Tremtinių veikla pažymėta jubiliejiniame suvažiavime

Parašyta: 2013-10-18 | Kategorija: Istorija, Kultūra, Naujienos |
1

LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Praeitą šeštadienį iš visų Lietuvos rajonų kampelių buvę Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai, pasipriešinimo kovų dalyviai, jų artimieji, giminės, bičiuliai rinkosi į jau 25-rių metų Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (toliau LPKTS) suvažiavimą Kauno sporto halėje. Ši šventė Kaune prasidėjo rytą, Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, kurioje buvo aukojamos iškilmingos šv. Mišios už žuvusius ir mirusius politkalinius ir tremtinius bei jų šeimas.

Atvykusiems į Kauno sporto halę šventės dalyviams ir svečiams parodoje magėjo susipažinti su šios sąjungos veikla, įsigyti tremtinių išleistų prisiminimų knygų, atributikos, bukletų, įvairios literatūros, patriotinės spaudos leidinių, paskutinio šios sąjungos laikraščio „Tremtinys“ numerių.

Jubiliejinio suvažiavimo pradžioje, vedant solistui Vytautui Juozapaičiui, buvo iškilmingai sugiedotas Lietuvos himnas, o už visus susirinkusius šventės dalyvius Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius sukalbėjo bendrą maldą.

Apie šios sąjungos darbus ir rūpesčius jau po 1990 m. kovo 11-osios – Nepriklausomybės Akto paskelbimo pergalės – bei buvusių politinių kalinių ir tremtinių bendruomenės naujų darbų pradžią, jos gaires kuriant naujos Lietuvos pamatus ir sienas plačiai nušvietė LPKTS pirmininkas dr. Povilas Jakučionis.

Pirmasis visos Lietuvos buvusių tremtinių, pasipriešinimo kovų dalyvių suvažiavimas įvyko 1988 m. spalio 29 d. Kauno sporto halėje. Tuomet sąjungoje buvo 55 skyriai, jungiantys per 76000 narių. Pirmuoju jos pirmininku buvo B. Gajauskas. Vėliau šias pareigas ėjo A. Lukša, dr. P. Jakučionis, J. Marcinkevičienė, E. Stročikas. Būstinė buvo Kaune.

4

Trakiškiai tremtiniai suvažiavime

Kaip teigė pranešėjas, per tuos metus daug nudirbta, sukuriant atminimo ženklus-paminklus daugelyje Lietuvos vietovių: įkurti muziejai pasipriešinimo kovoms įprasminti, kuriami chorai, tarp jų ir Lentvaryje. Ariogaloje vyko sąskrydžiai, kuriuose dalyvavo ir Trakų krašto, Lentvario, Elektrėnų, Vievio tremtinių pasiuntiniai. Nuo 1988 m. spalio 28 d. leidžiamas visiems gerai žinomas savaitraštis „Tremtinys“.

Plojimais ir ovacijomis buvo sutikta šio suvažiavimo globėja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Sveikindama jubiliejinio suvažiavimo dalyvius, be kita ko, ji sakė: „Tų žiaurių metų, dienų Lietuvos žmonės, iškentę sibirų, vorkutų šalčius, ištvėrę patyčias, alkį ir kitus sunkumus tremčių sąlygomis, yra pilietiškumo pavyzdys jaunajai mūsų šalies kartai.“

Šiltais plojimais buvo sutiktas europarlamentaras Vytautas Landsbergis, pasakęs kaip visada pamokančią patriotinę kalbą. Šventiniame suvažiavime taip pat kalbėjo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, jaunimo atstovė, europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, buvęs tremtinių vaikas – dabartinis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, taip pat pasisakė jaunimo atstovai, dalyvavę „Misija Sibiras – 2013“, atstatinėję ir tvarkę mūsų tremtinių kapines Sibire, susitikę su ten likusiais mūsų kraštiečių palikuonimis, bei kiti buvę pasipriešinimo kovų dalyviai.

Pats iškilmingiausias suvažiavimo momentas buvo LPKTS garbės pirmininko regalijų, Garbės pirmininko vardo bei medalio, suteikimas buvusiam šios sąjungos pirmininkui Antanui Lukšai. Išties Antano Lukšos giminė yra garsi visoje Lietuvoje kaip patriotų dinastija…

2

Suvažiavimo svečiai Radvilė Morkūnaitė, Vytautas Landsbergis, Gražina Landsbergienė

LPKTS 25 metų veiklos jubiliejinio suvažiavimo dalyviai vienbalsiai priėmė kreipimosi projektą į LR Seimą ir Vyriausybę „dėl 2014 metų istorinės atminties ir jaunimo patriotinio ugdymo programos“ bei kreipimosi į Vilniaus ir Kauno savivaldybių tarybas, ragindami iškelti iš Vilniaus miesto centro paminklus sovietinių okupantų kolaborantams Salomėjai Nėriai ir Petrui Cvirkai. Sovietinę ideologiją propaguojančias skulptūras nuo Vilniaus Žaliojo tilto išgabenti į Grūto parką. Užbaigti paminklo Partizanų Motinoms aplinkos tvarkymo darbus Kauno senosiose kapinėse, įžengiant prieigose nuo Vytauto prospekto su partizanų vadų atminimo stelomis.

25-mečio šventės dalyviams partizanų kovų ir tautines giesmes giedojo jungtinis tremtinių choras, didelį šventinį koncertą surengė valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“.

Šiame suvažiavime dalyvavo ir grupelė trakiečių, buvusių pasipriešinimo kovų dalyvių, tremtinių ir jų bičiulių. Jie nuoširdžiai dėkoja už suteiktą autobusą UAB „Trakų autobusai“ ir jo vairuotojui Algiui Venskutoniui už malonų ir kultūringą aptarnavimą.

Vytautas ŽEMAITIS

Autoriaus nuotr.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *