Lentvarietiškos replikos tęsinys

Lentvario skaitytojų ambicijas kietai užgavo praeito penktadienio replika (tarp jų viena inteligentė- kvalifikuotai įvertino „Trakų žemėje“ veikiančią netradicinę satyrą), todėl  čia jie įrašo save į kaltininkų gretas ir prisipažįsta, jog buvo abejingi savo gimtojo miesto istorijai. Asmeniškai gerbiamų ir atgimusių miesto fakto sustiprinimui, žinodamas Respublikoje pasitaikančias istorijos likvidavimo priežastis,  vėl sėdau ant „dviejų ratų vaistinės“, o tai reiškia, ant  ištikimo dviračio su  foto aparatu ir tryliktą sykį patikrinau grafų Tiškevičių ir Andrė palikimą ateinančioms kartoms. Todėl   teksto apačioje  pridedu dvi atitinkamai pasirašytas nuotraukas, kaip vandalai elgiasi ir kas liko iš Andrė palikimo.  „Trakų žemė“ visada Lentvariu sielojasi kartu su Jumis.

Kai susinervinę įlipsite pro vandalų, regis, organizuotai paruoštą langą į rūmus ten, kur sutikdavote Naujus metus ugningo valso sūkuryje su antrąja puse, viduje pamatysite ko nesate nematę – ten baladojasi vaikai tarsi ieškodami nelaimės… Tai gal rūmus sugriauti?

Buvo Andrė parke bokštas ir nėra – tik saulės žvilgsnis tąsyk piktai blykstelėjo vienumoje į jo griaučius lyg buvusio raudonų plytų grafo, talentingo statybininko tolimą atmintį

Jonas POČEPAVIČIUS,
Lentvaris