Trakuose – architektūrinė betvarkė?

Parašyta: 2013-10-25 | Kategorija: Komentarai, Naujienos, Trakai |
PA081781

Buvęs „Rajkomo“ pastatas Vytauto gatvėje

Daugybėje sričių (kultūra, žmonių bendravimas, architektūra) susiduriame su nusistovėjusiais papročiais, tradicijomis, stiliais. Kiekviena šalis ir atskiri miestai norėdami sukurti savitą stilių laikosi nuo seno nusistovėjusių tradicijų. Labiausiai tai pastebima architektūroje. Apsilankę Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse matome, kokie yra skirtingi vien mūsų šalies regionų stiliai.

Trakai – išskirtinė vieta, kur gamta ir senoji architektūra sukuria nuostabią harmoniją, savitą stilių. Knygoje „Trakai. Praeities vaizdai“ galime stebėti, kaip formavosi Trakų miesto stilius. Šį stilių būtina išlaikyti, jį pabrėžti ir išsaugoti tvarkant senąjį miestą, renovuojant sovietmečio ir tarpukario statybos pastatus.

Rekonstruojant miesto gatves būtina sutelkti dėmesį, suteikiantį joms autentiškumo (senoviško stiliaus gatvių apšvietimo stulpai, tvoros prie individualių namų, šaligatvių trinkelės, želdiniai). Renovuojant senosios architektūros pastatus – laikytis to laikotarpio tradicijų (medžio drožyba, stogų dangos parinkimas ir jų puošybos elementai, tinkamas spalvos parinkimas sienų dažymui ir t.t.).

Pažiūrėkime, ką šiandien mato atvykęs turistas eidamas centrine Vytauto gatve. Pradėdamas maršrutą nuo autobusų stoties, jis dešinėje pusėje pastebi „mini kotedžus“ Nr. 84, 82. Pusė pastato rekonstruota, kita nepaliesta. Kai šios namo dalies savininkas po metų ar kelių nutars renovuoti savo pusę, šiandien sutvarkyta pusė gali jau neturėti estetinio vaizdo. Toliau prisišliejęs gražus (buvęs gražus) pastatas su aukšta dengta terasa į gatvę, kurios turėklai tuoj ims kristi praeiviams ant galvų. Namas Nr. 93 renovuotas gana seniai ir šiuo metu nustatyti, kokia spalva buvo dažytos sienos bei stogas – sunku. Pastatas, kuriame įsikūrusi vaistinė, šeimininkų turėjo daug, jo fasadas savo senosios išvaizdos beveik nepakeitęs. Tik štai nuo Totoriškių ežero pusės kieme (kai čia buvo įsikūrusi kavinė) yra atsiradęs neaiškios paskirties statinys (2 metrų aukštyje žiūrint nuo ežero), anksčiau čia buvo kiemas su nuokalne į ežerą, užpylus gruntą jis atsidūrė gatvės lygyje ir susiaurino dviračių taką ežero pakrantėje. Kitoje gatvės pusėje – sovietmečio architektūros pastatai. Namo numeris 66 – čia buto 1 aukšte langą perdarius į duris padarytas įėjimas į kirpyklą, toliau tokiu pat principu padarytas įėjimas iš gatvės pusės tik su pristatyta veranda primenančia kregždės lizdą arba kerpę ant medžio. Nepuošia miesto ir daugiabučių namų įstiklinti balkonai. Toliau grožio salonas, įsikūręs daugiabučio namo Nr. 44 pirmame aukšte, pastatas yra atokiau nuo gatvės, į akis krenta įėjimas – tiltas, nutiestas nuo pat šaligatvio ir atsiremiantis į naujai padarytą balkoną 1 aukšte, kuriuo patenkama į čia įsikūrusį grožio saloną ir notarų biurą. Gali susidaryti įspūdis, kad tai įėjimas skirtas neįgaliesiems, tačiau jiems pakilti aukštais laiptais galima buvo įrengiant specialiai tam pritaikytus įrenginius, kurie negadintų vaizdo. Namą, kurio numeris 67, apibudinti būtų galima kaip „pusė skusta, pusė lupta“. Jis randasi tokioje vietoje, kur ypač vasaros metu yra didžiausi turistų srautai, susibūrimų vieta įvairių renginių metu (kultūros rūmai, turizmo informacinis centras). Čia po vienu stogu glaudžiasi keli šeimininkai ir tvarkosi kaip kuriam patinka. Lentų tvora iš rytinės pastato pusės neatitinka nei architektūrinių, nei estetinių normų. Taip kaimuose tveriamos tvoros gyvuliams, kiemo pusėje namo verandos yra skirtingos. Akį rėžia ir nekokybiška iškaba, nurodanti batų taisyklą. Beje tokių reklaminių iškabų mieste yra ir daugiau nei savo forma, nei dydžiu, spalvų suderinimu, šrifto parinkimu jos nesuteikia estetinio vaizdo, kabinamos kokiame norima aukštyje. Dėmesio ypač vertos iškabos ant filipiniečio kavinės sienų ir langinių (Nr. 21), pasirinktas originalus būdas: visi užrašai ir meniu užrašyti kreida ir paprastu rankraščio šriftu. Viename šiaurės Lietuvos miestelyje pagal seną tradiciją langinės yra dekoruojamos spalvingais piešiniais, ornamentais, kurie puošia gatvę ir miestą. Namas, kurio Nr. 39: jau eilę metų šis „vaiduoklis“, kaip ir buvęs kino teatras, kažko laukia. Vienas lentomis užkaltais langais, kitas „užklotas mėlyna skraiste“, pro kurią ant stogo žaliuoja berželiai. Pastatas Nr. 9 yra gatvių sankryžoje ir matomas iš dviejų pusių. Šiame name prieš keletą metų įvyko gaisras ir čia gyvenantys keli šeimininkai jį remontavo kaip kuriam patiko, todėl ir stogo danga bei sienos iš įvairių statybinių medžiagų. Vaizdas apgailėtinas. Miesto svečias negali nepastebėti ir kitų pastatų senai nedažytomis sienomis, langais (kurie yra toje pačioje sienoje, bet skiriasi savo konstrukcija), nušiurusias stogais (buvo pasirinkta nekokybiška stogo danga), apleistais kiemais, kuriuose pastatytos įvairios pašiūrės sandėliukai ir kitokie statiniai.

Štai po tokio trumpo pasivaikščiojimo Vytauto gatve miesto svečiui gali kilti eilė klausimų: ar yra Trakų rajono savivaldybėje tokia institucija (komisija), kuri būtų atsakinga už Trakų miesto įvaizdžio kūrimą? Ar yra priimti įstatymai, kurie numatytų, kaip turi būti tvarkomi nuosavi namai ir aplinka prie jų? Ar yra ir kokia tvarka išduodami leidimai daugiabučių pastatų 1 aukšto butuose langus ir balkonus perdaryti į įėjimus iš gatvės? Ar atsižvelgta į Trakų miesto istorinį statusą kuriant projektus daugiabučių namų renovacijai? Kokie keliami reikalavimai reklaminėms iškaboms gaminti ir joms tvirtinti?

Sigitas VITKŪNAS

 

Balkonų turėklai


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *