Trakų salos pilyje – parodos „Atkurtai Lietuvai – 25 metai“ atidarymas

Parašyta: 2015-03-09 | Kategorija: Naujienos, Renginiai, Savivaldybė, Trakai |

lietuva

Ryt, kovo 10 d., antradienį, 16.30 val. Trakų salos pilyje vyks parodos „Atkurtai Lietuvai – 25 metai“ atidarymas. Renginį, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, organizuoja Trakų istorijos muziejus.

Prieš ketvirtį amžiaus pasirašyto  Nepriklausomybės  atkūrimo akto išvakarėse  atidaroma paroda, kurioje eksponuojami valstybės simboliai – herbas, vėliava, apdovanojimai. Naujai išrinktas parlamentas dar prieš 1990 m. kovo 11 d. ėmėsi simbolių keitimo ir priėmė įstatymą „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“. Šiuo įstatymu nutarta valstybę vadinti Lietuvos Respublika ir  vartoti oficialų Lietuvos Respublikos valstybės herbą ir ženklą – Vytį.

„1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas yra ypatinga šventė Trakų krašto žmonėms, glaudžiai susijusi su  Trispalvės vėliavos iškėlimu Trakų salos pilies bokšte  1988 metais. Tai buvo  žingsnis į nepriklausomos valstybės atkūrimo pradžią, – dalijasi prisiminimais Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. – Kasmet, artėjant Kovo 11-ajai, rengdamas  parodas muziejus kviečia prisiminti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventę“.

25 Nepriklausomybės metai – tai ir valstybės simbolių kūrimo istorija. Valstybės simboliai yra ir jos apdovanojimai. 1991 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė įstatymą, kuriuo buvo atkurtas Vyčio Kryžiaus ordinas, rugsėjo 12 d. buvo primtas Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas, kuriuo atkurti ir visi kiti Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. apdovanojimai.

Šioje parodoje lankytojai galės susipažinti su antrosios Nepriklausomybės laikotarpio valstybiniais apdovanojimais bei svarbiausių valstybinių institucijų – Lietuvos banko, Lietuvos pašto veikla: leistais laikinaisiais pinigais–talonais, litais, kaldintomis monetomis, filatelijos istorija. Parodoje bus primenama 1992 m. referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuria buvo atkurta Prezidento institucija. Pirmieji Prezidento rinkimai atkurtoje Lietuvos Respublikoje įvyko praėjus beveik trims metams po Nepriklausomybės atkūrimo – 1993 metais.

Parodos atidaryme dalyvaus Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Rudzys.

Muzikine vakaro dalimi taps Aleksandro Makejevo atliekama autorinė kūryba – ryški, savita stilistika, aštrūs dainų tekstai, prikimęs balsas jau yra tapę atlikėjo vizitine kortele. „Džiaugiuosi priklausydamas tai kartai, kuri dar mena tą, kitą, „ikinepriklausomybinę“ Lietuvą“, – sako A. Makejevas. „Dėl to galiu daug ką palyginti. Suprantu jaunąją kartą, kuri sunkiai suvokia valstybinių švenčių svarbą, jiems sunku objektyviai vertinti laisvę – jie jau gimė nepriklausomoje Valstybėje. Dažnai matau, kad nepriklausomybė ir laisvė – ne visada tapatūs dalykai.“ Paklausus, kas yra Aleksandro Makejevo Lietuva, jis atsako, kaip visad tiesmukai. „Lietuva – tai politikai, kuriuos išsirenkame, juos palaikantys „raudonieji“ ar „megztos beretės“, buvę milicininkai ar KGB elitas, tai grįžę į gimtinę tremtiniai ar buvę partizanai, tai ir kriminalai, ir kultūros naujienos, tai dori katalikai ir seksualinės mažumos. Naujieji oligarchai bei savanoriai jaunieji emigrantai, ieškantys sotesnio kąsnio, „norvegijose“ prarandantys vaikus, taip pat yra Lietuva. Ir aš, Aleksandras Makejevas, esu Lietuva. Mano dainos apie valstybę yra, kaip ir ji pati, labai skirtingos – vienos persmelktos senovinio patriotizmo, kitos – parodančios gyvenimo grimasas. Aš tokioj Lietuvoj gyvenu, tokią ją matau, jaučiu, apie tokią dainuoju“. Dainų autoriui bei atlikėjui dainuojant pritars Augustė Gaidytė.

Tik nuo mūsų pačių priklauso, ar sugebame suvokti, įprasminti garbingų Valstybės praeities įvykių svarbą, ar galime justi meilę Tėvynei, jos kultūrai, istorijai, uždegti tuo jaunąją kartą, kuri likusi be šaknų gimtajame krašte netruks visai išsisklaidyti po kitas šalis.

Trakų salos pilyje paroda bus eksponuojama iki balandžio 6 dienos.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis:

Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius, tel. +370 528 539 41, el. paštas info@trakaimuziejus.lt

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *