Vydo Narvido, Trakų istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotojo, kalba, pasakyta Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos minėjimo metu, Aukštadvario žemės ūkio mokykloje

Parašyta: 2014-02-21 | Kategorija: Kultūra, Naujienos |
Vydas Narvidas

Vydas Narvidas

„Šiandien vasario 16, Laisvę Liet…“ Tokį užrašą ant Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto, kuriame mokiausi, sienos pamatėm rytą eidami į paskaitas. Daug studentų ėjo pro šalį, šnabždėjosi. Prorektorius ar kažkoks kitas instituto pareigūnas blaškėsi aplinkui, nežinodamas ką daryt. Po valandos ar dviejų užrašas jau buvo negrabiai užtepliotas. Dabar galvoju, kad tais tolimais sovietiniais 1982 ar 1983 metais ši diena mums daug reiškė, jeigu žmogus, išdrįsęs parašyti tai viešai, rizikavo savo karjera ir netgi laisve. O šiandien, ką ši data, šis istorinis įvykis reiškia mums? Kartais ir didelių žmonių yra pasakoma, kad istorija yra pasakojimas apie seniai mirusius žmones. Tai ar gali mums ką nors pasakyti istorija, ar galima ją prakalbinti? Manu, kad galima.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį į vieną labai svarbią ir aktualią Vasario 16-tosios akto eilutę. Beveik pačioje pabaigoje skelbiama: „Lietuvos valstybės pamatus <…> privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.“ Čia aiškiai matome, kad Vasario 16-tosios akto autoriai didžiausias galias spręsti, suverenitetą atiduoda į Tautos rankas. Tik Tauta, tik visi Lietuvos gyventojai per savo išrinktą parlamentą gali nuspręsti kokia bus Lietuvos valstybė.
Šiemet sukanka 65 metai, kai buvo paskelbtas dar vienas Vasario 16-tosios aktas. 1949 m. Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Taryba paskelbė deklaraciją, kurios ketvirtame punkte vėl gi aiškiai pasisakoma: „Suvereninė Lietuvos valdžia priklauso Tautai.“ Gūdžiais partizaninio karo, pogrindžio sąlygomis pasipriešinimo vadai, daugiau galvodami apie Lietuvos ateitį, vienareikšmiškai pasisakė, už Tautos teisę spręsti svarbiausius su valstybės likimu susijusius klausimus. Ši nuostata įtvirtinta ir dabartinėje mūsų Konstitucijoje. Bet ar jums neatrodo, kad šiandienė valdžia mėgina pasisavinti šią teisę, atimti ją iš Tautos?
Žiūrėkim, kokios peripetijos šiandien rezgamos aplink referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Ir juk valdžia dar nežino, ką pasakys Tauta. Ir ne tiek svarbu, nuspręsim parduot ar neparduot žemę užsieniečiams. Svarbiausia, kad tauta turėtų teisę spręsti svarbiausius valstybės klausimus. Nors tiesą sakant, pardavinėti savo žemę užsieniečiams yra kažkoks absurdas. Net Abiejų Tautų Respublikos laikais, kai Lietuva ir Lenkija po Liublino unijos „tapo vienu kūnu“ ir tai Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje buvo draudžiama įsigyti dvarus užsieniečiams, o šiandien susidaro toks įspūdis, kad aukščiausios valdžios ešelonuose neatsiranda nei vieno nors kiek valstybiškai mąstančio, patriotiškai nusiteikusio žmogaus, ginančio savo Valstybės ir savo Tautos interesus. Tik aklas keliaklupsčiavimas prieš Briuselio nurodymus.
Vasario 16-tosios akto pakviesti 1918-1920 m. Lietuvos savanoriai Nepriklausomybės kovose buvo pasiryžę padėti galvas už savo žemę. Ir guldė galvas už savo žemę. Visa Lietuva nusėta savanorių kapais. Ir pas mus Aukštadvaryje tokių kapų esama. Tūkstančiai partizanų sudėjo savo galvas už Lietuvos žemę pokario metais. Tai negu savanorių ir partizanų aukos buvo veltui?
Šiemet mums teks daryti labai svarbius sprendimus. Prieš darydami juos, pasiklauskim savo protėvių, aplankykim artimųjų kapus, pabūkim su jais, paklauskim jų patarimo. Nueikim ant savo žemės, pasikalbėkime su. Ką ji mums atsakys?
Ir svarbiausia. Kiekvienas mūsų turime dievišką fragmentą, matą, saiką, kuriuo pamatuojame, atseikėjame, kas yra melas ir kas yra tiesa, kas yra gera ir bloga, kas teisinga ir kas neteisinga. Suderinkim savo mintis ir sprendimus su šia dievo dovana ir tik tada spręskime.
Su Vasario 16-tąja, Valstybės ir Nepriklausomybės diena.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *