Rugsėjo 1-oji Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijoje 2009 m.

Šiemet prasidėjo LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, kurios tikslas – mažinti mokymosi sąlygų ir pasiekimų atotrūkius tarp savivaldybių ir tarp skirtingų tos pačios savivaldybės mokyklų, atnaujinti ir sustiprinti jau veikiančias mokyklas, kad visi vaikai turėtų geriausias sąlygas mokytis, nesvarbu, kokioje aplinkoje jie auga. Trakų rajono savivaldybė taip pat siekia dalyvauti šioje programoje, tačiau tam reikalinga atlikti rajono ugdymo įstaigų tinklo pertvarką. Tai sukėlė nemažai diskusijų rajono visuomenėje, ypač tam prieštarauja lenkų tautinės bendrijos atstovai, teigdami ir protestuodami, esą tokiu būdu yra „naikinamos“ lenkiškos mokyklos. Apie būtinus švietimo sistemos pokyčius ir laukiančią naudą kalbamės su Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotoju Jonu KIETAVIČIUMI.

Pokyčiai, susiję su švietimo sistema, visada vertinami atsargiai, dažnai sukelia nemažai diskusijų. Gal galėtumėte pristatyti skaitytojams plačiau apie „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, kurioje dalyvauja ir Trakų rajono savivaldybė?

LR Seime atstovaujamų politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030) pabrėžiama svarba sudaryti lygias galimybes ir užtikrinti lygiavertes sąlygas kiekvienam asmeniui siekti kokybiško išsilavinimo. LR vyriausybė yra priėmusi nutarimą dėl mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo, kuris įpareigojo savivaldybes patvirtinti mokyklų pertvarkos 2022–2026 m. planus. Jose yra labai aiškiai apibrėžti tam tikri dalykai, kuriuos nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. turi atitikti tam tikros ugdymo įstaigos. Jose yra nurodytas minimalus mokinių skaičius, kurių nepasiekus mokykla vienaip ar kitaip netenka finansavimo ir tokiu būdu ugdymo įstaiga, turinti daugiau negu vieną nepilną komplektą.  Mokykla netenka net teisės vykdyti ugdymo funkciją nepilnos klasės mokiniams. Ši nuostata visų pirma galioja mokykloms su lietuvių mokomąja kalba. Trakų rajone taip pat yra mokyklų, kurios, deja, patenka į šią kategoriją.

Taip pat Trakų rajone veikia ir tautinių bendrijų mokyklos, kurioms yra taikomos tam tikros išimtys – pritaikius tam tikrą koeficientą nepilnos klasės su lenkų dėstomąja kalba gali būti mažiau finansuojamos, tačiau mūsų savivaldybė turi prisidėti savo lėšomis. Bet čia yra tik viena medalio pusė. Mums reikia vis dėlto apsispręsti, į ką mes orientuojamės. Ar mums svarbu tiesiog išlaikyti ugdymo įstaigas, ar mums rūpi švietimo paslaugų kokybė.

Jei lygintume Trakų rajono savivaldybės mokyklas su kitomis šalies ugdymo įstaigomis, esame pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus sudaryto mokymo įstaigų reitingų paskutiniame trečdalyje. Tai tik įrodo, kad mūsų mokyklos tinkamai neparengia, neparuošia mokinių valstybiniams brandos egzaminams, kad abiturientai vėliau galėtų rinktis įvairias studijų kryptis, galėtų būti supažindinti su platesniu požiūriu.

Trakų rajono savivaldybės mokyklų tinklas nebuvo tvarkomas ilgus metus. Jis buvo tvarkomas labai fragmentiškai. Aš padariau analizę – lyginau Trakų rajono savivaldybę su kitomis Lietuvos savivaldybėmis (kurios turi panašų gyventojų skaičių) ir čia iškyla labai įdomūs skaičiai. Pavyzdžiui, kitose savivaldybėse (Kaišiadorių, Raseinių) veikia 4–5 gimnazijos, kaip Trakų rajono savivaldybėje yra net  11. Tai yra labai didelis skaičius. Tad bus pertvarkomas visas mūsų rajono ugdymo įstaigų tinklas, ne tik tautinių bendrijų mokyklos, bet ir mokyklos su dėstomąja lietuvių kalba. Ir kai yra kalbama apie tautinę diskriminaciją, tai noriu pabrėžti, kad kaip tik pastarosioms yra numatytos išimtys, o lietuviškoms ne. Tad artimiausiu metu Onuškio Donato Malinausko gimnazijos, Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos laukia pokyčiai, jose bus sumažintas klasių komplektų skaičius. Taip Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinė mokykla taps progimnazija (bus 1–8 klasės mokinių), o Onuškio Donato Malinausko gimnazija virs pagrindine mokykla – žinoma, jei surinks minimalų mokinių skaičių, kitu atveju irgi bus pertvarkyta į progimnaziją.

Minimalus mokinių skaičius klasėje turi būti  8. Tada LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija leis vykdyti ugdymą vienai nepilnai klasei. Dabar tokių nepilnų klasių yra 3, pvz., Onuškyje. Jei mes nepertvarkysime, tai tada viena klasė bus finansuojama, o kitos dvi klasės su nepilnu mokinių komplektu ne.  Tad mes artėjančiai Rugsėjo 1-ajai ir ruošiamės. Onuškio moksleivius – jų būtų apie 12 – norėtume nukreipti į Aukštadvario miestelį. Norime išsaugoti Aukštadvario gimnaziją.

Mokslo ir žinių dienos proga sveikina Lentvario seniūnas Jonas Kietavičius, 2009 m.

Kalbėdami apie mokyklų tinklo pertvarką, visi primiršta kokybės klausimą. Mūsų savivaldybės mokinys vidutiniškai renkasi 3 valstybinius brandos egzaminus. Tai daugiau mažiau atitinka Lietuvos vidurkį. Išlaikyti 3 valstybiniai brandos egzaminai leidžia mokiniui rinktis platesnį studijų spektrą. Jei imsime kaip pavyzdį Paluknio Longino Komolovskio  gimnaziją, vienas moksleivis vidutiniškai renkasi vieną valstybinį brandos egzaminą. Panaši tendencija yra ir Onuškyje. Automatiškai abiturientas netenka galimybės kur nors įstoti, projektuoti savo karjerą, derinti ateitį su lūkesčiais, atsižvelgdamas į darbo rinką.

Taip pat noriu akcentuoti, kad yra labai svarbūs ir mokinių socialiniai ryšiai. Šiuo metu, kai kuriose ugdymo įstaigose yra klasės, kuriose mokosi po  3–5 vaikus. Kaip jo socialiniai ryšiai per 12 mokslo metų gali būti išplėtoti? Niekaip. Mokydamasis klasėje, kurią lanko didelis vaikų skaičius, jis turi kitas bendravimo galimybes, mato pasirinkimus, kitaip socializuojasi aplinkoje. Mes juk kalbame apie karjerą, mokymosi džiaugsmą ir pan.

Kokia situacija yra su Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindine mokykla?

Visų pirma LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lygmeniu vyko labai intensyvios konsultacijos. Ministerijos lūkestis buvo sujungti Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinę mokyklą su  Andžejaus Stelmachovskio  pagrindine mokykla į vieną bendrą juridinį asmenį. Trakų rajono savivaldybė prisiimtų  atsakomybę finansuoti nepilnas klases tautinių bendrijų kalba. Tačiau tas  variantas kategoriškai netinka tautinių bendrijoms. Jie visada pabrėžia Rūdiškių gimnazijos pavyzdį, kuomet po panašaus dviejų ugdymo įstaigų sujungimo ilgainiui neliko klasių su dėstomąja lenkų kalba. Šį pavyzdį eskaluoja ir kai kurie politikai. Tačiau nepamirškime, kad mokinių skaičius mažėja. Jeigu Kęstučio pagrindinėje mokykloje vaikų skaičius ikimokyklinukų grupėje auga, tai Andžejaus Stelmachovskio pagrindinė mokykla neturi iš kur pritraukti papildomai ugdytinių. Nepertvarkius mokyklos, nuo rugsėjo 1 d. pastaroji gautų valstybės finansavimą tik dviem klasėms iš 10.

Lygiai tokia pati situacija yra ir su Paluknio mokyklomis – ministerija nori sujungti „Medeinos“ ir Longino Komolovskio gimnazijas į vieną bendrą juridinį asmenį.

Kodėl nueita tokiu keliu? Tautinės bendrijos turi nedidelį savo ugdymo įstaigų tinklą: Trakuose, Senuosiuose Trakuose, Paluknyje ir Lentvaryje veikia mokyklos su lenkų dėstomąja kalba, taip pat Lentvaryje – mokykla su rusų dėstomąja kalba. Mes esame pirmame etape ir norėjome,  kad patys tautinių bendrijų atstovai susėstų, pažiūrėtų dokumentus ir sutartų, kaip mato save ateityje. Nuo 2026 m. iškyla problema, kad ir Trakų bei Lentvario mokyklos su dėstomąja lenkų kalba nesurinks reikiamo mokinių skaičiaus. Iš kur papildyti naujais mokiniais? Tiesa, Lentvario „Versmės“ gimnazija yra išskiriama, nes tai vienintelė mokykla su dėstomąja rusų kalba Trakų rajone ir jos mokinių skaičiai labai nuteikia optimistiškai. Jų skaičiai auga.

Tad koks dabar yra priimtas galutinis sprendimas?

Mokyklų tinklo bendrasis planas jau priimtas savivaldybės taryboje. Balandžio 28 d. vyks kitas Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdis. Bus teikiami svarstyti klausimai, kad Paluknio Longino Komolovskio gimnazija tampa Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos skyriumi.  Mokiniai lieka iki 10 klasės mokytis Paluknyje, o norėdami mokytis 11–12 kl. jie turi galimybę  rinktis – jei nori tęsti mokslą tautinės bendrijos kalba, jie važiuoja į Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnaziją, arba renkasi lankyti Paluknio „Medeinos“ gimnaziją su dėstomąja lietuvių kalbą, kur jiems bus pritaikytas bendras ugdymo planas ir skirtos valandos lenkų gimtosios kalbos pamokoms.

Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio gimnazija taps Trakų gimnazijos skyriumi – tai reiškia, kad mokiniai ten mokysis iki 8 kl., ir po to jiems  bus organizuojamas pavėžėjimas į Trakų gimnaziją.  Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinė mokykla, kaip minėjau prieš tai, taps progimnazija, o Onuškio Donato Malinausko gimnazija  bus pagrindine mokykla – jei surinks atitinkamą mokinių skaičių, priešingu atveju taps progimnazija.

Kadangi mokinių skaičius kai kuriuose rajono mokyklose mažėja, gal situacija pagelbėtų ukrainiečių vaikai?

„Tūkstantmečio mokyklos“ programa remiasi į kokybę. Ukrainiečiai yra statistinio vieneto pakeitimas tam tikros klasės vieneto komplekte. Galime į tai žiūrėti kaip į statistiką. Teko bendrauti su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždinienė. Man patiko jos išsakyta mintis, kad  ukrainiečiams Lietuva turi užtikrinti pačią geriausią švietimo kokybę. Ar mes, vadovaudamiesi statistiniais duomenimis, galėsime tai užtikrinti?

Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ ir Juozas VERCINKEVIČIUS