Trakų autobusų stoties prieigos, 2017 m. gegužės mėn.
Specialisto nuomonė apie parengtą Trakų autobusų stoties su prekybos centru projektą ir Trakų architektūrinio formavimo problemas.
Trakų gamtinė situacija ir istorinė raida iki 1945 m.
Garsiosioms pilims kurti buvo pasirinktos ypatingos (Lietuvai unikalios) vietos – į ežerą išsišovęs pusiasalis ir ežero sala. Greta pilių kurtasi taip pat ypatingoje vietovėje – kalvotoje sąsmaukoje (pusiasalyje tarp trijų ežerų), per kurią ėjo senasis vieškelis. Daug šimtmečių Trakai gyvavo kaip nedidelė gyvenvietė su kukliais pastatėliais, virš kurių iškildavo taip pat ne itin dideli objektai – tuometiniai architektūriniai akcentai (šventovės, vienuolynas ir kt.). Kai kur sutankėdavęs mažaaukštis užstatymas nestelbė natūralių reljefo formų, Trakai ilgai išliko kaip vaizdinga gyvenvietė tarp ežerų, kurios patrauklumą lėmė ne atskirų pastatų žymesni architektūriniai privalumai, o gana harmoninga tradicinio miestovaizdžio visuma.
Trakai po 1945 m.
Kaip ir kitur sovietų okupuotoje Lietuvoje Trakuose imtasi įgyvendinti „naujojo pasaulio“ kūrimo ir nepageidaujamos praeities pėdsakų naikinimo koncepciją. Besikeitę miesto ir rajono administraciniai ir politiniai vadovai pirmiausiai rūpinosi spartesne plėtra, naujomis statybomis, o ne gyvenvietės istorinio savitumo išsaugojimu. Tokia plėtra, intensyvios statybos buvo naudingos ne vien okupaciniam režimui, bet ir tuometinei nomenklatūrai bei jai artimiems asmenims, gaudavusiems tiesioginės naudos iš naujų investicijų, vykstančių statybų ir pan.
Taip buvo suformuota tuometinė Trakų esminio pertvarkymo politika – ne saugoti tradicinį miestelį su reikšmingosiomis pilimis ir kt. kaip istorinį kultūrinį rezervatą, o senosios gyvenvietės vietoje kurti naujovišką sovietinį miestą pagal anuometines architektūrines ir urbanistines nuostatas. Vaizdingajame pusiasalyje pradėti statyti keliaaukščiai daugiabučiai namai (standartinės „dėžės“) ir kiti stambesni statiniai, vis labiau užgoždavę gamtinės situacijos savitumą ir tradicinio paveldo liekanas. Per kelis sovietinės okupacijos dešimtmečius didžioji Trakų dalis buvo neatpažįstamai sudarkyta (laimei, anuometinių šviesuolių pastangų dėka ilgiau savo senuosius bruožus išlaikė vadinamoji karaimų gyvenvietė – šiaurinis pusiasalio galas).
Anuometinė skubota Trakų urbanistinė plėtra buvo gana beprasmė – nemaža dalis naujuose daugiabučiuose apgyvendintų žmonių vykdavo dirbti į Vilnių, Lentvarį ir kitur. Čia faktiškai buvo kuriamas vienas iš sostinės miegamųjų rajonų, kuriame pageidavo įsikurti neretai privilegijuoti ar kitokie žmonės. Panašiai anuomet būta Palangoje, Kuršių nerijoje (ypač Nidoje), kur darkant kurortinę teritoriją buvo masiškai statomi standartiniai daugiabučiai namai „reikalingiems“ žmonėms apgyvendinti.
Be didesnių sentimentų istorinei praeičiai ir kultūros paveldui į unikalią teritoriją buvo brukami ir kitos paskirties statiniai: gremėzdiški kultūros namai paežerėje, primityvus prekybos centras, dviaukštė kavinė priešais Salos pilį ir kt., vis labiau darkę vaizdingą teritoriją ir naikinę miestelio tradicinių bruožų pėdsakus.
Trakų urbanistiniai tyrimai 1980–1983 m.
Tuometiniame LSAMTI, vadovaujant mokslo darbuotojai Marijai Purvinienei, grupė tyrėjų, tarp jų prof. Č. Kudaba ir kiti, atliko didelio masto Trakų istorinės dalies ir jos apylinkių tyrimus, kurių rezultatai buvo paskelbti to meto moksliniuose leidiniuose. Tada pirmą kartą buvo išnagrinėtos ir apibūdintos Trakų ir jų apylinkių kraštovaizdžio vertybės, įvertinta anuometinė urbanistinė situacija ir kt. Renkant medžiagą paaiškėjo, kad tuomet slaptai planuota ir tolesnė netinkamo masto urbanistinė plėtra –
daugiabučius gyvenamuosius namus planuota statyti ir kituose ežerų krantuose, tokiais kvartalais galop apsupant Trakų ežeryną ir gyvenvietės istorinį branduolį, tokiomis statybomis visiškai sudarkant vaizdingąjį kraštovaizdį. Tyrimų metu buvo nustatytos paveldui mažiau pavojingos Trakų plėtros kryptys, pasiūlyti vizualiai saugesni plotai naujoms statyboms (pvz., pagal M. ir M. Purvinų rekomendacijas patalpintas didelis gamyklos „Betonika“ korpusas iš Trakų istorinės dalies beveik nepastebimas ir nedarko stebimų vaizdų).
Deja, gūdžiausiais sovietinės okupacijos metais vykdyti „netinkamos pakraipos“ tyrimai, bandymai riboti naujas statybas, saugant istorinio paveldo liekanas, netruko sulaukti reikiamo politinio atkirčio. Po išsiplėtojusių konfliktų pasiekus anuometinės valdžios viršūnes, galop sulaukta neoficialaus vieno iš aukščiausių tuometinių pareigūnų paaiškinimo: Trakų urbanistinio paveldo globos siekiams nebus pritarta, nes baiminamasi, kad sovietinės Lietuvos valdžia tuomet būtų apkaltinta „lietuvišku buržuaziniu nacionalizmu“. Taip ilgamečiai Trakų tyrimai buvo užgniaužti, tokie nesąžiningi veikėjai kaip Algimantas Miškinis, Jurgis Bučas ir kiti savinosi jų rezultatus, nušalindami tikruosius darbų autorius.
Trakų prieigų urbanistinė reikšmė
Itin svarbia Trakų vertybe yra ne vien, pvz., pilys, bet ir jų aplinka – lankytojų stebimi kraštovaizdžio plotai. Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje rūpinantis Trakais, kaip viena iš didžiausių šalies vertybių, dera prisiminti, kad istorinės vietovės lankytojams labai svarbios ne vien gyvenvietė ar atskiri objektai joje, bet ir jų prieigos, iš kur matomi vaizdai formuoja įspūdį apie šią vietovę. Dauguma lankytojų į Trakus patenka iš pietines pusės, nuo dabartinių geležinkelio ir autobusų stočių vietų išvysdami iškylantį kalvotą pusiasalį tarp ežerų. Primintina, kad tas pietinis įvažiavimas laikytinas reikšminga istorine vertybe – šia trasa jau daug šimtmečių ėjo senasis vieškelis, jungęs vietovę su Senaisiais Trakais, Vilniumi ir kt. Pažymėtini ir vietinio kraštovaizdžio ypatumai: dabartinė autobusų stotis stovi siauroje sąsmaukoje tarp ežerų – žemesniame ir lygesniame plote, virš kurio iškyla pats Trakų pusiasalio kalvagūbris su senųjų šventovių liekanomis. Kontrastas tarp sąsmaukos įdubos ir už jos stūksančio kalvagūbrio – vienas reikšmingesnių momentų atvykusiam stebėtojui.
Dėl Trakų senamiesčio įteisinimo
2016 m. vasario 9 d. aktu Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnyba įteisino Trakų senamiestį kaip vertybę, įteisindama jo ribas ir vertingąsias savybes. Tame akte pateikiami anoniminių autorių ir firmų parengti teiginiai (apie vietovės plano struktūros tipą ir t.t.) Tų smulkių teiginių gausoje paskęsta esminiai dalykai ir probleminiai momentai, kurie ten neakcentuoti.
Pateiktoje Trakų apibūdinimo medžiagoje neakcentuoti miesto teritorijos, jos prieigų ir apylinkių kraštovaizdžio savitieji bruožai, jie neįvertinti kaip vertybė. Pateiktame literatūros sąraše net nenurodytos mokslinės publikacijos apie jau atliktus Trakų kraštovaizdžio ir miesto tyrimus, paveldo problemas. Labai primityviai ir nekvalifikuotai (apsiribojant vien „išklotinėms“, „siluetais“, objektų sąrašais) apibūdinta pati teritorija. Tai leidžia teigti, kad medžiagos apie Trakų kultūros paveldo vertybes rengimas buvo patikėtas neišprususiems ir nesąžiningiems asmenims.
Visiems žinoma, kad daugelį įvairios rūšies sprendimų savo naudai bando nulemti vienos ar kitos interesų grupės. Kas galėtų paneigti, kad ir šiuo atveju būta taip pat – veikiausiai vienos ar kitos jėgos reikiama linkme keitė ir sau aktualius dalykus. Matyt, taip nebeliko žinių apie svarbųjį pietinį įvažiavimą į Trakų pusiasalį ir tenykštį senovinį vieškelį. Tai buvo naudinga ir KPD. Pvz., dabar kilus skandalui dėl naujų statybų autobusų stoties plote KPD atkerta, kad tai ne jo problema – ta teritorija esanti už įteisintų Trakų senamiesčio ribų. Taip sukuriami kai kam patogūs precedentai – jei kada kas sumanytų šalia Trakų senamiesčio ribos pastatyti kokį absurdišką objektą (nuo šiukšlių deginimo gamyklos iki cemento fabriko ar pan.), tai jau esą nebūtų KPD problema – tegul bet kas daro bet ką.
Dabartinis konfliktas atskleidė ir kitas KPD ydas – senamiesčių teritorijos ir kitos vertybės ten vertinamos pagal moraliai pasenusias metodikas, neatsižvelgiant į itin reikšmingus dalykus (pvz., Trakų atveju liko beveik nepastebėtas vietovės kraštovaizdžio unikalumas). Lietuvos paveldosaugos sistema praktiškai nusišalino nuo kraštovaizdžio vertinimo, metodiniu požiūriu grįždama bent kelis dešimtmečius atgal, tebesivadovaudama vis tų pačių sovietmečio veikėjų nurodymais ir jų menku išmanymu.
Atrodo, kad daugelis KPD vertinimo tarybos narių tapo veikiančios sistemos įkaitais. Veikiausiai ir Trakų senamiesčio atveju jie kaip paklusnios marionetės automatiškai patvirtino anoniminių autorių pagal tam tikrų jėgų nurodymus parengtą medžiagą – nesigilindami į realias problemas, nekeldami platesnių diskusijų ir neišklausydami kitų specialistų nuomonių.
Dėl UAB „Puikus būstas“ parengto Trakų autobusų stoties su „Rimi“ prekybos centru ir kt. projekto
Rengiantis ką nors statyti tokioje ypatingoje vietovėje (ypač planuojant stambesnį pastatą ir didesnes investicijas), būtina pradėti nuo rimtų parengiamųjų darbų (situacijos bei aplinkos vertinimo ir pan.), išties kvalifikuotai parengti patį projektą.
Deja, šiuo atveju tokių pastangų nepastebima. Nelabai žinoma projektavimo įmonė parengė prastą stambaus statinio projektą. Tas statinys nedaug kuo tesiskiria nuo eilinių pramoninių ar panašių statinių, talpinamų kokiose nuošaliose vietovėse. Šiame projekte tesumanyta plane užapvalinti didžiojo statinio kampus, nežymiai „palaužyti“ jo tūrį. Visai nesirūpinta didžiulio komplekso siluetu, pateiktas stebėtinai primityvus fasadų architektūrinis sprendimas.
Nesitikima, kad projekto užsakovai tokiam objektui organizuotų kokį tarptautinį konkursą, į jį kviesdami garsiausius pasaulio architektus, sulaukdami kažkokių stebėtinai ypatingų ir vertingų sprendimų. Vis tik Trakuose (ir taip jau sudarkytuose sovietinės okupacijos dešimtmečiais) nauji statiniai turėtų būti projektuojami atsakingai.
Kvalifikuoti ir gabūs architektai (dar pajėgiantys suvokti teritorijos ypatumus ir Trakų paveldo reikšmę) būtų pamėginę ne vien bet kaip parengti projektą, bet ir paieškoti kitokių sprendimų (didžiojo tūrio išskaidymo, silueto skaldymo, ypatingesnių fasadinių sprendimų ir
t. t.). Deja, viso to nebuvo, todėl reikia pritarti aktyvių visuomenininkų pasipriešinimui tokiems nevykusiems planams toliau darkyti Trakus ir jų vaizdingąjį kraštovaizdį, gadinti Trakų pietinę prieigą ir būsimųjų lankytojų įspūdžius apie Lietuvai taip svarbią vietovę.
Atkreipti dėmesį į dabartines Trakų problemas verčia ir pastaraisiais mėnesiais išryškėjusios aplinkybės. Nesulaukiama sąžiningos ir skaidrios padėties analizės, savikritiškų ir konstruktyvių paveldosaugos ir kitų institucijų, projekto užsakovų žingsnių. Matyt jaučiant savo veiksmų ydingumą, imtasi tolesnių nedorų žygių – paperkamoje žiniasklaidoje platinami šmeižtai apie Trakų paveldą ginančius asmenis ir grupes, demagogiškai teigiant, kad dėl to miestas ir šalis esą patirs didžiulių nuostolių. Taip atskirų asmenų ir grupuočių merkantiliniai interesai iškeliami aukščiau Lietuvos visuomenės intereso, kurio neskuba ginti oficialiosios institucijos ir pareigūnai.
Dr. Martynas PURVINAS,
Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatas,
1980–1983 m. Trakų istorinės dalies ir apylinkių tyrimų grupės narys,
Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Architektūros istorijos ir paveldo tyrimo centro vyresn. mokslo darbuotojas
LITERATŪRA
(KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016-02-09 akte tyčiomis nepaminėtos mokslinės ir kt. publikacijos apie Trakų vertybes)
1. Purvinienė M, „Trakų miesto bei apylinkių plėtojimo ir formavimo principai“, in: LTSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Urbanistika ir rajoninis planavimas, Trakų miesto ir apylinkių urbanistinis formavimas, Vilnius: Mokslas, 1987.
2. Purvinienė M., Purvinas M., „Trakų apylinkių vertybės urbanistiniu požiūriu“, ten pat.
3. Purvinas M., „Trakų miesto apylinkių kraštovaizdžio vizualinė analizė“, ten pat.
4. Purvinienė M., „K poisku formirovanija socialno smislovoi funkciji gradostroitelnovo jadra (zona avtostanciji g. Trakai)“ [Konferencijos tezės rusų kalba], in: Racionalizacija planirovki i zastroiki gorodov i selskohoziaistvenih naselenih mest, Vilnius, 1986 [Apie Trakų autobusų stoties vietos reikšmę].
5. Purvinienė M., „Ocenka fizicheskovo, fukcionalnovo i vizualnovo sostojanija goroda i ego učet v projektiravaniji (na primere Joniškis, Trakai, Ukmerge, Žagare)“ [Konferencijos tezės rusų kalba], in: Povishenije kačestva i nadežnosti v strojistelstve, Vilnius, 1983.
6. Purvinienė M., „Lietuvos miestų ir miestelių vertybės bei jų apsauga“, in: Lietuvos mokslas, I tomas, 1 knyga, 1993.
7. Purvinienė M., Purvinas M., „Factors of devastation in historical townships of Lithuania“, in: UNESCO International Symposium „Protection and Management of UNESCO Cultural World Heritage in East – Central Europe“, Warschaw u. a., 1994.
8. Purvinienė M., Purvinas M., „Lietuvos kultūros paveldo klystkeliai“, in: Tėviškės žiburiai (Kanada), 1995-05-16.
9. Purvinienė M., Purvinas M., „Die Architektur Litauens: die Stütze und das Opfer der Ideologie“, in: Architektur als Spiegelbild von Ideologien., Lviv, 1996.
10. Purvinienė M., Purvinas M., „Lietuvos architektūros klystkeliai“, in: Tėviškės žiburiai (Kanada), 1998-09-01.
11. Purvinienė M., Purvinas M., „Mažųjų miestelių apsauga sovietmečiu ir dabar“, in: Mažųjų miestelių renovacijos problemos, Trakai, 1998.
12. Purvinienė M., Purvinas M., „Lietuvos architektūrologijos klystkeliai ir akligatviai“, in: Mokslo Lietuva, 1999-01-21.
13. Purvinienė M., Purvinas M., „Trakų apylinkių vizualinės erdvinės struktūros tyrimai“, in: Trakų istorinis nacionalinis parkas UNESCO pasaulio paveldo sąrašuose: poreikis ir galimybės, Kaunas, 2003.
14. Purvinienė M., Purvinas M., „Lietuvos architektūra ir dorovė. Sovietmečio palikimas ir dabartis“, in: Tėviškės žiburiai (Kanada), 1995-06-13.
15. Purvinas M., „Pastatas ir aplinka. Kaip juos reikėtų derinti“, in: Statyba ir architektūra, 1984, Nr. 3.
16. Purvinas M., „Pastatas ir aplinka. Kaip juos deriname“, in: Statyba ir architektūra, 1984, Nr. 4.
17. Purvinas M., „Pastatas ir aplinka. Stebimo vaizdo galimybės“, in: Statyba ir architektūra, 1984, Nr. 5.
