Trakų viešoji biblioteka kviečia į knygos apie Trakų žydų bendruomenę pristatymą

Parašyta: 2021-11-29 | Kategorija: Naujienos, Renginiai, Trakai |

Trakų gyventojus ir visus, kam rūpi šio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tautinio ir konfesinio palikimo įvairovę menančio miesto praeitis ir ateitis, kviečiame į knygos „Sugrįžtanti atmintis: Trakų miesto žydai“ pristatymą, kuris įvyks gruodžio 9 d. 17 val. Trakų viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 69, Trakai).

 

Knygos viršelis

Knyga, kurią išleido Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, skirta Trakų miesto žydų atminimui – tai bandymas grąžinti bent dalį atminties skolos bendruomenei, kurios istorija šiame mieste siekia 500 metų ir kuri buvo išžudyta 1941 m. rugsėjo 30 d. Varnikų miške kartu su Rūdiškių, Aukštadvario, Onuškio, Žydkaimio ir Lentvario žydais.

Šis istorijos klodas buvo trinamas iš atminties tiek nacistinės, tiek sovietų okupacijos metais, o ir laisvoje Lietuvoje ilgokai nesusilaukė deramo dėmesio, pernelyg nekritiškai priimant teoriją, keliais šimtmečiais „pavėlinusią“ žydų įsikūrimą Trakų mieste.

Knygoje populiariai pateiktos iš mokslinių publikacijų, atsiminimų ir archyvinių dokumentų surinktos žinios sudaro įvairialypį bendruomenės portretą laike – nuo XVI amžiaus pirmosios pusės, kai, kaip parodė istorikė dr. Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, žydai jau gyveno Trakuose ir turėjo 1533 m. į Lietuvos Metriką įrašytame teismo sprendime paminėtą sinagogą, iki sunaikinimo naciams okupavus Lietuvą.

Ypatingas šaltinis, padedantis gyvai įsivaizduoti bendruomenės gyvenimą prieš nacistinę okupaciją – 1954 m. Tel Avive žydų išeivių hebrajų kalba išleista knyga Trakai[1], kurioje randame ramiu miesteliu vadinamų Trakų gyvenimo aprašymą, lakoniškus, su meile nutapytus bendruomenės narių portretus ir pluoštelį istorinių nuotraukų. Jose matome Trakų žydus pačiomis įvairiausiomis aplinkybėmis: čia ir mandolinų ansamblio nariai, su instrumentais rankose pozuojantys žalumoje skendinčios gatvelės fone, ir merginos, palinkusios prie siuvimo mašinų nemokamuose „Singer“ siuvimo kursuose, ir vaikai, su mokytojais sustoję prie Pirmojo pasaulinio karo metais Trakuose veikusios žydų mokyklos, ir Palestinos kolonizacijai reikalingų žemės ūkio darbų besimokantys jaunuoliai, ir žydų žvejai ant užšalusio ežero, ir apsnigtas sinagogos stogas, už kurio pūgoje išnyra Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos kontūras… Nors praėjus trylikai metų po bendruomenės išžudymo išleistos knygos pasakojimas nėra dokumentiškai tikslus, jis leidžia pajusti iki Antrojo pasaulinio karo miestelyje gyvenusių žydų kasdienybę – tokią, kokia ji išliko iš Lietuvos emigravusių žmonių atmintyje.

Dar palyginti neseniai kupiną gyvybės, bet stebėtinai greitai į užmarštį nugramzdintą Trakų žydų pasaulį leidžia lokalizuoti 1935 m. išleistoje Jano Tochtermano (Jan Jerzy Tochtermann, 1907–1952) knygoje paskelbtas žemėlapis, kuriame skirtingai pažymėti lenkų, žydų ir karaimų namai[2] – sugretinę jį su mums pažįstamu Trakų vaizdu, galime apibrėžti prieš Antrąjį pasaulinį karą žydų gyventą teritoriją pagal šiandieniniams miesto gyventojams ir svečiams gerai žinomus objektus.

Apie bendruomenės sunaikinimą, kuris kelia ir skaudų kolaboravimo su okupantais klausimą, sužinome iš archyvinių raštų ir liudijimų, tarp kurių – ir aukšto to meto policijos pareigūno apklausose užfiksuotas pasakojimas. Knygoje pirmą kartą lietuviškai skelbiamas 1941 m. rugsėjo 30 d. nužudytų Trakų miestiečių žydų sąrašas. Greta – Trakų apskrities teritorijoje gyvenusių žydų gelbėtojų sąrašas, sudarytas remiantis Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus darbuotojų pateiktais duomenimis.

Atskiri knygos skyreliai pasakoja apie 1966 metais nugriautą paskutiniąją Trakų sinagogą, kurios likimas liudija apie prieš žydus nukreiptą sovietų režimo politiką, bei senąsias Trakų žydų kapines, kuriose atpažįstame ir antkapinius paminklus žmonių, minimų 1954 m. žydų išeivių išleistoje knygoje.

Už pagalbą rengiant knygą „Sugrįžtanti atmintis: Trakų miesto žydai“ ir teksto redagavimą dalykiniu požiūriu knygos leidėjai dėkoja istorikei Mildai Jakulytei-Vasil ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovei dr. Larai Lempertienei, kuri iš hebrajų kalbos išvertė paaiškinimus po nuotraukomis, transliteravo 1941 m. rugsėjo 30 d. nužudytų Trakų miestiečių žydų vardus, padėjo pateikti žydų kultūros, religijos, istorijos terminų paaiškinimus.

Knygos leidybą parėmė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Kviesdama skaityti, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija tuo pačiu kviečia miestiečius ir pokalbiui apie tai, kaip būtų galima pažymėti jų mieste kadaise gyvenusios bendruomenės atminimą.

Gruodžio 9 d. 17 val. Trakų viešojoje bibliotekoje vyksiančiame renginyje dalyvaus istorikė Milda Jakulytė-Vasil, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius Gintaras Abaravičius ir kultūrinės veiklos vadybininkė, knygos autorė Rasa Kalinauskaitė bei leidybos įmonės „Kriventa“ vadovas Kazys Matačiūnas.

Knygą jau galima pasiimti paskaityti Trakų viešojoje bibliotekoje, netrukus ją turėtų gauti ir kitų Lietuvos miestų bibliotekos.

 

Trakų viešosios bibliotekos inf.

[1] JAV Holokausto memorialinio muziejaus bibliotekoje saugomo leidinio skaitmeninė kopija prieinama ir internete: https://archive.org/details/troki00unse <žiūrėta 2020-12-17>.

[2] Jan Jerzy Tochtermann, Troki: Zarys antropogeograficzny, Wilno: Rozprawy Wydziału III Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie, 1935, vol. IX, zeszyt I, prieiga Frankfurto prie Maino Johano Volfgango Gėtės universiteto elektroninėje bibliotekoje: http://publikationen.ub.uni-frankfurt.de/frontdoor/index/index/year/2007/docId/16940 <žiūrėta 2020-12-23>.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *