Vėlinių tradicijos ir valgiai

Parašyta: 2018-10-31 | Kategorija: Istorija, Naujienos |

Per šventes daug dėmesio skiriu tradicijoms. Tad prieš Vėlines pasidarė smalsu, kokie būdavo įprasti to meto valgiai, kuo jie ypatingi ir kaip iš naujo atrasti senąsias tradicijas bei jas išlaikyti? Nustebau, kad valgių būta šitiek daug: įvairių, įdomių ir skirtų būtent mirusiųjų dienai paminėti.

Jolanta Veličkienė Nuotr. iš asmeninio archyvo

Šeimoje, aplankius kapus, visi rinkdavosi prie stalo vakarienės. Maistas turėjo būti simbolinis, skirtas ne nustebinti, o pasisotinti. Kaip ir visose mūsų tradicinėse šventėse, pirmenybė atiduodama duonai. Ant stalo per Vėlines, kaip ir per Kūčias, turėjo būti 12 ar bent 9 patiekalai. Būdavo ruošiamos vaišės, kurias daugiausia sudarė tamsaus atspalvio patiekalai – būtinai juoda ruginė duona, bandelės, ragaišiai, grikių ir lęšių patiekalai, košės su spirgučiais, kraujiniai vėdarai, jukos, barščiai, kleckai, virtiniai, šaltiena, įvairūs mėsos kepiniai, šiupiniai, šaltanosiai su aguonomis.
Šiose šventėse, skirtose paminėti mirusiuosius, nors jos liūdnos, tačiau visad įžvelgiu šviesiąją pusę. Tai yra kažkada gyvenusių ir mylėtų, dabar jau išėjusių, mums brangių žmonių paminėjimas. Tad kad vakarienė būtų tokia, kokią ruošdavo kažkada mūsų protėviai, siūlau keletą šiai dienai skirtų tradicinių patiekalų.

 

Vėlinių virtinukai

Bulvių tarkius nusunkiame, įdedame ruginių miltų, grūstų ir su svogūnais pakepintų kanapių, išminkome tešlą, padarome volelį, pabarstome miltais, supjaustome griežinėliais ir verdame apie 10 min. Valgome su įvairiais padažais.

Vėlinių bandelės

Bulvių tarkius nusunkiame, dedame rupaus malimo ruginių arba grikių miltų, suminkome tešlą (kaip didžkukuliams).
Įdaras: maltos arba grūstos kanapės lengvai pakepintos su smulkintu svogūnu. Formuojame bandeles su įdaru (kaip didžkukulius), apvoliojame miltuose, kepame orkaitėje 180 laipsnių temperatūroje 40–45 min.

Vėlinių grikinis pyragas su mėlynėmis

Sviestą (250 g) ištriname su cukrumi (250 g), sudedame penkių kiaušinių trynius. Sumaišome 250 g grikių miltų, 50 g kvietinių miltų ir šaukštelį kepimo miltelių. Mišinį beriame į plakinį ir užmaišome tešlą. Baltymus išplakame atskirai ir taip pat įmaišome į tešlą. Du trečdalius tešlos supilame į kepimo formą, ant jų įpilame mėlynių uogienės ir sukrečiame tešlos likutį. Kepame apie valandą orkaitėje 180 laipsnių temperatūroje.

Grikinė babka

Mediniu šaukštu išmaišome 2 kiaušinius su stikline cukraus ir žiupsneliu druskos. Į gautą masę supilame 200 g ištirpinto sviesto ir išmaišome. Tuomet įmaišome 500 ml pieno ir supilame miltus (500 g). Dar kartą viską gerai išmaišome. Galiausiai, 0,5 stiklinės grietinės sumaišome su soda, supilame į tešlą ir išmaišome. Tešlą sudedame į riebalais išteptą skardą ir kepame orkaitėje 160–170 laipsnių apie valandą.

Jolanta VELIČKIENĖ,
knygos „Senos ir naujos
tradicijos virtuvėje“ autorė

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *