti skiria Vyriausybė. Trakų rajono savivaldybei iš valstybės biudžeto šiam tikslui numatyta 29 tūkst. Eur, o štai iš savivaldybės biudžeto papildomai numatyta 84 tūkst. Eur. Vidutinis Trakų rajono kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestis 2018 m. buvo 1070,8 Eur, 2019 m. – 1188,7 Eur.

Viską nulemia darbuotojų kvalifikacija. Kaip čia mes atrodome kitų savivaldybių atžvilgiu? Ar yra jaunų kultūros darbuotojų, kurie pradeda savo karjerą? Gal galite juos išvardyti?

Paradoksalu yra tai, kad turėdami didelį potencialą, tuo pat metu susiduriame ir su Vilniaus priemiesčio fenomenu. Viena vertus, esame arti sostinės, pritraukiame į savo renginius ir kultūros objektus vilniečius, kita vertus, jaunimas nemato potencialo dirbti čia, nes Vilnius su savo didesniais atlyginimais bei darbo pasiūla yra arti ir net gyvenant Trakų rajone galima kasdien važiuoti į darbą sostinėje. Dėl šios priežasties be abejonės rajone jaučiamas jaunų kultūros darbuotojų stygius.

Visada džiugu, kai į kultūros sritį dirbti ateina naujų idėjų kupini žmonės. Šią užduotį lengviau įvykdyti, pavyzdžiui, Lentvario kultūros rūmams, kurie yra arčiau Vilniaus (ten apie trečdalį komandos sudaro jauni žmonės). Kalbant apie Trakų kultūros rūmų padalinius, ten bendruomenes buria visiems pažįstami, seniai gyvenvietėse gyvenantys nariai, kurie natūraliai nėra tik baigę studijas.

Manau, kad šioje vietoje privalome įžvelgti šalies kultūros politikos problemas – neturime veikiančios kultūros ir meno darbuotojų motyvacijos strategijos. Trakų rajono savivaldybė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus dailės akademija. Šiuo metu svarstome galimybes pritraukti studentus kurti čia ir atnešti savo naujas idėjas bei kūrybines formas į Trakų rajoną. Galbūt atsiras ir jaunų kūrėjų bei specialistų norinčių dirbti pas mus.

Seniausiai veikianti Trakų kultūros įstaiga – Trakų karališkasis teatras. Prašome papasakoti apie jį: režisierius, pastatymus ir problemas.

Trakų karališkasis teatras įkurtas 1991 m. Trakų kultūros rūmuose režisierius Vytautas Mikalauskas subūrė nedidelę teatro mylėtojų trupę. Nuo 1992 m. teatras Trakuose pradėjo organizuoti tarptautinį komedijų festivalį „Kanapė“, jis dalyvauja įvairiuose Lietuvos teatrų festivaliuose, ne kartą yra pelnęs Lietuvos teatrų apžiūros-šventės „Atspindžiai“ diplomus. Per visą veiklos istoriją teatre gimė 38 pastatymai.

Šiandien teatrui vadovauja režisierius Robertas Čuta. Džiaugiuosi, kad šiais metais teatras išrinktas geriausiu Lietuvoje 2018 m. suaugusiųjų mėgėjų teatru ir pelnė „Aukso paukštės“ apdovanojimą.

Teatras garsina Trakų rajoną ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 2017 m. trakiškiai vaidino Telavio (Gruzija) dramos teatre, 2018 m. Trakų kultūros rūmų direktoriaus Edvardo Keizik iniciatyva dalyvavo tarptautiniame profesionalaus meno festivalyje TRANS/MISJE Lenkijos mieste Žešuve, kur tarp dalyvių buvo ir profesionalių meno kolektyvų iš Lenkijos (Žešuvo), Vengrijos (Debreceno), Ukrainos (Lvovo), Slovakijos (Košicės). Reikia pabrėžti, kad meno mėgėjų teatro dalyvavimas tokio masto profesionalaus meno festivalyje yra didelė sėkmė. Šiais metais teatras taip pat planuoja vykti į festivalį TRANS/MISJE, kuris vyks Košicėje. Festivalis yra migruojantis, todėl 2020 m. planuojama šį aukšto lygio įvykį organizuoti Trakuose ir tokiu būdu ne tik papildyti mūsų Lietuvos kultūros sostinės programą, bet ir žengti žingsnį profesionalaus teatro įkūrimo link.

Žinoma, kaip ir visi meno mėgėjų kolektyvai teatras susiduria su tam tikromis problemomis. Kolektyvui reikia transporto, nes norint pastatyti pjesę, kurioje vaidintų didesnis skaičius aktorių, reikia didesnio transporto nuvežti ne tik pačius aktorius, bet ir daugiau dekoracijų. Teatrui trūksta patalpų drabužiams, scenografijai laikyti. Tačiau ši problema yra tiesiogiai susijusi su Trakų kultūros rūmų galimybėmis, kurių gerinimo link savivaldybė žengia. Stengiamės remti mūsų meno mėgėjus ir finansiškai. Šiais metais savivaldybė yra gavusi teatro paraišką meno mėgėjų finansavimo konkursui, kurią nagrinės savivaldybės Kultūros projektų ir meno mėgėjų kolektyvų vertinimo komisija ir spręs dėl teatro veiklos finansavimo galimybių.

Dėkojame už pokalbį.

 

Kalbėjosi Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ

Anos Gornovos nuotr.

 

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *