Viešojoje erdvėje pasirodė Trakų valdžios pranešimai, kad „stabtelėjęs pajudės Trakų autobusų stoties rekonstrukcijos projektas“, todėl „Trakų žemės“ redakcija kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės vyriausiąjį architektą (skyriaus vedėją) Povilą MONTVILĄ, prašydama išsamiau paaiškinti apie garsiosios autobusų stoties rekonstrukciją. Žemiau spausdiname jo atsakymą redakcijai. Beje, jis vienas iš nedaugelio savivaldybės darbuotojų, kuris redakcijai atsiuntė atsakymą labai greitai – per vieną dieną. Skaitytojų vardu dėkojame jam.

Autobusų stoties ir prekybos centro vizualizacija

Trakų rajono savivaldybė nuosekliai siekia gerinti viešąją infrast­ruktūrą Trakų miesto pietinėje dalyje, senamiesčio prieigose. Čia esančios autobusų stoties ir viešųjų erdvių vaizdas nedaro garbės Trakams, tačiau riboti savivaldybės biudžeto ištekliai neleidžia šiai vietai suteikti naują kokybę. Kaip visame civilizuotame pasaulyje yra įprasta, savivaldybė iš esmės ėmėsi spręsti šią problemą, pasitelkdama verslą.
Remiantis susitarimais su UAB „Trastas“, rekonstravus autobusų stotį, čia atsiras ne tik naujos kokybės autobusų stotis ir parduotuvė, bet bus sutvarkytos gretimos teritorijos, įrengtos papildomos automobilių stovėjimo aikštelės, tinkamai įprasminta istorinė Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvės vieta, sutvarkyta dalis Bernardinų ir Totoriškių ežerų pakrančių bei kitos gretimos viešosios erdvės. Ir visa tai – ne už savivaldybės biudžeto lėšas. Taigi, daugiau lėšų bus skirta kitoms reikmėms.
Jau daug nuveikta šia linkme – pakoreguoti ir nustatyta tvarka suderinti teritorijų planavimo dokumentai, derinamas techninis projektas, kuriam, tikimės, pritars visos institucijos. Tiesa, dėl keleto skundų, dalis administracinių teisės aktų, susijusių su šiuo projektu, yra nagrinėjami teisme. Todėl statybos darbų pradžia priklausys nuo to, kaip greitai pavyks išspręsti teisminius ginčus. Taigi, dar kurį laiką „miesto vartų“ vaizdas nesikeis.

***

Kad būtų galima suprasti Trakų autobusų stoties rekonst­rukcijos ir komentaro mintis, kreipėmės į Trakų istorinio nacio­nalinio parko direkcijos Kraštotvarkos ir Užutrakio dvaro sodybos skyriaus vadovę Andželiką Kriaučiūnienę. Štai ką ji atsakė:

2017 m. kovo 6 d. visuomenei buvo pristatytas prekybos paskirties pastato su autobusų stoties administracinėmis patalpomis ir automobilių stovėjimo aikštelėmis statybos projektas.
Šiuo metu pateiktas derinti kitas – Trakų stoties pastato* rekonstrukcijos projektas, kuris visuomenei pristatytas nebuvo. Nesigilindami į skirtumus tarp naujos statybos ir rekonstrukcijos, pažiūrėkime į projekte pateikiamus skaičius: planuojamo pastato užstatytas plotas bus 2611 kv. m., o stotis jame užims tik 200 kv. m., tai yra tryliktąją dalį arba mažiau nei 8 proc. būsimo pastato ploto. Ar galima tai vadinti stoties rekonstrukcija?
„Dabartinės stoties vaizdas nedaro garbės“. Kaip nedaro garbės ir nuolatinis manipuliavimas gyventojų nuomone, jų poreikiais ir civilizuoto pasaulio praktika. Projekto pristatymo metu savivaldybės salėje nepritariančiųjų buvo žymiai daugiau nei projektą palaikančių, nekalbant jau apie peticiją su daugiau nei 1 300 prekybos centro priešininkų parašų. Tačiau statybų organizatoriai padarė išvadą „projektui pritarta“… Civilizuotame pasaulyje istorinių miestų senamiesčiuose nėra didelių prekybos centrų. Jei tokių pavyzdžių būtų – seniai ir džiaugsmingai neišmanėliams būtų pateikti.  Nedaro garbės ir nutylėjimai. Pavyzdžiui, apie pastato dydį – jo plotas nebuvo tiksliai įvardintas nei viename pristatyme, apsiribojant tuo, kad „pastatas bus tik vienu metru aukštesnis už dabartinę stotį“ (o kiek kartų didesnis?); apie tai, kad automobilių stovėjimo aikštelės bus statomos vietoje žalių erdvių tarp dabartinės stoties ir Bernardinųežero, jautrioje gamtinio karkaso teritorijoje; kad tvarkant jų prieigas, numatyta visiškai užtverti priėjimą prie ežero iš Birutės gatvės pusės; kad stotis yra ne Trakų senamiesčio prieigose, o pačiame senamiestyje.
Skubų ir nepagrįstą senamiesčio teritorijos sumažinimą specialiai dėl šio projekto, dabar nagrinėja teismas. Kaip ir kitus šio sandorio niuansus, vertus atskiros studijos „Kas nutylima, parduodant Trakus?“
Nebūtina turėti istorijos ar paveldosaugos žinių, jausti sentimentus miestui, kuriame negyveni, pakanka turėti sveiko proto suprasti, kad tokio dydžio pastatas Trakuose atsirasti negali, nes negalima tyčiotis iš Lietuvos teisės aktų, kaitaliojant juos „lydekai paliepus-kažkam panorėjus“. Negalima tyčiotis iš Trakų senamiesčio gyventojų, savo turtą vystančių pagal griežtus apribojimus. Negalima tyčiotis iš valstybinių įstaigų darbuotojų, kurie privalo skųsti malkinę pasistačiusią močiutę, ir tuo pat metu verčiami derinti daugybę teisės aktų pažeidžiančius projektus.

Taigi visiems aišku, kad Trakų valdžia nori vandenį paversti vynu ir buria iš kavos tirščių – ta pati panelė, tik kita suknelė. Skaitytojus informuosime apie tolimesnes rajono valdžios išdaigas, siekiant įpiršti Trakams garsiojo verslininko Dariaus Nedzinsko prekybos kompleksą į Trakų senamiestį.

Zofija JUREVIČĖ,
Pranas VITKAUSKAS