Trakuose pristatytas filmas apie Prezidentą A. M. Brazauską

Parašyta: 2014-03-06 | Kategorija: Naujienos, Trakai |
Filmo žiūrovai

Filmo žiūrovai

Praėjusią savaitę Trakų kultūros rūmuose buvo demonstruojamas dokumentinis filmas „Post Scriptum. Pamiršti sakiniai“. Filmas, kurio autorė žurnalistė ir prodiuserė Edita Mildažytė, dedikuotas Lietuvos Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui.
Šiais metais sukanka dvidešimt metų, kai A. M. Brazauskas pirmą kartą tiesioginių rinkimų metu buvo išrinktas Lietuvos Prezidentu.
Filmo pristatyme dalyvavo Trakų rajono savivaldybės meras Vytautas Zalieckas, šios savivaldybės administracijos direktorius Renatas Dūdys, Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Romualdas Rudzys, Seimo narys Julius Sabatauskas ir kiti svečiai.
Dokumentiniame filme įamžinti pokalbių su Prezidentu akimirkos bei panaudota filmuota medžiaga iš įvairių susitikimų ir renginių.
Filmo žiūrovai pasijuto tarsi dalyvautų pokalbyje su gyvu Prezidentu, nes  ekrane matė nepamirštamą, nuoširdumu, optimizmu ir dvasine šiluma spindintį veidą. Prezidentas,   pasidalindamas turtinga politinio ir ūkinio darbo patirtimi, filme pasakoja apie vadovavimą, vadovo atsakomybę, sąžiningumą, padorumą. Prezidentas pergyvena dėl Lietuvos ateities, dėl valstybės likimo. Filme skelbiamas  ir  vienas iš pagrindinių prezidento tikslų: „Aš noriu, kad Lietuva išmoktų gyventi pati. Ir kad pati išmoktų save valdyti“,
Mintys, pareikštos apie santykius su žmonėmis, prasmingos ir pamokančios. Prezidentas pabrėžia atsakomybės jausmą, kurio dabar daugeliui trūksta. Prezidentas moko būti dėmesingiems, nesvarbu kokias pareigas užimi, nesvarbu, kad labai užimtas, jeigu pažadėjai, privalai  visuomet savo pažadus įvykdyti, nes nevykdančiais pažadų, žmonės nusivilia ir daugiau jais nebetiki.
Ekscelencija filme pasakoja kaip jam teko susitikti su Prancūzijos Prezidentu Fransua Miteranu (Francois Mitterrand). Nors sunkiai sergantis F. Miteranas sutartu laiku, dėl pablogėjusios sveikatos, negalėjo susitikti, bet vėliau vis tiek, nors ir negaluodamas, priėmė A. M. Brazauską.
Prezidentas pasakoja apie bendravimą su dvasiškiais, bet neslepia, kad šiltesni santykiai buvo su eiliniais kunigais, nes Vyskupai, apie buvusius komunistus buvo prastos nuomonės  ir manė, kad visi jie ateistai nors, pasak A. M. Brazausko, tai klaidinga nuomonė. A. M. Brazauskas lankydamasis rajonuose visuomet užsukdavo į bažnyčią, pabendraudavo su vietos kunigais. Pamatęs, kad bažnyčios stogas kiauras ar panašūs rūpesčiai, stengdavosi padėti.
Trakiškiai prisimena, kaip A. M. Brazauskas lankėsi Trakų ir Senųjų Trakų bažnyčiose ir rūpinosi lėšų skyrimu šių bažnyčių remontui. .Prezidentas rūpinosi Užutrakio dvaro rūmų remontu ir karaimų mokyklos Trakuose statyba.
Su nuoskauda filme A. M. Brazauskas kalba apie Valdovų rūmų statybą, pasakoja apie trukdymus, apie šio projekto menkinimą, sukelta isteriją, apie tai kaip būdavo mažinamos jau skirtos lėšos rūmų statybai, nors šios lėšos sudarė menką biudžeto dalį.  Prezidento nuomone, tai vyko dėl patriotizmo stokos, nes laikini materialiniai sunkumai užgožė valstybingumo sampratą.  A. M. Brazauskas sako, kad iškilę Valdovų rūmai yra materialus istorinės Lietuvos sostinės ir Lietuvos valstybingumo simbolis, garsinantis Lietuvos garbingą praeitį.
Prezidentas su šypsena pasakoja apie jį persekiojusius žurnalistus. Pasak A. M. Brazausko, viena įkyri žurnalistė pripuolusi prie jo vis sušukdavo: „Kada atsistatydinsite?“ Prezidentas šypsodamasis atsakydavo: „Nepergyvenkite. Tikrai atsistatydinsiu“.
Pusvalandžio trukmės filmas baigiasi, bet nejučia norisi, kad jis dar tęstųsi, kad tęstųsi bendravimas su tauria asmenybe, su talentingu ir sumaniu valstybės vadovu, sugebėjusiu padėti Lietuvos tautai išsivaduoti iš sovietinės priespaudos ir atkurti Lietuvos valstybės Nepriklausomybę.
Po filmo pristatymo prisiminimus apie darbą su Prezidentu papasakojo Seimo narys J, Sabatauskas. Jis pabrėžė Prezidento charakterio švelnumą, ramumą, pasitikėjimą. Pasak J. Sabatausko Prezidentas mokėjo  bendrauti su visais, atsakydavo į visų klausimus. Kalbėdavo linksmai, mėgo humorą. Kai vieną kartą kažkas A. M. Brazauską  pašaipiai pavadino liokajumi, Prezidentas atsikirto: „Aš esu liokajus Lietuvos“.
Seimo narys J. Sabatauskas pasakojo kaip A. M. Brazauskas rūpinosi Prezidentūros rūmų tvarkymu, nors jo kadencija artėjo prie pabaigos, vėliau rūpinosi Valdovų rūmų statyba. Rūmų statybos priešininkai šaukė, kad milijonai pilami į balą, kad pernelyg daug pinigų išleista krosnių atstatymui, nors, pasak  J. Sabatausko, visos krosnys buvo atkurtos iš vienos ar kelių, kasinėjimų metu aptiktų šukių.
Apie bendravimą  su A. M. Brazausku, pasakojo ir R. Rudzys. Jis su A. M. Brazausku susipažino, kai dirbo Lentvario santechnikos dirbinių gamyklos „Kaitra“ direktoriumi, tuo metu jie bendravo vonių  gamybos reikalais. Vėliau, kai R. Rudzys buvo išrinktas Seimo nariu, A. M. Brazausko paskatintas jis tapo socialdemokratų frakcijos nariu.
Po filmo peržiūros susirinkusieji buvo supažindinti su knyga „Žmogus laiko taikiklyje“  Algirdas Brazauskas draugų ir oponentų akimis.
Knygos sudarytojas Vilius Kavaliauskas. Knygą galima buvo įsigyti.

Kęstutis Petkūnas
Sigitos Nemeikaitės nuotr.


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *