Valstybinės laidotuvės: Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai atgabenti į Šv. Jonų bažnyčią

Parašyta: 2018-10-05 | Kategorija: Istorija, Lietuva, Naujienos |

Šv. Jonų bažnyčios vidiniame kiemelyje Vilniuje – ypatingas momentas. Penktadienio rytą čia atvežti Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai. Taip pradedama vieno iškiliausių partizanų vadų valstybinių laidotuvių ceremonija.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Adolfo Ramanausko-Vanago palakai atvežti į Šventų Jonų bažnyčią

Po daugiau nei dešimtmetį trukusių mokslinių tyrimų ir paieškų, A.Ramanausko-Vanago palaikai buvo rasti šių metų birželį Našlaičių kapinėse Antakalnyje.

Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus.
Po šios žinios Vanago duktė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė sakė niekada nepraradusi vilties kada nors turėti kapą, kuris bus pašventintas, kur tėvelis bus palaidotas kaip krikščionis, kaip žmogus. Būtent taip įvyks rytoj, šeštadienį, kai A.Ramanausko-Vanago palaikai amžinojo poilsio atguls Antakalnio kapinėse.

O iki tol pagal valstybinių laidotuvių programą visuomenė su velioniu gali atsisveikinti Šv. Jonų bažnyčioje penktadienį iki 20 valandos ir šeštadienį nuo 10 iki 12 valandos. Penktadienį, vidurdienį, pagarbą velioniui atiduos ir aukščiausi šalies vadovai. Šeštadienio vidurdienį karstas bus išnešamas į Šv. Jonų bažnyčios vidinį kiemą, kur vyks Lietuvos kariuomenės atsisveikinimo ceremonija. Po jos gedulinga procesija pajudės į Arkikatedrą baziliką, kur 13 valandą bus laikomos šventos Mišios. 14 valandą procesija išvyks į Antakalnio kapines. 15 val. įvyks laidotuvių ceremonija.

Nužudytas netipiniu būdu

A.Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, sovietams okupavus Lietuvą, įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų, jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.

A.Ramanauskas-Vanagas kartu su kitais septyniais partizanų vadais 1949 vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją. Seimas įstatymu pripažino deklaraciją Lietuvos valstybės tęstinumui itin reikšmingu teisės aktu. Šiuo dokumentu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis paskelbė, kad prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui. A.Ramanauskas-Vanagas 1956 m. buvo suimtas, žiauriai kankintas, o 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje sušaudytas. Mirties nuosprendis jam atliktas netipiniu būdu: budelis stovėjo priešais auką ir šovė į apatinį kairės pusės žandikaulį. Paprastai budelis šaudė stovėdamas aukai už nugaros ir taikė į pakaušį ar viršugalvį. Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų. Seimas 2018 metus yra paskelbęs Adolfo Ramanausko-Vanago metais, o Vyriausybė patvirtino 100-ųjų gimimo metinių minėjimo planą. Parengta plati kultūrinė, edukacinė, mokslinė programa, kuri padės plačiau atskleisti šią iškilią asmenybę, parodys Lietuvos laisvės kovų kelią.

Šaltinis: www.15min.lt

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *